Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kačių elgesio gidas: kodėl jos daro būtent taip?

Katė su drugeliu
Fotolia nuotr. / Katė su drugeliu
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Akimirką atrodo, kad judvi mėgaujatės buvimu kartu. Ant kelių susirangiusi katė maloniai murkia glostoma... Tik staiga pašoka kaip įgelta, meta priekaištaujamą žvilgsnį ir ima skubiai švarintis kailiuką, lyg būtų išsitepusi.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Prieš 9,5 tūkstančius metų katės apsigyveno su mumis po vienu stogu. Biologai daug metų jas tyrinėja ir stebi, tačiau juokauja, kad iki šiol negali pasakyti, kuris kurį prisijaukino: žmogus katę ar atvirkščiai.

Nepriklausomas ir nenuspėjamas gyvūno charakteris neleidžia nuobodžiauti šeimininkams, tačiau kiekvienas kačių mylėtojas stengiasi išsiaiškinti augintinio elgesio priežastis. Kartais pateisinti jų poelgius yra sunku, tada belieka susitaikyti su laukine prigimtimi ir mylėti augintinį tokį, koks jis yra.

Prijaukintos ilgauodegės išlaikė daug protėviams būdingų instinktų, ypač palyginti neseniai išvestų veislių (Bengalijos, Savanos katės) atstovės. Naminių kačių elgseną lemia keletas veiksnių, iš kurių svarbiausi aprašyti toliau.

Genetika. Iš kartos į kartą veisiami gyvūnai pasižymi ne tik panašia išvaizda, bet ir charakteriu. Ilgainiui veisėjai išgavo norimą eksterjerą ir būdo bruožus. Šiandien galime sakyti, kad ilgaplaukės persės yra ramios, aristokratiškos, Siamo katės – kur kas aktyvesnės, žaismingesnės ir labiau bendraujančios, o Meino meškėnai elgesiu primena šunis.

Aplinka. Gyvūno gyvenimo patirtis turi įtakos charakteriui. Jei kačiukas nuo mažų dienų auga lauke, aktyviai tyrinėja teritoriją, išmoksta pasirūpinti savimi ir susirasti ėdesio. Suaugusiai laukinei katei sunku pritapti bute, kur gyvenimas yra sėslesnis, o šeimininkai neleidžia laipioti užuolaidomis, galąsti nagų į baldus ir kapstyti žemę vazonuose.

Taip pat skaitykite: Mokslininkai: katės nemyli savo šeimininkų

Fiziologiniai poreikiai. Namuose auginama katė visiškai priklauso nuo šeimininko, todėl jai reikėtų sudaryti palankias sąlygas. Priežiūra neapsiriboja tik ėdesio pilnu dubenėliu ir švaria kraiko dėžute. Prieš įsigydami katę turite būti tikri, kad susitaikysite su jos charakterio ypatybėmis. Ekstravertės nuolat maišysis po kojomis ir reikalaus dėmesio, intravertės leisis glostomos tik tada, kai norės pačios.

„Shutterstock“ nuotr./Kačiukas
„Shutterstock“ nuotr./Kačiukas

Kiti gyvūnai. Kačių mylėtojai dažnai laiko po kelias augintines, tikėdamiesi, kad joms bus linksmiau namuose, kai šeimininkas dirba. Tačiau naujausi gyvūnų elgesio tyrimai atskleidžia, kad murkiančios gražuolės yra individualistės. Kačių elgesio specialistas J. Bradshawas sako, kad ilgauodegėms reikalinga asmeninė erdvė, kuria jos nenori dalytis nei su žmogumi, nei su gentainėmis.

Kodėl jos taip elgiasi?

Būdrauja naktimis. Katės yra puikios naktinės medžiotojos, kaip ir jų laukiniai giminaičiai liūtai ar pumos. Jos apdovanotos puikia uosle, gerai mato prietemoje ir girdi net menkiausią krepštelėjimą. Tamsiuoju paros metu augintines labiausiai vilioja „žygiai“ ir žaidimai. Net katė, kuri niekada neišeina į kiemą, šį laiką skiria valdoms apžiūrėti. Nors šeimininkams norisi ramybės, augintinė šmirinėja koridoriais, brazdinasi į duris, išmatuoja lentynų aukštį ar nustato kambarinių gėlių skonį.

Išrankioja savo ėdalą. Iš pirmo žvilgsnio murkiančios augintinės atrodo lyg išpaikintos gražuolės. Įdėjus į dubenėlį ėdesio, išsirenka labiau patikusius kąsnelius, o kartais iš viso nusuka snukutį. Tvarkinguolės gali atsisakyti ėsti iš nešvaraus dubenėlio, o apie nekokybišką ėdalą negali būti nė kalbos. Tačiau kitos elgiasi priešingai – kaip nevalos išdrabsto mėsos gabalėlius ir ėda nuo grindų. Pasirodo, taip katės tenkina poreikį žaisti su maistu. Taip elgiasi ir pelę sugavusios katės: dar kurį laiką varto letenose, stebi, bet neleidžia pasprukti.

Shutterstock nuotr./Šuns ir katino draugystė.
Shutterstock nuotr./Šuns ir katino draugystė.

Minko letenėlėmis. Ritmingi priekinių letenėlių judesiai išskečiant ir įtraukiant nagus yra įgimti. Taip maži kačiukai žįsdami masažuoja mamos pilvą, kad gautų daugiau pieno. Į jauniklių prisilietimus atsakydama katė nuprausia mažylius liežuviu. Bendraudamos su žmonėmis, augintinės tikisi to paties. Šeimininko masažavimas reiškia, kad katė prašosi glostoma.

Globoja ligonį. Apie gydomąjį kačių poveikį kalbama jau seniai. Tiesa, kad katės sugeria neigiamas elektromagnetines bangas. Ne veltui jos mėgsta įsitaisyti šalia veikiančių elektros prietaisų – šaldytuvų, televizorių, kompiuterių. Gyvūnai geba justi net mažiausius temperatūros skirtumus, todėl dažniausiai susirango, kur šilčiausia. Kai žmogus serga, skaudamoje kūno vietoje nežymiai pakyla vietinė temperatūra, o gyvūnas intuityviai glaudžiasi prie šilumos. Nesvarbu, ar katė atsigulė iš savanaudiškų paskatų, ar dėl altruistinių priežasčių, tylus murkimas – taip pat veikia teigiamai!

Augintinės egoistiškai pažymi savo šeimininką, kad kita gražuolė nesugalvotų pasiglaustyti.

Atneša šeimininkams grobį. Kaime gyvenantys žmonės puikiai žino, kad katės mėgsta pasipuikuoti medžioklės laimikiu. Ilgą laiką didžiausias rainių darbas buvo apsaugoti grūdų aruodus nuo pelių. Manoma, kad katės šeimininkams prie kojų tempia sumedžiotus paukštelius ir kitus smulkius gyvūnėlius, nes laukia pagyrų ir įvertinimo. Gyvūnų etologai aiškina, kad murklės elgiasi su žmonėmis kaip su savo gentainėmis: nemano, kad žmogus gali savimi pasirūpinti, todėl dalijasi grobiu.

Taip pat skaitykite: Kaip katės gerina mūsų sveikatą

Trinasi į kojas. Mūsų numylėtinės yra gana savininkiški ir pavydūs padarai. Daugelis kačių augintojų trynimąsi į kojas laiko meilinimusi, tačiau katės turi savų tikslų. Galvos šonuose ir lūpų kampučiuose esančios liaukos gamina biologiškai aktyvias medžiagas, kuriomis katės žymi savo teritoriją. Mes jų neužuodžiame, tačiau kitos rainės puikiai supranta paliktus signalus. Augintinės egoistiškai pažymi savo šeimininką, kad kita gražuolė nesugalvotų pasiglaustyti.

Demonstruoja priešiškumą. Augindami katę greitai įsitikiname, kad bendravimo dažnumą nustato pats gyvūnas. Jei pūstauodegėms nebepatinka glostymas, jos tai parodo staiga ir labai aiškiai. Kačių nemėgstantys žmonės labiausiai akcentuoja neprognozuojamą jų elgesį ir pasitaikančias agresyvumo apraiškas.

„Fotolia“ nuotr./Mažas kačiukas
„Fotolia“ nuotr./Mažas kačiukas

Toks elgesys aiškinamas kaip visiškai normali gyvūno reakcija: kačių odoje yra daugybė nervų receptorių, todėl jos labai jautrios prisilietimui. Jei rainė nepageidauja būti glostoma, lietimasis suteikia jai didelį diskomfortą. Akylai stebint augintinį, galima pastebėti pirmuosius nerimo požymius, tuomet reikėtų liautis glosčius ir leisti katei nueiti.

Gali nereaguoti į vardą. Ne visas kates galima išdresuoti lyg šunis. Šis gyvūnas paklus tik tada, kai norės pats arba tikėsis naudos (gardaus kąsnelio). Kai kurios murklės neišmoksta atsiliepti į savo vardą, tačiau atbėga pašauktos „kis kis kis“. Dėl genetinių priežasčių baltos mėlynakės katės dažnai būna kurčios.

Krečia eibes. Jei katės namuose elgiasi netinkamai (šokinėja ant sienų, drasko tapetus, kuičia skalbinių dėžes), gali būti, kad paprasčiausiai nuobodžiauja. Kaip ir žmonėms, joms reikia fizinio aktyvumo ir psichologinės stimuliacijos. Neturėdamos ką veikti, sau veiklos suranda, deja, ji ne visada patinka šeimininkui.

Žurnalas „JI“
Temos Katė
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką