Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 3d. 18:59

Kaip susiję asmenybės bruožai ir narkotikų vartojimas? Specialistų komentarai

Narkotikai
123rf.com nuotr. / Narkotikai

Šešių mokslininkų komanda Jungtinėje Karalystėje šiemet išleido knygą apie tyrimą, kuriuo metu nustatyta, kad skirtingų psichologinių bruožų žmonės linkę vartoti tam tikras narkotines medžiagas. 15min GYVENIMO kalbinti Lietuvos psichologai pritaria pastebėjimams ir priduria, kad asmens būdo bruožai gali lemti, ar šis vartos narkotines priemones. Tačiau specialistai taip pat nurodo, kad asmenybės pažinimas naudingas gydant priklausomybes turinčius žmones.

Neurotiški ir naujovėms atviri asmenys – labiau rizikuoja?

Skirtingų Jungtinės karalystės universitetų mokslininkai Elaine Fehrman, Vincentas Eganas, Alexanderis N.Gorbanas, Jeremy Levesley, Evgeny M.Mirkes ir Awazas K.Muhammadas ištyrė beveik 2 tūkst. žmonių ir išskyrė, kokius narkotikus vartoja asmenys, remdamiesi penkiais didžiaisiais asmenybės bruožais – atvirumu naujovėms, sąmoningumu, ekstravertiškumu, nuoširdumu (sutarumu) ir neurotiškumu.

Taip pat atsižvelgta, ar žmogus yra impulsyvus ir siekia ekstremalesnių pojūčių. Pavyzdžiui, žmonių, kurie tyrimo metu nurodė, kad vartojo narkotikus pastarąjį mėnesį, psichologiniai profiliai atrodo taip:

  • Amfetamino, benzodiazepinų, heroino, kanapių, kokaino, kreko bei legaliai prieinamų priemonių vartotojai yra labiau neurotiški, neekstravertiški, mažiau impulsyvūs. Jie taip pat linkę rūkyti cigaretes.

  • Vartojantys ekstazį ir LSD yra labiau ekstravertiški, impulsyvūs, hedonistai, mažiau neurotiški. Haliucinogeninius grybus ir ketaminą renkasi tie, kurie atviri naujovėms. Tokie patys žmonės linkę išmėginti uostomuosius klijus, tiesa, jie yra mažiau nuoširdūs. Prie tokių žmonių priskiriami ir amilo nitrato vartotojai. Vieninteliai metadono vartotojai yra skirtingų asmenybių žmonės.

  • Mokslininkų tyrimas taip pat parodė, kad žmonės, vartojantys narkotikus, vieni labiau, kiti mažiau linkę išmėginti naujus potyrius, tačiau yra mažiau sąmoningi. Atitinkamai, nevartojančių žmonių sąmoningumo lygis buvo aukštesnis.

  • Taip pat tiriant pastebėta, kad heroiną vartojantys asmenys linkę vartoti kreką, kokainą, metadoną. Didesnė tikimybė, kad tie, kurie išmėgino ekstazį, vėliau neatsisakys amfetamino, haliucinogeninių grybų, kanapių, ketamino, kokaino, LSD bei legaliai prieinamų svaigalų. Žmonės, kurie vartoja benzodiazepinus, taip pat gali išmėginti amfetaminą, kokainą ir metadoną.

15min GYVENIMAS pakalbino kelis Lietuvos psichologus: ką jie mano apie tokį tyrimą, kuo tai yra naudinga bei koks yra ryšys tarp asmenybės ir narkotikų.

Kas dar lemia narkotikų vartojimą?

Vilniaus universiteto psichologė Laima Bulotaitė, nagrinėjanti priklausomybių klausimus, teigia, kad narkotikų vartojimas priklauso nuo susiduriamų problemų bei poreikių, kuriuos lemia asmenybės bruožai. Kaip pavyzdį ji pateikia aštrių pojūčių siekį: tikimybė, kad žmonės, kurie nenori rizikuoti, patirti ekstremalių įspūdžių ar permainų, išmėgins narkotikų, yra labai maža. Atitinkamai, priešingoms asmenybėms ši tikimybė yra didesnė, tačiau ne vien tik tai lemia narkotinių priemonių vartojimą.

„Tačiau ir asmuo, kurio aštrių pojūčių siekio bruožas nėra išreikštas, gali vartoti narkotikų. Gal jam tuo metu bus sunku, atrodys, kad visos nelaimės, problemos jį užgriuvo, niekas negali padėti – ir todėl jis pavartos narkotikų, kurie, jo įsitikinimu, bent tuo metu padės atsipalaiduoti, užsimiršti.

O asmuo, kurio aštrių pojūčių siekio bruožas labai ryškiai išreikštas, pasirinks ne narkotikus, o automobilių sportą, alpinizmą ar kitokią veiklą, kuri jam suteiks daug įspūdžių, rizikos“, – portalui komentavo L.Bulotaitė.

Asmeninio archyvo nuotr./Dr. Laima Bulotaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Dr. Laima Bulotaitė

Klinikinis psichologas, psichoterapeutas Julius Burkauskas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), pabrėžia, kad psichoterapiniame darbe ir diagnostikoje atkreipiamas dėmesys ne į asmenybės bruožus, o į kitas priklausomybėms būdingas charakteristikas, kaip jau anksčiau minėtas aštrių pojūčių siekimas, taip pat impulsyvumas, prasta emocinė kontrolė ir polinkis rizikuoti.

„Pastarasis, bene, ryškiausiai atsiskleidžia, kai priklausomi asmenys atlieka pažinimo funkcijų testus, kurių rezultatai atspindi norą greitai pasitenkinti, neatsižvelgiant į galimas rizikas.

Pavyzdžiui, lošimo užduotyje jie yra linkę statyti didesnes sumas nei priklausomybės neturintys, net ir esant dideliam šansų santykiui pralošti. Pažinimo funkcijų testai taip pat atspindi sutrikusį gebėjimą priimti į tikslą orientuotus sprendimus, planavimo įgūdžių stoką“, – aiškino J.Burkauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad žmonės, gebantys lengvai planuoti, pasižymi išreikštu sąmoningumo bruožu – tokie žmonės atsparesni narkotinių medžiagų vartojimui.

Mokslininkų tyrimas parodė, kad narkotikus vartojantys žmonės yra mažiau sąmoningi nei nevartojantys.

Anot psichoterapeuto, taip pat svarbu paminėti vengiančio tipo asmenybės bruožų turinčius asmenis, kurie gali vartoti narkotines medžiagas, siekdami tapti socialiai prieinamesniais, lengviau užmezgančiais kontaktą.

Tiek L.Bulotaitė, tiek J.Burkauskas nurodo, kad rizikingai elgtis linkę tie, kurie turi ryškiau išreikštą neurotiškumą bei atvirumą naujovėms bei silpnesnį nuoširdumą. O tie, kurių daugiau išreikštas sutarumas ar sąmoningumas – turės mažesnę tikimybę.

Abu specialistai nurodo, kad jei žmogus siekia patirti aštrių pojūčių, tai jis gali pasirinkti bet kokį narkotiką.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) psichologas Andrius Lošakevičius taip pat nurodo impulsyvumo ir sužadinimo bruožų įtaką, tačiau dar pridūrė, kad narkotikus vartojantys žmonės yra linkę išgyventi nerimą įvairiose socialinėse situacijose. Tokie žmonės labiau linkę vartoti heroiną vietoj kanapių ar MDMA. Be to, narkotikų vartojimas taip pat veikia asmenybės formavimąsi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Narkotikai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Narkotikai

„Svarbu suvokti, kad šie tyrimai nenustato vienareikšmių priežastinių ryšių, tik sąsajas – asmenybės bruožai gali turėti įtakos, ar žmogus pradės vartoti narkotikus ir ar taps nuo jų priklausomas, bet taip pat narkotikų vartojimas veikia asmenybės bruožų vystymąsi“, – aiškino psichologas.

Tiek A.Lošakevičius, tiek L.Bulotaitė pabrėžia, kad narkotikų vartojimą lemia biologinių, psichologinių bei socialinių veiksnių sąveika. Reikšmės turi ir asmens ekonominė situacija, medžiagų prieinamumas.

„Net turintys biologinę predispoziciją vartoti nebūtinai vartos, nes socialiniai bei psichologiniai veiksniai to neskatins, bus palankūs. Juk ne visi priklausomų nuo alkoholio tėvų vaikai taps priklausomais, nors vieni turės didesnę riziką tokiais tapti dėl biologinių, kiti – dėl socialinių veiksnių“, – dėstė L.Bulotaitė.

Specialistai nurodo, kad jei žmogus siekia patirti aštrių pojūčių, tai jis gali pasirinkti bet kokį narkotiką.

Individualizuotas gydymas

Paklausta, ar svarbu pažinti gydomo nuo priklausomybės narkotikams žmogaus asmenybę, L.Bulotaitė teigia, kad į tai visada atsižvelgiama taikant įvairias psichoterapines, psichologines intervencijas. O kokios jos gali būti – irgi priklauso nuo paties žmogaus bei jo fizinių ar psichologinių ligų.

„Svarbu, kad asmuo suprastų savo poreikius, giliau pažintų save. Tai jam leis suvokti, kodėl jis vartoja narkotikus – kokios psichologinės problemos už to slypi ir ieškoti būdų spręsti tas problemas kitu būdu“, – pabrėžė psichologė. Medikamentinio gydymo atveju, pasak L.Bulotaitės, skirtumai priklauso nuo vartotų narkotikų.

RPLC psichologas A.Lošakevičius teigė, kad narkotikus vartojančių žmonių asmenybių tyrimai leidžia parinkti individualesnes prevencijas, gydymo strategijas, žmogaus poreikius geriau atliepiančias priemones ir metodus. Apie individualizuotą terapiją užsimena ir J.Burkauskas.

„Kita vertus, ir šiuo metu egzistuoja terapijų ypatingą dėmesį kreipiančių ir į savo psichoterapinio gydymo algoritmus įtraukiančių kognityvinio lankstumo, problemų sprendimo įgūdžių treniruotes, impulsyvumo mažinimo technikas, taikant įvairius dėmesingo įsisąmoninimo pratimus“, – nurodė psichoterapeutas.

Asmeninio albumo nuotr./Julius Burkauskas
Asmeninio albumo nuotr./Julius Burkauskas

Tiesa, priklausomybių gydymo centre, anot ten dirbančio A.Lošakevičiaus, asmenybės psichologiniai profiliai nėra sudaromi, tačiau atliekamas išsamus psichosocialinis vertinimas, kurio metu vertinami įvairūs žmogaus gyvenimo aspektai – jo socialinė aplinka, darbinė patirtis ir gebėjimai, šeimos sudėtis, narkotikų vartojimo patirtis, jo fizinės sveikatos ir psichologinė būsena. Pagal tai sudaroma gydymo strategija ir pagalbos planas.

„Klaidinga galvoti, kad psichosocialinis vertinimas reikalingas prognozuoti gydymosi efektyvumą – tai leidžia kažkuria dalimi įvertinti ir spėti sėkmės laipsnį, tačiau svarbu suvokti, kad prognozės gali būti netikslios. Dėl to vertinimas ir informacijos surinkimas naudojamas ne gydymosi sėkmės/nesėkmės prognozavimui, o tinkamos pagalbos plano sukūrimui“, – pabrėžia psichologas.

Ką duoda tokie tyrimai?

Anot L.Bulotaitės, tokio masto tyrimai, kaip aprašytas šio straipsnio pradžioje, Lietuvoje nevykdomi. Tačiau psichologai, kurie konsultuoja priklausomus asmenis, dažnai naudoja įvairias asmenybės tyrimo metodikas, kurios padeda atskleisti vyraujančius bruožus, psichologines problemas. Pasak specialistės, tokie tyrimai naudingi ne tik gydant jau priklausomybių turinčius žmones, bet ir skatinant prevenciją.

„Išsiaiškinę, kokie asmenybės bruožai didina tikimybę pradėti vartoti narkotines medžiagas, mes galime kurti specifines prevencines programas šiems asmenims. Pavyzdžiui, jei asmeniui būdingas jau minėtas aštrių pojūčių siekis, mes galime jau paauglystėje jį nukreipti į motosportą, parašiutizmo ar alpinizmo būrelį. Taip jis patenkins savo rizikavimo poreikį ir be narkotikų“, – mano L.Bulotaitė.

A.Lošakevičius nurodo, kad narkotikus vartojančių žmonių asmenybių tyrimai leidžia parinkti individualesnes prevencijas, gydymo strategijas.

J.Burkauskas pridūrė, kad lietuvių autorių moksliniuose darbuose daugiausia dėmesio skiriama pačios narkotinės priklausomybės mechanizmo supratimui. Tai apima ir jau minėtų bruožų, tokių kaip impulsyvumas ir aštrių pojūčių siekimas, ir rizikingos elgsenos tyrimus. O darbų, kuriuose nagrinėjami tam tikrų narkotinių medžiagų grupių vartojimo sąsajos su asmenybės bruožais, iki šiol nėra. Norint pakartoti tokio pobūdžio tyrimą, būtų reikalinga labai didelė tiriamųjų imtis ir atitinkamas finansavimas. Taip pat, anot psichoterapeuto, praverstų geresnis asmenybės bruožų neurobiologijos sąsajos supratimas.

„Minėtame tyrime aprašytos charakteristikos daugeliu atveju atspindi tik asmens subjektyvų savęs vertinimą. Neurobiologiniai duomenys, tokie kaip išsamesnis asmenų, vartojančių skirtingas narkotines medžiagas pažinimo funkcijų supratimas leistų kalbėti apie galimas ateities intervencijas tiesiogiai veikiant smegenis“, – dėsto J.Burkauskas.

Jis pridūrė, kad LSMU mokslininkų grupė, vykdydama tarptautinį Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC), kuris atliekamas Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) iniciatyva daugiau nei 40 Europos šalių bei JAV ir Kanadoje, taip pat tyrinėjo rizikingo elgesio sąsajas su įvairiais psichoemociniais komponentais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marihuanos suktinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marihuanos suktinė

Remiantis praėjusių metų duomenimis, kas dvyliktas apklaustas mokinys per pastarąsias 30 dienų vartojo kanapes ir beveik penktadalis mokinių nurodo, kad yra bandę rūkyti šias nelegalias psichotropines medžiagas.

„Dar laukiama platesnė šių psichotropinių medžiagų vartosenos analizė, atsižvelgiant į kitus rizikingo elgesio tipus. Neabejotina, tokio pobūdžio tyrimai reikalingi ne tik norint suprasti problemos mastą, tačiau ir analizuoti rizikingo elgesio mechanizmus“, – užsimena psichoterapeutas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:03
01:44
43:35

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką