Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 27, 09:20

Laimę tyrinėjantis sociologas paneigia posakį, kad pinigai laimės nesuteikia

„Žmonės yra laimingesni moderniose visuomenėse, kurios suteikia daug galimybių, o ne tradicinėse, kurias apriboja papročiai ir hierarchija. Nyderlandų visuomenė žmonėms suteikia didelę laisvę, kalbant tiek apie galimybę rinktis gyvenimo būdą, tiek apie mažesnius teisinius apribojimus ar mažą netoleranciją“, – apie savo gimtinės sėkmę laimingiausių šalių reitinguose pasakoja Pasaulio laimės duomenų bazės direktorius, Erazmo universiteto Roterdame profesorius emeritas Ruutas Veenhovenas.
Moteris valgo obuolį
Moteris valgo obuolį / Vida Press nuotr.

Laimės matavimo teorijos

R.Veenhovenas vadovaujama Pasaulio laimės duomenų bazė („World Database of Happiness“) yra internete nuolat atnaujinama mokslinių tyrimų apie laimę kolekcija. Laimė tokiuose tyrimuose paprastai apibrėžiama kaip pasitenkinimas gyvenimu – kiek žmogui patinka jo gyvenimas. Tačiau egzistuoja daugybė skirtingų teorijų, kaip šią laimę išmatuoti, todėl ir tyrimai remiasi skirtingais principais.

„Viena teorija teigia, kad laimė – pastovus genetinis bruožas, kaip ūgis; kita – kad laimė priklauso nuo palyginimo, tai yra, kai gyveni geriau už kitus arba geriau, nei anksčiau. Dar viena teorija, kognityvinė, teigia, kad galime gyvenimą vertinti teigiamai net ir tuomet, kai biologiniu-adaptyviniu požiūriu mums sekasi blogai“, – pranešime žiniasklaidai įvairias teorijas primena sociologas.

Kaip atrodo Lietuva

Lietuvai laimingiausių šalių reitinguose sekasi neblogai. Pavyzdžiui, kovo mėnesį Jungtinių Tautų paskelbtame laimingiausių pasaulio šalių sąraše mes užėmėme 34 vietą tarp 150 valstybių, pakildami iš 38-osios, kurijebuvome pernai. Tai geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių. Bendra tendencija, pasak prof. R.Veenhoveno, taip pat teigiama – lyginant pastarųjų 20 metų duomenis, nuo tada Lietuvoje pradėti rinkti duomenys apie gyventojų laimės lygį, jis vis kyla.

Asmeninio albumo nuotr./Ruutas Veenhovenas
Asmeninio albumo nuotr./Ruutas Veenhovenas

„Gyventojų laimei didžiausią visuomeninę įtaką daro keturi veiksniai: valdžios kokybė (pavyzdžiui, ar yra korupcija, ar laikomasi teisinės valstybės principo), ekonominis klestėjimas, demokratija ir lyčių lygybė. Šios sąlygos daro įtaką laimei todėl, kad jos prisideda prie laisvės pasirinkti, kaip gyventi savo gyvenimą. Kuo didesnę laisvę turi, tuo didesnė tikimybė, kad gyvensi tokį gyvenimą, koks tau tinka“, – sako R.Veenhovenas.

Kuo išsiskiria olandai

Profesoriaus gimtinė Nyderlandai nuolat yra laimingiausių valstybių sąrašų viršūnėse – šiemet „World Happiness Report“ šaliai skyrė aukštą penktą vietą. Kalbėdamas apie sėkmingų rezultatų priežastis, R.Veenhoven tikina, jog Nyderlandų visuomenė žmonėms suteikia didelę laisvę ir ugdo gebėjimą pasirinkti.

„Gebėjimas pasirinkti yra lavinamas ir olandų šeimose, ir mokyklose: jaunimas yra rengiamas tam, kad būtų nepriklausomas, o ne tam, kad būtų paklusnus. Laisvė rinktis padeda tik tuomet, jeigu tu turi galimybę rinktis, jeigu žinai, kas esi ir turi drąsos pasirinkti. Pavyzdžiui, tapti žurnalistu, nors tavo mama nori, kad taptum etatiniu buhalteriu. Tai yra dalis platesnės tendencijos, kad žmonės yra laimingesni moderniose, individualistinėse visuomenėse, kurios suteikia daug galimybių, o ne tradicinėse, kolektyvistinėse, kur pasirinkimus apriboja papročiai ir hierarchija. Yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ši moderni tendencija gan gerai dera su žmogaus prigimtimi, todėl ją galima būtų pritaikyti ir Lietuvoje“, – samprotauja mokslininkas.

Kaip laimės indeksą veikia karas

Tyrimai patvirtina ir tai, kad trauminės patirtys – tokios kaip karas ar stichinės nelaimės – reikalauja laiko, kol visuomenė atsigaus ir jos laimės, gyvenimo kokybės ar pasitenkinimo gyvenimu lygis vėl išaugs. Žinoma, šis atsigavimas yra individualus – priklauso nuo žmogaus.

„Karas meta didelį šešėlį – tai ne tik trauminė patirtis, bet ir ilgai trunkančios pasekmės gyvenimo sąlygoms, tokios kaip skurdas ir skaičius vaikų, kurie liko našlaičiais, buvo užauginti be tėvo. Karo neigiamą poveikį laimei patvirtina ir Sirijos atvejis – šios šalies gyventojai net ir nevykstant karui nepasižymėjo aukštu laimės lygiu, tačiau karo metu jis nukrito dar labiau“, – primena prof. R.Veenhovenas. Savaime suprantama, nuo Rusijos pradėto karo kenčiančiai Ukrainai taip pat reikės laiko, kol pasibaigus karui gyventojų laimės lygis vėl pakils.

Pasaulio laimės duomenų bazė iš viso talpina net 40 tūkst. įvairių tyrimų, susijusių su laime, pavyzdžiui, D. Britanijos gyventojų laimės lygį, taip pat – apie dalykus, kurie kelia arba mažina laimės lygį. Čia randamais tyrimais įrodyta tai, ką galima numanyti – posakis „Ne piniguose laimė“ yra klaidingas, mat uždirbamos didesnės pajamos gyventojų laimės lygį tikrai pakelia.

„Teorija, kad palyginimas neutralizuoja pajamų augimo poveikį laimei, buvo paneigta. Be to, laimingi žmonės paprastai uždirba daugiau todėl, kad laimė turi teigiamą poveikį produktyvumui“, – pastebi sociologas.

Prof. R.Veenhovenas yra sociologas, socialinės psichologijos ir socialinės seksologijos ekspertas, Erazmo universiteto Roterdame (Nyderlandai) profesorius emeritas, kurio mokslinių tyrimų sritis – socialinės sąlygos žmogaus laimei. Jis taip pat yra Šiaurės vakarų universiteto P. Afrikoje profesorius, Pasaulio laimės duomenų bazės („World Database of Happiness“) direktorius ir „Laimės tyrimų žurnalo“ redaktorius bei įkūrėjas.

Birželio 3 d., penktadienį, 12 val., prof. R. Veenhoven surengs viešą nuotolinę paskaitą „Laimės mokslas“ tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“, kurį Kaune organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir „Kaunas 2022“.

Mokslo ir kūrybos kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“ vyks birželio 1–3 dienomis. Jis aptars laimės prielaidas ir sąlygas šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais. Šių metų kongrese bus kalbamasi apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe. Tarp numatomų renginių – ne tik mokslininkų pranešimai ir diskusijos, bet ir meniniai vyksmai. ️

Plačiau apie kongresą „CoHappiness. Permąstant laimę“ galima rasti čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką