Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 1d. 14:30

Kaip kiaušinis tapo Velykų simboliu?

Margučiai
„Shutterstock“ nuotr. / Margučiai

Apie gražiausią pavasario šventę – Velykas tikrai žinome nemažai. Apie jos kilmę, reikšmę žmogui ir papročius yra skirtingų hipotezių. Rinkimės sau artimesnę ir švęskime. Visais atvejais tai atgimimo, žmogiškosios šilumos, artumo, sąlyčio su gamta, o svarbiausia, šeimos šventė.

Yra nuomonių, kad lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj, reiškiančio Didžioji diena. Kita hipotezė – Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, iš čia ir kilęs paparotys marginti kiaušinius. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus atgimimu.

Bet kiaušinis, kaip pagrindinis Velykų atributas liko. Pakalbėkime apie jį taip pat iš kelių pusių.

Kiaušinis kaip simbolis...

Pagonių religijoje kiaušinis dėl savo ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, nes tai gemalas. Senovėje manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė.

Tai gyvatė – požemio gyventoja, globojanti derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą.

Todėl per Velykas dažnai žaidžiama – vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu, dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Kiaušinių marginimas bei spalvos taip pat turėjo magišką reikšmę.

Tikėta, kad kiaušiniai turėję ypatingų galių – jų valgydavo sergantieji, jais apdėdavo žaizdas. Nevaisingos moterys gydydavosi, gerdamos žalius kiaušinius. Didžiausią galią turėję Velykų kiaušiniai. Vyrai užkasdavo kiaušinius laukuose, kad laukai geriau derėtų, moterys pasilikdavo keletą dažytų kiaušinių ir po Velykų, tikėdamos, kad jie saugo nuo Perkūno.

...ir kaip visavertis maisto produktas

Kiaušinis yra vienas iš biologiškai vertingiausių maisto produktų, tai gyvybinė ląstelė, kurioje yra atitinkama koncentracija lengvai pasisavinamų aminorūgščių, riebalų, vitaminų, mikroelementų.

Taip pat skaitykite: Smagi idėja Velykoms – emocingi kiaušiniai

Suvalgęs vieną kiaušinį, suaugęs žmogus pagrindinių aminorūgščių poreikį patenkina nuo 40 iki 65 proc., mineralinių medžiagų – nuo 2,5 iki 17 proc., vitaminų – nuo 1 iki 43 proc.

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, juose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos. Kiaušinio maisto medžiagos gerai įsisavinamos (96–98 proc.).

Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos.

Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos. Pats kiaušinis – nėra labai kaloringas produktas. 100 gramų yra tik 157 kcal, o tuo tarpu kiaulienoje 355–489 kcal, pieniškose dešrelėse – 332 kcal. Todėl kiaušinius valgyti gerai ir besirūpinantiems savo svoriu.

Kiaušinyje labai gerai subalansuotos visos nepakeičiamos aminorūgštys. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Kiaušinio baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl, vartojant maistui žalią kiaušinio baltymą, dalis jo neįsisavinama.

Taip pat skaitykite: Marginame Velykų kiaušinius natūraliomis priemonėmis

Kiaušinyje yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Vitaminai A ir D stiprina sveikatą, didina atsparumą ligoms bei skatina augimą, tai ypač svarbu mūsų mažiesiems. Biologiškai visaverčiuose trynio riebaluose yra daug nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, be to, juose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.

Kiaušinio trynyje yra gana daug cholesterolio (0,2–0,3 g), tačiau kiaušinyje yra daug lecitino – 8,6 proc., kuris trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse. Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 proc., t.y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltymo baltymai yra visaverčiai. Kiaušinio baltyme daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų A, E, D, tiamino, riboflavino ir kt.


Šaltinis – sveikas.lt

Temos: 2 Velykos Kiaušiniai
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką