Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įspūdingiausi pasaulio vienuolynai

Sen Mišelis
Vida Press nuotr. / Sen Mišelis
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Vienuolynai, stovintys ant aukštų uolų ar kabantys virš gilios prarajos, – tarsi atskiras pasaulis tarp dangaus ir žemės, sukurtas gamtos ir žmogaus rankų. Atlaikę karus ir gamtos stichijas, jie tapo prieinami ir gausiai lankomi turistų.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Graikijos pasididžiavimas – Meteora

Vida Press nuotr./Meteoros vienuolynas
Vida Press nuotr./Meteoros vienuolynas

Graikija garsėja ne tik antikiniais architektūros paminklais, bet ir kitomis įspūdingomis vietovėmis. Viena tokių – Meteoros kalnų ir vienuolynų kompleksas, įsikūręs ant įspūdingų į dangų kylančių uolų bokštų.

Vida Press nuotr./Meteoros vienuolynas
Vida Press nuotr./Meteoros vienuolynas

Tarsi nusileidę iš debesų ant milžiniškų uolų viršūnių, puikuojasi didingi vienuolynų kompleksai, kai kurie rizikingai kabo virš grėsmingos prarajos net 300 m aukštyje.

Kaip pirmiesiems vienuoliams pavykdavo į tokį aukštį užkelti statybines medžiagas, vis dar paslaptis, bet akivaizdu, kad vienuolynų statyba buvo be galo sudėtinga, o gyvenimas juose reikalavo didžiulio pasiaukojimo.

Per kelis amžius ant Meteoros uolų buvo pastatyta daugiau nei dvidešimt vienuolynų, tačiau laiko pinklių išvengti pavyko tik šešiems – išliko keturi vyrų ir du moterų vienuolynai. Ilgą laiką į daugelį vienuolynų buvo galima patekti tik dviem pavojingais būdais: nepatvariomis sudurtinėmis kopėčiomis arba įlipus į tinklinį krepšį, kurį nuleisdavo ir pakeldavo vienuoliai.

Taip pat skaitykite: 100 dalykų, kuriuos privalote padaryti savo gyvenime

Pirmieji laiptai uolose buvo iškalti tik XX a. pradžioje, o kelias iki vienuolynų nutiestas po Antrojo pasaulinio karo, kai vietove susidomėjo turistai.

Už Meteoros vienuolynų sienų yra sukaupta daug meno vertybių: unikalių freskų, ikonų ir drožinių kolekcijų, religinių relikvijų. Vienuoliai mielai įsileidžia lankytojus – turizmas yra pagrindinis pajamų šaltinis. Tačiau, pirmyn atgal zujant smalsuoliams, vargu ar šių laikų vienuoliai Meteoroje vis dar randa dvasios ramybę ir susikaupimą.

Vienuolynas virš ugnikalnio

Vida Press nuotr./Budistų vienuolynas Taung Kalatas
Vida Press nuotr./Budistų vienuolynas Taung Kalatas

Budistų vienuolynas Taung Kalatas – viena labiausiai kvapą gniaužiančių vietų Mianmare ir visame pasaulyje. Jis stovi 737 m aukštyje ant „vulkano kamščio“, kuris susidaro magmai sukietėjus aktyvaus ugnikalnio angoje.

Skamba pavojingai, bet šiuo metu ugnikalnis nekelia pavojaus. Pastarąjį kartą jis buvo išsiveržęs prieš pustrečio tūkstančio metų. Jei kada nors jis vėl atgytų, vienuolyno greitai nebeliktų, tačiau vienuoliai dėl to nesuka galvos.

Taip pat skaitykite: Įspūdingo grožio miestai: vienoje nuotraukoje susilieja diena ir naktis

Į kalną veda 777 vingiuoti laipteliai, kuriuos kažkada iškalė vienuolis atsiskyrėlis. Vienuolynas vis dar aktyviai naudojamas budizmo praktikai. Dėl Taung Kalato ramybės ir grožio vietiniai tiki, kad jame gyvena dievai.

Vandenyno piramidė

Vida Press nuotr./Sen Mišelis
Vida Press nuotr./Sen Mišelis

XI a. Prancūzijoje, Normandijos regione, uolėtoje saloje, įkurtas didžiulis benediktinų vienuolynas nuo seno yra svarbus tikinčiųjų centras ir iki šiol laikomas Vakarų pasaulio architektūros stebuklu bei gotikinės architektūros šedevru.

Rašytojas V. Hugo buvo taip sužavėtas Sen Mišeliu, kad pavadino jį vandenyno piramide. 1791–1863 m. vienuolynas buvo paverstas valstybės kalėjimu. Dėl to kartais vadinamas provincijos bastilija.

Sen Mišelis – potvynių užliejama sala. Su žemynu ją jungia vienintelis kelias. Vos per vieną dieną vandens lygis gali pakilti net iki 10–14 m. Kai per atoslūgį jūra atsitraukia nuo kranto, kalno apylinkėse galima vaikščioti smėlėtu dugnu. Dėl tokio reginio į Sen Mišelį kasmet atvyksta milijonai turistų.

Plačiau apie įspūdingiausius vienuolynus skaitykite 22-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje.

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (22 nr.)
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (22 nr.)
Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką