Pasakykite atvirai, kiek kartų per dieną, per savaitę... na, gerai, tebūnie per mėnesį bent minutei pristabdote kasdienį savo beprotiškai svarbų bėgimą, nuraminate visas mintis ir susitelkiate ties savo kvėpavimu? Įsiklausote, koks jis: lengvas, sunkus, gilus, paviršutiniškas?.. Galime lažintis, kad tik vienas kitas iš šimtų ar net tūkstančių galėtų ranką prie širdies pridėjęs atsakyti, jog tai darąs reguliariai.
Deja, taip jau mūsų visuomenėje priimta, kad mes kruopščiai švariname savo aplinką, puoselėjame ir puošiame kūno išorę, o į tai, kas dedasi mūsų viduje, kiek ten nešvarumų prikaupta, nesiteikiame dirstelėti nė akies krašteliu.
„Kiekviena negatyvi emocija, bloga mintis – tai sunkus akmuo, įkrentantis į mūsų vidų. Jis slegia mūsų krūtinę, trukdo laisvai tekėti energijai. Jei vidaus niekada nevalome, įsivaizduokite, kiek ten akmenų prisikrauname per gyvenimą. Ko gi paskui stebėtis, kad sergame, prastai jaučiamės. Apsivalykime nuo tų akmenų ir viduje taps geriau, gražiau, šviesiau. Sąmoningasis kvėpavimas gali padėti apsivalyti. Tik atsiduokite jo tėkmei. Nieko nevertinkite, nesmerkite, nebijokite. Tik atsiduokite. Švelniai, su meile...“ – tokiais ir panašiais žodžiais Dalia Beata Kasmauskaitė žmones drąsina leistis į, ko gero, pačią įspūdingiausią ir tuo pačiu sunkiausią kelionę – po savo sielos gelmes. Juk kai pagalvoji, milijonai žmonių svajoja pakilti į kosmosą, netgi mokėti už tai didžiulius pinigus... Tačiau iš tiesų nebūtina niekur kilti. Milžiniškas, tiesiog neaprėpiamas kosmosas glūdi mūsų pačių viduje. Sąmoningasis kvėpavimas – viena iš galimybių į jį panirti. Ne tik panirti, bet ir suvokti, pagal kokius dėsnius jis veikia, pajusti, kokie begaliniai meilės ištekliai ten glūdi.
Taigi, kas gi yra tasai sąmoningas kvėpavimas, kalbamės su sąmoningojo kvėpavimo Meistre Dalia Beata, kuri šioje srityje darbuojasi jau daugybę metų.
– Pirmasis klausimas, kuris tikriausiai natūraliai kyla pirmąkart atėjusiems į kvėpavimo sesiją, kas yra tas sąmoningasis kvėpavimas? Kuo jis skiriasi nuo įprasto kvėpavimo?
– Tai kvėpavimas, kai kvėpuojant mūsų dėmesys sutelkiamas į patį kvėpavimą. Įprastam kasdieniam kvėpavimui žmonės dažniausiai neskiria jokio dėmesio. Todėl ir vadinasi „sąmoningasis kvėpavimas“, t. y. mes būname sąmoningi kvėpavimo metu, suvokiame, kad kvėpuojame, žinome tai, jaučiame, stebime...
– Kai kurie žmonės sąmoningą kvėpavimą tapatina su energiniu kvėpavimu (rebefingu). Kuo šie du metodai skiriasi?
– Yra daug darbo su kvėpavimu metodų ir būdų, nes kvėpavimas – labai galinga energija. Tai tarsi žvaigždė danguje. Paimamas vienas jos spindulys ir gaunamas tam tikras metodas.
Taip pat kiekvienas mokytojas, perteikdamas tą pačią techniką, pateikia ją pagal savo mąstymą, supratimą ir energinį lygmenį.
– Kaip gimė ši kvėpavimo technika?
– Leonardas Oras, šią techniką atradęs 7-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje ir išmokęs jos tūkstančius žmonių, laikomas energinio kvėpavimo (rebefingo) tėvu. Iš pradžių ši technika buvo naudojama vienam tikslui – kad sąmoningai, iš naujo išgyventume savo gimimo momentą ir taip išgytume nuo gimimo traumos.
– Kaip susidomėjote kvėpavimu? Kur sėmėtės patirties?
– Kvėpavimo terapijos mokiausi daugelyje seminarų pas žymiausius pasaulio darbo su kvėpavimu (Breathwork) mokytojus Rusijoje, Ukrainoje, Indijoje, Vokietijoje. Baigiau kvėpavimo terapijos profesionalią rengimo programą One Sky International and Life Skill and Healing Arts Institute.
– Kaip sąmoningasis kvėpavimas veikia ir keičia žmones, jų mąstymą, elgesį? Ar juo galima išgydyti kūno ir dvasios ligas?
– Sujungus kvėpavimą ir dėmesį, įnešamas sąmoningumas į daugelį dalykų, kurie yra žmogaus gyvenime, jo prote, emocijose, bet yra visiškai nesuvokiami. Žmogus, turintis gyvenimiškos patirties, gali kitam kažką sakyti ar mokyti (pvz., tėvai – vaikams), bet kol tai nesuvokta, sunku priimti. Kvėpavimas pakylėja mūsų sąmonę, ir tai tampa suvokiama, nes pakinta, plečiasi sąmonės suvokimo, priėmimo diapazonas.
Patyrus tam tikrų emocijų (pyktį, baimę), išgyvenimų, keičiasi ir kvėpavimas. Jis tuo metu nutrūksta, tarsi užgniaužia kvapą. Ta emocija užsifiksuoja ir išlieka mumyse ilgai, skleidžia sąmonei tam tikro dažnio vibracijas (juk emocijos, kaip ir mintys, yra energija). Kiekviena įtampa žmogaus kūne yra „užrakinta“ emocija. Šios nuolat atsikartojančios vibracijos veikia mūsų savijautą, nuotaiką, elgesį. Taip žmogaus sąmonėje formuojasi tarsi kreivas veidrodis, trukdantis realiai suvokti save, kitus ir supantį pasaulį. Tampame savo pačių sukurtos energijos įkaitais. Pasidaro sunku ištrūkti iš kamuojamų problemų rato. Vienintelė išeitis – atpalaiduoti susidariusias įtampas ir taip nuo jų išsivaduoti. Na, o vėliau ir išmokti valdyti, harmonizuoti savo kvėpavimą, nes tik atpalaiduodami kvėpavimą galime atpalaiduoti savyje tuos giliausius emocinius „įrašus“.
– Po pirmojo kvėpavimo seanso kai kurie žmonės tikriausiai išsigąsta, nes ši patirtis būna skausminga – iš sielos gelmių pradeda lįsti įvairūs seni skauduliai... Kiti, atvirkščiai – jaučia nuostabų pakylėjimą, begalinę šviesą. Nuo ko priklauso, kokius potyrius kvėpuodamas žmogus išgyvena?
– Žmogus, jei ir išsigąsta, tai tik dėl to, ką jis pamato savyje esant. Kitaip tariant, jis galbūt pirmą kartą susitinka su tuo, ką turi savyje, bet nesuvokia to sąmoningai, ir tą akimirką dar tėra žmogus, kuris gyvena tamsoje, vidinėje nešvaroje ir nesupranta, kame jis gyvena... Kvėpavimas pradeda nešti sąmonės šviesą ir švarą į visą žmogaus kūno-proto sistemą. Kiekvienas žmogus yra be galo individualus, tad be galo individuali yra ir jo patirtis, sukaupta per gyvenimą, individualūs jo įpročiai reaguoti, kontroliuoti ir t. t. Vienas žmogus nuo kažko įsitempia, kitas nuo to paties atsipalaiduoja – viskas labai asmeniška. Asmeniškos ir patirtys.
– Ko gero, kiekvienas seansas būna vis kitoks... Ir tas pats žmogus kaskart gali jaustis visiškai skirtingai?
– Taip, tikra tiesa. Kiekviena sesija paliečia žmogų skirtingu aspektu. Taigi – jo išgyvenimai taip pat gali būti labai skirtingi.
– Kiek vidutiniškai seansų reikia, kad žmogus apsivalytų? Ar tai visgi labai individualu?
– Tradiciškai sakoma, kad reikia maždaug dešimties kvėpavimo sesijų, kad išvalytų ir atsipalaiduotų didžiausios įtampos iš žmogaus kūno-proto sistemos. Sutinku su tuo.
– Ar ši kvėpavimo technika tinka visiems? O gal yra žmonių, kuriems nepatartumėte ateiti?
– Ši technika – labai gili dvasinė technika, todėl pirmiausia ji tinka tiems, kurie ieško savo problemų priežasčių ir atsakymų į aktualius klausimus savyje, o ne išorėje. Jei žmogui dar vis dėl savo problemų įprasta kaltinti visus ir viską išoriniame pasaulyje, tuomet jam dar ne laikas į tokį seminarą. Geriausia, kai į šią praktiką žmogus žengia su tam tikru sąmoningumo lygmeniu, kuris galbūt jau lankė kitas dvasines praktikas, skaitė dvasinę literatūrą, kuris jau eina savęs ieškojimo keliu.
 |
| Knyga „Dalios Beatos užrašai“ |
– Neseniai išleidote puikią knygą. Kaip gimė ši mintis?
– Neturėjau minčių rašyti knygą ar išleisti ją. Ši knyga didele dalimi yra mano seminarų lankytojų nuopelnas. Ji išleista jų prašymu. Prieš kelerius metus, kai vedžiau seminarus viename dvasinio tobulėjimo centre Maskvoje, to centro knygyno darbuotojas kartą man pasakė, kad žmonės teiraujasi mano knygų, kur galima jų įsigyti. Nustebau ir nusijuokiau. Praėjus keleriems metams, vedant seminarus Lietuvoje, ne vienas paklausdavo, kada pasirodys mano knyga. Buvo tiek daug paskatinimo, pritarimo, prašymo iš aplinkos, kad štai ji ir išleista...
Dėkojame Daliai Beatai už interviu ir skubame dalintis savo, nors ir subjektyvia, bet realia patirtimi.
Taigi...
ĮSPŪDŽIAI IŠ KVĖPAVIMO SESIJOS
Būsiu atvira: štai jau kuris laikas vedžioju pirštus po klaviatūrą bandydama atrasti kažkokį taiklų apibūdinimą pojūčiui, kurį patyriau per tas tris valandas būdama sąmoningojo kvėpavimo būsenoje. Galiausiai dingtelėjo mintis, kad čia panašiai kaip su filmais. Tarkime, pažiūri nepaprastai nuostabų filmą ir sakai draugams: „Žinote, mačiau TOKĮ filmą...“ „Apie ką jis, papasakok“, – prašo jie. Imi pasakoti siužetą ir supranti, kad viskas skamba taip banaliai... Nes to filmo esmė buvo ne siužetas, o išgyvenimas, emocija, kilusi čia ir dabar. Tas pats ir su kvėpavimo sesijomis. Išgyvenimai atvilnija tokie, kad įvardyti žodžiu jie akimirksniu praranda savo esmę. Juos reikia tiesiog išgyventi, išjausti. Kiekvienam savaip.
Iš tiesų po sesijos dalyvių emocijos labai įvairios: nuo absoliučios euforijos iki ašarų. Tiesa, vienai moteriai ašaros rieda iš laimės, nes ji patyrė kažką labai šviesaus ir pakylėto, o štai kita sėdi tyliai – matyti, kad priblokšta. Kaip vėliau prasitaria, savyje ji atrado baisų chaosą, kuris išgąsdino ir nuliūdino ją.
Po sesijos niekas neskuba skirstytis. Visi dar tarsi levituoja tame bendrame šviesos lauke, kuris buvo sukurtas...
Trumpas reziumė
Atsakydama į straipsnio pavadinimo klausimą „kaip mus veikia sąmoningasis kvėpavimas?“, galiu pasakyti tiek: veikia išties stipriai, pozityviai, apvalančiai. Po šio seanso dar tris dienas skraidžiau lyg ant sparnų. Viskas aplinkui atrodė taip gražu, norėjosi visus ir viską mylėti, apkabinti...
Taigi, jei jaučiatės taip, tarsi nuodytumėtės nuo savo pačių minčių ir jausmų, jei krūtinę slegia sunkuma, nerimas, baimė ir dar daugybė per metų metus prikaupto „turto“, sąmoningasis kvėpavimas išties gali padėti. Žinoma, tik jei esate pakankamai subrendę priimti šią subtilią pagalbą ir turite noro patys keistis. Vienaip ar kitaip, jūsų pakeisti negali jokia, net pati stipriausia „technika“. Lemiamas žodis priklauso jums.
Ką sako auros diagnostika?
Ši kvėpavimo sesija buvo įdomi ir tuo, kad buvo galima patyrinėti, kaip kvėpavimas veikia mūsų aurą. Žinomas auros diagnostikos specialistas Artūras Dabkevičius (KAS TAI YRA AUROS DIAGNOSTIKA, PLAČIAU GALITE PASKAITYTI ŠIAME STRAIPSNYJE) kiekvieno norinčiojo aurą fiksavo prieš kvėpavimo sesiją ir po jos. Paskui prie arbatos susidomėję aptarėme rezultatus. O jų būta įvairių.
„Pastebėjau tokią gana ryškią tendenciją: tų žmonių aura, kuri prieš kvėpavimo seansą buvo gana geros būklės (sveiko žmogaus aura turi maždaug 17 000 tam tikrų vienetų – pikselių), pakito nežymiai – daugelio tiesiog kiek susilygino. Pagerėjo čakrų balansas.
Visgi didžiausi pokyčiai matyti tose aurose, kurios prieš seansą buvo gerokai suardytos. Šiais atvejais po trijų valandų kvėpavimo seanso pagerėjimas išties akivaizdus“, – teigia A. Dabkevičius.
Vieną ryškiausių pavyzdžių galite pamatyti šiuose žemiau pateiktuose paveikslėliuose.
 |
| A. Dabkevičiaus nuotr. / Čakros prieš kvėpavimo seansą |
 |
| A. Dabkevičiaus nuotr. / Čakros po kvėpavimo seanso |
 |
| A. Dabkevičiaus nuotr. / Čakrų balansas prieš ir po kvėpavimo seanso |
Kvėpavimo sesijoje dalyvavo ir savo aurą tyrinėjo mūsų žurnalistė Inga.
Už pagalbą ruošiant straipsnį dėkojame saviugdos centrui „Arkanas“
