Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 29d. 18:33

Kėdainiuose – ypatinga šokių grupė: šokdami su sensoriniais maišais vaikai pažįsta save ir kitus

Pasirodymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Jurgita, Ilona ir šokėjai su sensoriniais maišais
Kėdainiuose gyvenanti Jurgita Gasiūnienė puikiai žino, ką reiškia auginti vaiką, turintį ypatingų poreikių. Du iš trijų moters atžalų nuo mažens turėjo būti apgaubti didesniu mamos ir specialistų dėmesiu. Viena iš dukrų šiuo metu mokosi Kėdainių specialiojoje mokykloje, kur kartu su kitais mokiniais prieš metus atrado įtraukiančią ir visapusiškai lavinančią veiklą – šokius su sensoriniais maišais.

„Tuos maišus aš pati ir atradau, – šypteli Jurgita. – Kaip mama, turinti kitokį vaiką, visada domėjausi naujovėmis, įvairiomis priemonėmis, metodikomis, ką būtų galima pritaikyti namuose ir mokykloje, lavinant vaikus. Taip kartą internete akys ir užkliuvo už sensorinių maišų“, – pasakojo moteris.

Iš pirmo žvilgsnio šie spalvingi maišai atrodo tiesiog medžiagos gabalas. Tačiau iš tiesų tai – unikali priemonė, suteikianti galimybę lavinti ne tik fizines, bet ir verbalines bei emocines šokančiųjų savybes.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šokio su sensoriniais maišais akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šokio su sensoriniais maišais akimirkos

Su šia Lietuvoje dar nauja priemone dirbanti choreografijos pedagogė Ilona Medelinskienė 15min papasakojo, kaip šokiai su sensoriniais maišais padeda atsiskleisti autistiškiems ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams.

„Jie išlavina savo kinestezines (judesio – 15min past.) galias“, – sakė Ilona. Pasak jos, per sensoriką, penkis pojūčius vaikai pažįsta save, kitus grupės narius, taip pat mokosi įveikti savo baimes, dirbti grupėje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ilona Medelinskienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ilona Medelinskienė

„Šokdami su sensoriniais maišais vaikai yra laimingi, be to, džiugina aplinkinius. Pasirodydami savo artimiesiems ir kitiems jie jaučiasi pilnaverčiai bendruomenės nariai“, – sakė pedagogė, subūrusi 12–16 metų vaikus, turinčius įvairių specialiųjų poreikių, į ypatingą šokių grupę.

Pasirinkimų, ką veikti po pamokų, labai nedaug

Nors specialiųjų poreikių vaikus auginantys tėvai labai nemėgsta būti išskirti kaip „ypatingi“, vis dėlto neretai aplinkybės priverčia pasijusti kitokiais. Ypač, kai tai siejasi su užklasine veikla. Mokyklinio amžiaus vaikams Kėdainiuose siūloma daug būrelių, tačiau dažniausiai jie nepritaikyti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.

Jurgita sakė visuomet ieškojusi būdų, kaip šią situaciją pakeisti. Tuo tikslu atsirado asociacija „Mes kitokie vaikai“, kurios pirmininkė ji ir yra, taip pat jau minėtas šokių būrelis Kėdainių specialiojoje mokykloje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Gasiūnienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Gasiūnienė

„Mums labai pasisekė, kad dirbti sutiko mokytoja Ilona. Ji asmeniškai labai domėjosi šokio su sensoriniais maišais metodika, ieškojo sprendimų, kurie geriausiai tiktų mūsų vaikams. Grupė nemaža – 12 skirtingo amžiaus vaikų (nuo 5 iki 10 klasės). Be to, jų sveikatos būklė skirtinga: vieni autistiški, kiti turintys intelekto sutrikimų. Tad mokytojai reikėjo atrasti asmenišką priėjimą prie kiekvieno iš jų. Juolab kad šie vaikai niekada nedarys kažko, ko nenori. Jų nepriversi, pavyzdžiui, šokti per jėgą“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė: „Tai, kaip vaikai nori šokti su sensoriniais maišais, man atrodo, geriausias įrodymas, kad idėja pavyko.“

Išmoko šypsotis

„Vaikams sakau: mes turime šokti – kaip viena šeima, jausti šalia esantį žmogų“, – apie vieną svarbiausių taisyklių, galiojančių užsiėmimuose, pasakojo mokytoja Ilona. Ji neslėpė: su sensoriniais šokių maišais pirmiausia eksperimentavo pati. Tik tuomet, kai išsiaiškino jų panaudojimo galimybes, šias priemones pristatė vaikams.

„Pradžioje buvo visko: nemaža dalis vaikų bijojo, paskui šokti su maišais jiems patiko. Galiausiai nusibodo. Vis dėlto pats procesas, nors ir nelengvas, visiems atnešė daug naudos: sensoriniai maišai vaikams leido pajusti savo kūną, išlaisvino jų kinestezines (judesio) galias! Apibendrindama visą šį mūsų kelią galėčiau pasakyti: „Buvo labai baisu, bet ir labai įdomu“, – kalbėjo choreografė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasirodymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasirodymo akimirkos

Ji prisiminė vieną kolektyvo narę – mergaitę, kurią šokiai su sensoriniais maišais ypač stipriai paveikė.

„Ji niekada nesišypsojo. Be to, jautėsi kitokia. Mamos klausdavo: „Mama, kodėl aš tokia lėta?“. Ir iš tiesų viską darydavo be galo lėtai, atsargiai. Tačiau šokdama su sensoriniu maišu ji pagaliau pajuto savo pėdas, kojas, rankas, pirštus – visą kūną. Nežinau, ar tai iš tiesų susiję, tačiau baigiantis mokslo metams ji jau šypsojosi: šiemet mokykloje mergaitė pelnė „Metų šypsenėlės“ nominaciją!“ – išskirtinę istoriją papasakojo pedagogė.

Suprasti akimirksniu: Sensoriniai maišai

  • Kokią naudą specialiųjų poreikių vaikams duoda šokiai su sensoriniais maišais? Atsakant į šį klausimą pirmiausia reikėtų pasakyti, kas yra sensorinis maišas. Tai žmogaus kūno dydžio elastinis maišas, padedantis juo besinaudojančiam žmogui suprasti savo kūną – kas yra labai svarbu integracijos sutrikimų turintiems žmonėms, pvz., autistiškiems asmenims.
  • Keičiant kūno padėtį, atliekant judesius, maišas taip pat reaguoja: tempiasi, slysta. Ištempus audinį per jį matosi ryškiau, suglaudus – blankiau. Tai taip pat didina žmogaus, naudojančio sensorinį maišą, susikaupimą, vysto motorinę koordinaciją.
  • Maišas turi užtrauktuką, tad juo galima „apsirengti“, t.y. į jį galima įlipti ir iš jo išlipti.
  • Kėdainiuose įkurtos šokių grupės nariai – 12–16 m. vaikai – šokdami su sensoriniais maišais lavino ne tik savo fizinį kūną. Pasak juos mokančios choreografės, šokant su sensoriniais maišais intensyviai dirba ir kairysis smegenų pusrutulis, atsakingas už loginį-verbalinį vystymąsi. Taigi, lavėjo vaikų kalba, mąstymas žodžiais, manipuliacija jais. Be kita ko, tokia šokių priemonė stipriai ir teigiamai veikė vaikų emocijas. Įveikę baimę, nejaukumą, o kartais – ir bejėgiškumą, maždaug po metų užsiėmimų, šokių kolektyvo nariai sugebėjo tapti tikra grupe: motyvuotai dirbančia kartu bei siekiančia bendro tikslo – šokio, kurį galėtų parodyti savo artimiesiems, mokyklos bendruomenei ir kitiems žiūrovams.
  • „Jei palygintume, kaip jie šoko pirmaisiais mėnesiais, ir tai, kaip šoka dabar – matytųsi didžiulis skirtumas. Be galo jais didžiuojamės“, – sakė vaikų choreografijos mokytoja Ilona Medelinskienė.

Sustiprėja ir fiziškai

Užsiėmimuose su lavinamųjų ir specialiųjų poreikių vaikais Ilona naudoja ne tik sensorinius maišus: pamokose netrūksta pilateso, kalanetikos ir jogos pratimų. Pedagogė įsitikinusi: jungiant skirtingas metodikas vaikai geriausiai lavėja: mokosi pažinti save ir kitus, išreikšti emocijas ir atsiskleisti. Be to, tokios treniruotės – ir puiki fizinio aktyvumo veikla, tad vaikai sustiprėja ir fiziškai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasirodymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasirodymo akimirkos

Pedagogė prisiminė, jog pradėjusi užsiėmimus su vaikais sutarė, kad svarbiausias metų tikslas – paruoštas šokio spektaklis, kurį galės stebėti šokėjų artimieji.

„Savo šokį pavadinome „Šokių miražas“. Jei lygintume pirmuosius videoįrašus, kuriuos darėme tik pradėję užsiėmimus, su dabartiniais, išvystume, koks milžiniškas pokytis įvyko“, – savo mokiniais džiaugėsi pašnekovė. Tai, anot mokytojos, geriausias įrodymas, kad nuoseklus ir atkaklus komandinis darbas duoda didžiulių rezultatų.

„Mūsų kolektyvo kredo: „Minusus paversk pliusais“. Manau, kad šokių užsiėmimuose tai ir padarėme: įveikę baimes, bejėgiškumą, pasiekėme be galo daug – turime šokį, kuris džiugina mus pačius ir aplinkinius“, – teigė moteris.

Šiuo metu kolektyvas atostogauja – užsiėmimai nevyksta, bet Ilona jau ruošiasi rudeniui ir turi minčių naujiems mokslo metams: „Turime šviečiančių sensorinių maišų, todėl galbūt pavyks „pažaisti“ ir su šviesomis.“

Susidomėjimas auga

Su sensoriniais maišais šokančių vaikų grupė susibūrė vos prieš metus, tačiau žinia apie ją pasklido plačiai. Pasak Jurgitos, šeimos, auginančios kitokius vaikus, domisi ir norėtų prisijungti. Deja, didinti grupę sudėtinga – sensoriniai maišai Lietuvoje yra naujiena, mokančių jais naudotis nėra daug, o pats darbas – individualus ir imlus laikui. Todėl dabartinis grupės narių skaičius – 12 vaikų – maksimalus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasirodymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasirodymo akimirkos

„Šie šokiai yra procesas, per kurį vaikai pažįsta save – savo kūną, jausmus. Aš labai džiaugiuosi, kad jie tokie motyvuoti, kad šokti jiems įdomu. Nors karantinas apribojo galimybes pasirodyti ir prisistatyti plačiajai visuomenei, pati veikla nenutrūko – tiek, kiek buvo galima saugiai, užsiėmimai vyko. O tai ir yra svarbiausia“, – kalbėjo šio projekto idėjos sumanytoja Jurgita.

Ji vylėsi, kad ateityje specialiųjų ir lavinamųjų poreikių vaikus auginantiems tėvams visoje Lietuvoje atsiras galimybė prisijungti prie įvairių lavinančių veiklų. „Tokioms šeimoms labai svarbi bendrystė. Tai puikiai suprantu – dėl to ir atsirado asociacija „Mes kitokie vaikai“. Kartu lengviau“, – kalbėjo pašnekovė.


Kėdainių specialiųjų poreikių vaikai dalyvauja Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Paslaugų, skirtų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, teikimas Kėdainių mieste“. Projektą įgyvendina UAB „Jurasta“.

„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame ekspertų komisijos atrinktas istorijas apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 20 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 5 savo mėgstamiausias.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:20
02:37
01:14:11

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

15MAX
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką