Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 5d. 15:52

Kaip veikia atmintis ir kodėl svarbu ją lavinti: gera atmintis mums leidžia sutaupyti laiko ir nervų, pagerėja humoro jausmas

Atminties lavinimas
123RF.com nuotr. / Atminties lavinimas

Atmintis – vienas paslaptingiausių „instrumentų“. Kartais iki smulkmenų prisimename dalykus, kurie nutiko seniai ir mūsų gyvenimuose jokio vaidmens nebevaidina, tačiau kartais negalime prisiminti to, kas svarbu arba kas, atrodytų, paprasta. Kas yra toji atmintis, kaip ją lavinti ir kodėl tai yra svarbu?

Greitojo skaitymo lektorius Aivaras Pranarauskas, ne kartą skaitęs paskaitas šia tema, sako, kad atminčiai reikia duoti atsakomybės, kuo dažniau ją įdarbinti. Nes atmintis – kaip mažas vaikas. Jai patinka žaisti ir užsiimti linksmais dalykais.

Gal ir retai susimąstome, ką mūsų gyvenimuose veikia atmintis, kodėl ji svarbi? Kodėl svarbu treniruoti atmintį? Kokia tokių treniruočių nauda?

Kiekviena situacija, kai pamirštame daiktą, žmogaus vardą, adresą ar kitus dalykus eikvoja mūsų laiką ir sukelia įtampą. Tad gera atmintis pirmiausia mums leidžia sutaupyti laiko ir nervų. Atminties lavinimas naudingiausias besimokantiems žmonėms, o kitiems tai gali būti viena iš aktyvios protinės veiklos formų, padedanti išlaikyti protinį darbingumą.

Labiausiai nustebinęs dalykas susijęs su atmintimi yra tai, jog jos efektyvumas dalinai priklauso nuo mūsų vidinių įsitikinimų. Jei žmogus apie save galvoja, jog jis yra iš tų, kurie viską pamiršta, jis visuomet ir pamirš. Jei galvos, jog jo atmintis prasta, tuomet ji tikrai bus prastesnė negu galėtų būti.

Asmeninio archyvo nuotr. /Lektorius Aivaras Pranarauskas
Asmeninio archyvo nuotr. /Lektorius Aivaras Pranarauskas

Atminties treniravimas leidžia pasiekti pirmuosius pozityvius rezultatus ir pačiam sau įrodyti, jog galiu įsiminti ir galiu netgi įsiminti geriau negu kiti. Tai pakeičia žmogaus įsitikinimus į pozityvesnius, jis drąsiau ir aktyviau stengiasi įsiminti, o pastangos visuomet duoda geresnius rezultatus.

Antras labiausiai nustebinęs dalykas susijęs su atmintimi yra tai, jog atminties lavinimas turi šalutinį poveikį. Tas poveikis – stipriai pagerėjęs humoro jausmas. Praktiškai visos atminties lavinimo užduotys stipriai lavina kūrybingumą ir žmogus išmoksta kūrybingai susieti net iš pirmo žvilgsnio sunkiai susiejamus dalykus. Tad bendraujant yra daug lengviau kokią nors situaciją pamatyti nestandartiniu kampu, o tai ir yra pradžia juokingai frazei ar istorijai atsirasti.


– Kaip atmintis susijusi su amžiumi? Tiesa, kad kuo esame vyresni – tuo blogiau atsimename?

– Su amžiumi mažėja mūsų veiklų įvairovė, mažiau mokomės naujų dalykų, mažiau kuriame naujų neuroninių jungčių ir sparčiau silpnėja jau turimos. Jei grojate kokiu muzikos instrumentu, užtenka keletą mėnesių nepagroti ir viskas gana stipriai prisimiršta.

Tačiau amžius nėra pagrindinis faktorius. Tarp jaunimo taip pat yra daug jaunų žmonių, kuriems sunku išmokti mintinai kelių posmelių eilėraštį. Kiekvienas gali prisiminti save šeštoje klasėje ir ar lengva buvo tuos kelis stulpelius išmokti. Įsiminimo kokybei taip pat svarbu ir gebėjimas susikaupti. Mokantis susikaupti ir disciplinuotai dirbti žmogus, visuomet įsimins geriau negu to nemokantis padaryti.

123RF.com nuotr./Atmintis
123RF.com nuotr./Atmintis

– Ar tiesa, kad vienas žmogus turi geresnę regimąją, kitas – girdimąją atmintį? Kodėl žmonių atmintis taip skiriasi ir nuo ko tai priklauso? Kodėl vienas informaciją įsimena lengviau, o kitam prireikia tarsi įkopti į kalną?

– Taip, pagal atminties tipą žmonės yra skirstomi į vizualus, audialus ir kinestetikus. Nors žmogus turi visus tris atminties tipus, kažkuris vienas labiau dominuoja nuo gimimo.

Žmogaus patirtys ir įvairios situacijos taip pat gali nulemti, jog vizualas stipriai išlavina girdimąją atmintį, jei, pavyzdžiui, daug laiko praleidžia darbe kalbėdamas telefonu ir turi prisiminti pokalbio detales. Įsiminimo kokybė gali priklausyti nuo daugelio faktorių: nuo gebėjimo susikoncentruoti, emocinio intelekto, nes pavyzdžiui jautriai į aplinką reaguojančiam žmogui daug sunkiau susikaupti ir atlikti kokią intelekto ir įsiminimo reikalaujančią užduotį.

Pagal atminties tipą žmonės yra skirstomi į vizualus, audialus ir kinestetikus.

Gali lemti ir fizinis nuovargis. Visgi seminarų metu darant užduotis, pasimato, jog skirtumai tarp žmonių gebėjimo įsiminti nėra jau tokie dideli, pavyzdžiui, išvardinus 15 skirtingų daiktų sąrašą vidutiniškai dalyviai prisimena apie 6–7 daiktus. Praktiškai nebūna taip, jog vienas dalyvis prisimintų tik 2 daiktus, o kitas visus 15, tad mūsų įgūdžiai šioje srityje gan panašūs.

– Visi esame girdėję apie ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį. O kaip toji atmintis pasirenka savo vietą: į kurį „stalčių“ jai nugulti?

– Mes per dieną gauname didžiulius kiekius informacijos ir smegenims yra didelis darbas ją surūšiuoti nusprendžiant, ką prisiminti, o ką – pamiršti.

Į ilgalaikę atmintį keliauja tai, kam mes teikiame didesnę prasmę, kas mums yra svarbu. Tarkime, tikras melomanas visuomet prisimins šimtus jam patinkančių muzikos albumų pavadinimų, jų išleidimo datas ir net albumų dainas ir tuo pačiu gali neprisiminti vakar skaityto straipsnio pavadinimo.

Antras faktorius yra emocinis įspūdis. Įvykiai ir temos, į kuriuos reaguojame stipriai emociškai mums įsimena gerokai geriau.

Trečias faktorius – pakartojimo dažnumas. Įrodyta ir tyrimais, jog norint kažką įsiminti ilgam laikui, reikia pakartoti bent 5 kartus kelias dienas.

123RF.com nuotr./Atminties lavinimas
123RF.com nuotr./Atminties lavinimas

– Ar daug neišnaudotų rezervų turi mūsų atmintis? Apskritai, ar yra kažkokios ribos, kiek žmogus gali atsiminti?

– Atminties lavinimo čempionatai parodo, jog ribų nėra. Pasaulio Guinnesso rekordas priklauso Lu Chao už 67 890 skaičių įsiminimą (π skaitmenys po kablelio). Arba kortų kaladės įsiminimo ir atkartojimo rekordas yra 14 sekundžių. Ir nors tai atrodytų neįtikėtina, tačiau išmokti įsiminti visą kortų kaladę ir ją atkartoti be klaidų galima praktiškai per gerą pusdienį.

– Jūs sakote: mes dažnai sakome, kad mūsų atmintis yra prasta. Jei taip ir sakysime, mūsų atmintis ir nesistengs mums efektyviai tarnauti. Duokite jai atsakomybės, kuo dažniau ją įdarbinkite. Atmintis yra kaip mažas vaikas. Atminčiai patinka žaisti, užsiimti linksmais dalykais. Kaip galėtume natūraliai lavinti atmintį? Turiu galvoje ne specialius tam skirtus pratimus, tačiau kasdienybę. Tarkim, einu pasiimti siuntos į paštomatą, ir, pažvelgus į kodą, bandau jį prisiminti, o ne rinkti po skaičių žiūrėdama į tą kodą telefono ekrane. Mokytis kalbos ar plėsti jau išmoktos kalbos žodyną? Kur dar galima įdarbinti atmintį?

– Užsienio kalbos žodžių išmokimas yra viena dažnesnių priežasčių, paskatinanti susidomėti atminties lavinimu. Tačiau yra ir kitų smagių būdų lavinti atmintį ir turėti šiek tiek naudos.

Jei žaisdami pokerį ar kitus kortų žaidimus prisiminsite, kurios kortos jau iškrito, priiminėsite tikrai geresnius žaidimo sprendimus. Taip pat kiekvienam pažįstama situacija, kuomet išgirdęs gerą anekdotą nori po kelių dienų jį papasakoti draugui, bet jis kažkodėl iš atminties jau būna išgaravęs, tad, pavyzdžiui, naudojant kelionių metodą galima įsiminti šimtus anekdotų (kelionių metodas kilęs dar senovės Graikijoje. „Odisėjoje“ pagrindinis veikėjas keliaudamas patiria daug nuotykių. Visus juos įsiminti labai sunku, bet jeigu tiksliai žinotume maršrutą, kuriuo keliavo Odisėjas, vaizduotėje nesunkiai atkurtume ir konkrečiose maršruto vietose vykusius dalykus – aut.).

Mokiniams ar studentams regimosios atminties lavinimas gali padėti prisiminti chemijos ar fizikos formules, taip pat lengviau išmokti eilėraščius ar atpasakojimus, istorines datas.

– Ar mūsų atminčiai koją kiša ir išmanėjantis pasaulis – vairuodami neįsimename kelio, nes veda GPS, telefono numeriai yra pačiame telefone ir jų taip pat nebereikia prisiminti?

– Kiša koją tai, jog mes atliekame daug darbų vienu metu ir šokinėjame nuo vieno darbo prie kito, silpnėja mūsų gebėjimas be blaškymosi susikaupti keletui valandų į vieną darbą. Išmanieji telefonai būtent tai ir gundo daryti: ir pasitikriname paštą, ir paskaitome naujienas, ir mokėjimo pavedimą padarome.

Nėra tikslo įsiminti kažką, ką gali įsiminti mobilusis telefonas, tam ir naudojame technologijas, kad jos palengvintų mums gyvenimą. Tačiau nepaisant to, kiek jomis naudosimės, gyvenime bus situacijų, kuriose reikės įsiminti tai, ko nemoka išmanieji įrenginiai.

Vida Press nuotr./Moteris sprendžia kryžiažodį
Vida Press nuotr./Moteris sprendžia kryžiažodį

– Jūs sakote, kad atmintis veikia asociacijų principu. Ar galite papasakoti plačiau?

– Kai reikia draugui papasakoti apie knygą, kurią skaitėte, gana lengvai prisiminsite keletą patikusių knygos vietų. Jas bepasakojant, atsiminsite dar keletą knygos vietų ir taip toliau. Taigi šis atsiminimas yra asociatyvinis, kuomet prisiminus kažkurią knygos vietą ar veikėjo poelgį, jis asociatyviai ves vėl link kažko kitko. Liaudiškai tariant, norint prisiminti, iš pradžių reikia „už kažko užsikabinti“, būtent po šio pirmojo „užsikabinimo“ mes prisimename daugiau papildomų detalių.

Kai reikia draugui papasakoti apie knygą, kurią skaitėte, gana lengvai prisiminsite keletą patikusių knygos vietų.

Atminties lavinime asociacijos naudojamos sistemiškai, kad būtų ne vienas „kabliukas“, padedantis prisiminti knygos turinį, bet tų kabliukų mes galime sukurti kiek tik norime, pavyzdžiui po vieną kiekvienam knygos skyriui.

Greitojo skaitymo seminare skaitydami knygą, turinčią 20 skyrių, mes kiekvienam skyriui sugalvojame po geriausiai tą skyrių apibūdinantį žodį, padarome tų žodžių sąrašą ir kūrybingai vaizduotėje tuos žodžius paeiliui susiejame tarpusavyje. Jei norime įsiminti dar detaliau ir išsikeliame tikslą iš kiekvieno skyriaus įsiminti mažiausiai tris idėjas, vadinasi bendroje sumoje turėsime 60 žodžių sąrašą, kurį reikės įsiminti.

– Pratimų, kaip treniruoti atmintį, yra ne vienas. Galbūt pasidalintumėte bent vienu?

– Regimajai atminčiai lavinti galite pasiimti laikraštį ar žurnalą. Perverskite ramiai 15–20 puslapių, stengdamiesi įsidėmėti visas iliustracijas, nuotraukas, netgi reklamas. Tuomet pasiimkite popieriaus lapą ir bandykite surašyti, ką atsimenate. Tikėtina, jog surašysite apie 10–15 dalykų, pavardžių, prekės ženklų. Tuomet greitai perverskite tuos pačius puslapius vėl, užverskite, papildykite sąrašą. Galima ir trečią kartą peržvelgti, tačiau tai turite padaryti dar greičiau nei antrąjį kartą, vėl jūsų sąrašas pasipildys.

Kiekvieną kartą rašydami sąrašą ir kai galvojate, jog jau nieko daugiau neprisiminsite ir kyla pagunda pakartotinai peržvelgti, dar duokite sau vieną minutę laiko. Net jei per tą minutę sąrašo ir nepapildysite, bet būtent šios minutės laikas ir duoda pačią didžiausią naudą.

Kaip kultūrizme didžiausią naudą duoda svorio kėlimas, kuomet jau atrodo, kad visos jėgos išnaudotos, taip lavinant atmintį didžiausią naudą duoda ta papildoma minutė, kuomet atrodo, jog į sąrašą surašyta viskas, ką pameni.

Komentarai
Temos: 2 Atmintis Protas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką