Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 14, 19:03

Lietuvių kūrėjų dovanos namams: nuo lino staltiesių, kitokių eglučių, lesyklėlių ir žvakių betone

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, sukame galvas, ką padovanoti patiems artimiausiems žmonėms. Kad ir kaip sunku būtų išrinkti vieną ar kitą dovaną, namuose visi norime jaustis jaukiai ir patogiai. Tad dovanos, skirtos interjerui, namų jaukumui ir patogumui, gali būti puikus pasirinkimas.
Lietuvių kūrėjų dovanos namams
Lietuvių kūrėjų dovanos namams / Asmeninio archyvo, Fotoplunksna, Rasa Lio Photography, dainuojantisdraugas.lt nuotr.

Lietuvių kūrėjai tikrai turi ką pasiūlyti, tad kviečiame pasižvalgyti ir jus bei atrasti tai, kas labiausiai sušildys jūsų ir artimųjų širdis.

Liną pamilusi Simona: „Menai ir kūryba yra mano kelias nuo pat vaikystės“

„Visuomet, kiek save pamenu – kūriau, mezgiau nėriau vašeliu, siuvau, piešiau. Būdama mokykloje intensyviai ruošiausi stoti į kostiumo dizainą, lankiau piešimo kursus Kauno dailės akademijoje, tačiau vieną dieną į mano gyvenimą atėjo teatras, vėliau ir šokis ir visiems labai netikėtai įstojau studijuoti choreografijos Londone. Visgi, taip susiklostė, kad pasukau kitu keliu. Lietuvoje baigiau siuvėjo specialybę ir būdama pirmame kurse pagaliau išdrįsau pradėti savarankišką veiklą, kurią tęsiu iki dabar – kuriu ir siuvu kuprines su baltiškais ir gamtos motyvais – Mudvi, o vėliau atsirado ir Linen and birds.

Širdyje ilgai nešiojausi svajonę siūti iš natūralių audinių, ypač iš lino. Iš pradžių siuvau linines plaukų gumytes – linas yra visiškai natūralus audinys, pralaidus orui, taip pat sukuria barjerą tarp tamprios gumos ir plauko, todėl plaukai taip nesivelia ir nelūžta. Vėliau atsirado ir lininiai lankeliai – ne tik grožiui, bet ir patogumui. Šiuo metu patys populiariausi gaminiai yra rauktos lininės prijuostės su šiek tiek nostalgijos, modernaus kaimo atspalviu. Daugumą prijuosčių siuvu su augalų motyvų paveikslėliais ant kišenių – atspaustais su audiniams skirtais dažais ir mediniais antspaudais, kuriuos gaminuosi pas vietinius meistrus pagal užsakymą. Labai mėgstu rankų darbą, šilumą, kuri sklinda iš tokių gaminių, nors ir tikrai daug laiko reikia skirti ties kiekvienu gaminiu, bet man labai patinka, ką darau, jaučiu, kad tai mano kelias ir veikla atitinka vertybes“, – pasakoja Simona.

Rasa Lio Photography nuotr./Lininiai Simonos dirbiniai patiks mėgstantiems natūralumą
Rasa Lio Photography nuotr./Lininiai Simonos dirbiniai patiks mėgstantiems natūralumą

Ji priduria, kad gaminiai iš lino, ypač prijuostė, gali būti puiki dovana žmogui, mylinčiam natūralumą, maisto gaminimą, sodininkystę, tapybą ar turint dar kokį nors hobį, kuriam praverstų prijuostė. „Prijuostė yra universalus drabužis-aksesuaras, kurį užsidėdamas ne tik apsaugai drabužius, tačiau tarsi pasineri į tam tikrą vaidmenį iš kurio gali greitai „išeiti“ padėdamas prijuostę į šalį.

O ir prižiūrėti lino gaminius paprasta – galima skalbti iki 40 laipsnių temperatūroje, tačiau dėmes rekomenduoju pašalinti nedelsiant, kol jos dar neišdžiūvusios. Jeigu renkatės liną lyginti, rekomenduoju tai daryti iš blogosios audinio pusės, kad nepradėtų blizgėti. Taip pat drąsiai galima lyginti kišenes su antspaudais“, – sako kūrėja Simona.

Jurgita ir makrame: Meilė, kuri nesibaigia

Jurgita ir Egidijus, Dirbtuvėlėje įkūrėjai, savo dirbtuves susikūrė seno tvartelio vietoje. „Kuomet atsikraustėme iš miesto gyventi į kaimą ir renovavome seną močiutės sodybą, daug daiktų norėjosi prikelti antram gyvenimui, todėl reikėjo vietos, kur tas idėjas įgyvendinti. Taip senas ūkinis pastatas, jį šiek tiek sutvarkius, virto dirbtuvėmis.

Gyvenant kaime, draugijoje su gamta, norėjosi dirbti su natūraliomis medžiagomis, išmėginti širdžiai malonų amatą. Tad vieną vakarą pamėginusi rišti makrame mazgus, tas mazgas taip tvirtai užsimezgė, kad dabar jau tai galiu vadinti ne tik hobiu, bet ir pagrindine veikla. Pinu pynes ir kitus gaminius iš natūralios medvilnės lietuviškų virvių, naudoju ne tik naują medieną, bet ir rastą pajūryje, miške, kartais darbai nugula ant senų atnaujintų lentų. Darbuose atsispindi natūralumas, ryšys su gamta, todėl iliustruotose sienų dekoracijose dažnai pavaizduoju gamtos vaizdus, kalnus, dangaus skliautą ir pan. Kuriu vaikiškas dekoracijas, šviestuvus, karuseles virš lovelės, sūpynes.

Netrūksta ir stalo dekoro detalių, žiedų servetėlėms, padėkliukų, polėkščių, taip pat aksesuarų, raktų pakabukų, skirtukų knygoms.

Kiekvienas darbas atneša begalę džiaugsmo ir meilės tam, ką darau. O mano vyras Egidijus visada ištiesia man pagalbos ranką, kuomet reikia atlikti sunkesnius darbus su įrankiais, išsipjauti, išgręžti, ar kai kažkas sugenda.

Kuriu su rankų šiluma ir iš širdies, ar tai būtų vaikui, ar suaugusiam ar kažkas namams, ar net augintiniui, todėl tikiu, kad mano kurti daiktai padėti po eglute tikrai pradžiugintų! Mano galva visada pilna naujų idėjų ir esu atvira naujiems dalykams.

Asmeninio archyvo nuotr. /Jurgitos ir jos vyro „Dirbtuvėlėje“ gimsta gražiausi kūriniai namams
Asmeninio archyvo nuotr. /Jurgitos ir jos vyro „Dirbtuvėlėje“ gimsta gražiausi kūriniai namams

Kurdama stengiuosi įdėti tik geras emocijas, todėl darau darbus tada, kai esu geros nuotaikos, turiu įkvėpimo, nemėgstu darbo iš reikalo. O kuomet trūksta įkvėpimo, padeda gamta, muzika, kava, pašnekesiai su mylimais žmonėmis.

Makrame priežiūra yra nesunki, vienintelis dalykas, kaip visada juokauju, gaunant pynę dovanų, reikės suteikti jai šiek tiek grožio procedūrų kaip kirpykloje – patiesinti virveles, pašukuoti, ar kur reikia pakirpti, jei išlindo koks siūlo galas“, – pasakoja Jurgita.

Dviejų sesių įkurtas kitokių eglučių projektas

Jovita ir Dovilė sako, kad projekto Be spyglių idėja kilo prieš ketverius metus.

„Su sese gyvenome nedideliame bute ir labai norėjosi susikurti kalėdinį̨ jaukumą̨. Žinoma, svarstėme apie gyvą eglutę, bet ir taip žiūrėjome, ir taip, rodos, niekur jai vietos nėra. Dairantis po visus namų kampus, šovė̇ mintis: o kodėl eglutė būtinai turi būti ant žemės? Vietą, kur galėtų̨ kabėti eglutė, radome labai greitai – vietoje paveikslo. Nedelsdamos išvažiavome į mišką̨ ieškoti šakų̨, pakeliui sukosi mintys, kaip tas šakas tarpusavyje sutvirtinti. Grįžusios ir pagaliau atradusios techniką, susukome savo namų puošmeną. Buvo iš tiesų daug džiaugsmo, o apsilankę svečiai negalėjo atsistebėti mūsų Kalėdų̨ eglute, kas kėlė dar daugiau džiaugsmo“, – pasakoja Jovita.

Asmeninio archyvo nuotr./Sesių projektas – „Be spyglių“
Asmeninio archyvo nuotr./Sesių projektas – „Be spyglių“

Kitais metais sesės sugalvojo dalintis šiuo džiaugsmu su kitais ir pradėti eglutes pardavinėti. „Dėl klientų susidomėjimo ir pagyrimų eglučių projektą tęsiame jau trečius metus. Eglutes gaminame iš beržo šakų ir apvyniojame baltomis lemputėmis. Kiekviena eglutė yra unikali savo natūralumu – raštais, išlinkimais, spalva. Jos tapo ne tik puikia dovana kolegoms, partneriams ar artimiesiems, bet ir nuostabiai papuošia namus ar įmonių biurus. Be to, tokios eglutės neužima vietos ir nereikalauja papildomos priežiūros. Tai tvarus pasirinkimas ir alternatyva gyvoms eglutėms“, – pastebi Jovita.

Saulė kuria rankomis mirkytas natūralaus bičių vaško žvakes

Savo gyvenimu ir darbais Saulė dalijasi Instagram paskyroje Troboje.

„Tokiu principu žvakės buvo gaminamos šimtus metų. Manau, išsiskiriu požiūriu į visą procesą – mes su vyru ir krūva priglaustų augintinių, kaip ir prekės ženklas byloja, gyvename tikroje beveik 100 metų skaičiuojančioje troboje. Mes patys auginame bites ir tvarkome vašką. Žvakes gaminu pagal užsakymą arba labai mažais kiekiais, jų nesandėliuoju, nes neturiu kur, o į savo veiklą bandau įtraukti vietinius bitininkus, amatininkus, kūrėjus. Pakavimui naudoju jau panaudotas dėžes, kartono lapus, perdirbtą popierių, popierinę lipnią juostą, kadangi man svarbu, kas liks panaudojus mano produktą, tad vengiu perteklinio pakavimo“, – pasakoja Saulė.

Fotoplunksa nuotr./Saulė kuria natūralaus bičių vaško žvakes
Fotoplunksa nuotr./Saulė kuria natūralaus bičių vaško žvakes

Saulė sako, kad didelis susižavėjimas bitėmis, vasaros praleistos su seneliu bityne labai natūraliai pastūmėjo link žvakių liejimo, nors pati darbinė pradžia buvo sojų vaško žvakės antro panaudojimo stiklinėje ir keraminėje taroje dar 2013 metais.

Fotoplunksna nuotr./Saulė kuria natūralaus bičių vaško žvakes
Fotoplunksna nuotr./Saulė kuria natūralaus bičių vaško žvakes

„Tuo metu gyvendama Jungtinėje Karalystėje labai žavėjausi zero waste idėjomis ir išgyvenau „upcycle“ etapą, bet su laiku mano jau tuomet sukurtas mini prekės ženklas „Troboje“ išsigrynino iki tvaraus, žemiško, natūralaus, senovinio amato. Manau, kad klasikinių formų natūralaus bičių vaško žvakės yra neįpareigojanti, tinkanti plačiam gavėjų spektrui, bei visomis progomis, tačiau šilta dovana, ideali žiemos švenčių laikotarpiui, kai taip norisi šviesos, šilumos ir jaukumo. Degdama žvakė primins dovanotoją ir šventės akimirkas, o sudegus nepaliks atliekų, nes net vaško likutis gali būti kompostuojamas ir visiškai suyra“, – pasakoja Saulė.

Ji dalijasi ir naudinga informacija, kaip atpažinti, ar bičių vaško žvakė kokybiška. Tokia žvakė neturėtų būti lipni ar riebaluota (nebent aplinkos temperatūra viršija 30 laipsnių), apžiūrint neturėtų būti oro burbuliukų ar žymių įtrūkimų, žvakės paviršius blizgus, malonaus salsvo žiedų ir medaus kvapo. Deganti bičių vaško žvakė nerūksta, liepsna yra tolygi, nesiplaikstanti.

Fotoplunksna nuotr./Saulė kuria natūralaus bičių vaško žvakes
Fotoplunksna nuotr./Saulė kuria natūralaus bičių vaško žvakes

Ir dar keli patarimai:

  • Nepalikite degančios žvakės be priežiūros.
  • Įsitikinkite, kad šalia žvakės nėra greitai užsiliepsnojančių daiktų ir medžiagų.
  • Nepalikite degančios žvakės vaikams bei gyvūnams pasiekiamoje vietoje.
  • Visada užgesinkite žvakę išeidami iš patalpos.
  • „Patarčiau žvakę nepertraukiamai deginti 3–4 valandas, tuomet vaškas tolygiai tirps, ir prižiūrėkite dagties ilgį, kuris neturėtų būti ilgesnis kaip 3–4 mm. Prieš deginant arba norint patrumpinti dagtį įsitikinkite, kad žvakė atvėsusi, o vaškas visiškai sustingęs“, – sako Saulė.

Kristina siūlo į liaudiškus raštus pažvelgti naujai

Kristina Šilinytė yra Native LT prekės ženklo įkūrėja, kuris gyvuoja jau šešerius metus. Kaip ji sako, pirmoji kolekcija gimė gana spontaniškai, nors idėją tradicinių audinių raštus panaudoti kuriant interjero detales „nešiojosi“ kone dešimt metų.

„Juokais sakau, kad turiu audėjos geną, ir iš dalies tai yra tiesa, nes mano prosenelė buvo audėja. Tad taip viskas ir prasidėjo – nuo idėjos kurti namų tekstilę dekoruotą tradicinių audinių raštais. Norėjosi juos pateikti moderniau, kad patiktų tiek jaunam, tiek vyresnio amžiaus pirkėjui“, – sako Kristina.

Asmeninio archyvo nuotr./Kristina liaudiškus raštus prikelia naujam gyvenimui
Asmeninio archyvo nuotr./Kristina liaudiškus raštus prikelia naujam gyvenimui

Taip gimė staltiesės, stalo takeliai ir dekoratyvinės pagalvėlės, puoštos taip gerai pažįstamais tulpių, lelijų ir katpėdėlių raštais. Vėliau, klientams pageidaujant Kristina pradėjo gaminti ir krepšelius. „Taip tradiciniai raštai papuošė ne tik namus, bet ir miestų gatves. Kaip smagu mieste sutikti moteris ir merginas su tautiniais raštais margintais krepšiais ant peties!“ – sako kūrėja.

Ji priduria, kad gaminiai skirti naudoti kasdien, todėl pasiūti iš lengvai prižiūrimų, neblunkančių, nesiglamžančių audinių. Jų tikrai nereikia saugoti ir naudoti tik švenčių progomis. Pavyzdžiui, didžioji dalis pagalvėlių užvalkalų spausdinama ant baldinio veliūro – minkšto, švelnaus ir labai atsparaus audinio, kuriam gamintojai suteikia net dviejų šimtų skalbimų garantiją. Staltiesės spausdinamos ant storoko, gražiai krentančio poliesterio. Kažką išliejus ant staltiesės, nebūtina iškart pulti jos skalbti – pradžioje galima pavalyti drėgna šluoste. Visus gaminius galima skalbti skalbyklėje, o lyginti reikia tik puslininį audinį.

„Lietuviškų audinių raštais marginta tekstilė išties dera įvairiausių stilių interjere. Sendintos medienos fotografijomis margintos staltiesės puikiai „įsipaišo“ interjere, kuriame vyrauja balta ir pilka spalvos, yra surūdijusio metalo detalių. Puslininio audinio gaminius rekomenduojame užmiesčio sodyboms, kur daugiau natūralaus medžio. Ryškesnių spalvų ornamentais margintos veliūro pagalvės tinka moderniai įrengtame būste, kuriame galima rasti ryškiaspalvio plastiko baldų ar aksesuarų. Tačiau, jos atrodo žaviai ir nutūpusios ant retro stiliaus sodrios spalvos aksomu aptraukto krėslo ar sofos.

Artėjant svarbiausioms metų šventėms stengiamės pateikti kažką naujo. Šiųmetė naujiena – staltiesė Kalėdų vainikas puošta rankomis tapytu kalėdiniu vainiku. Tai galėtų būti puiki dovana tiek sau, tiek savo artimui artėjančių švenčių proga. Šiuo laikotarpiu paklausios ne tik mūsų gaminamos staltiesės, bet ir krepšeliai dekoruoti tautiniais motyvais, M.K.Čiurlionio piešiniais, didžiųjų miestų vaizdais“, – pasakoja Kristina.

Dviejų draugių idėja – kitokios betono ir vaško žvakės

„Mūsų žvakės Light the Light yra pagamintos iš natūralių medžiagų – deriname betoninį pagrindą su 100% natūraliu sojų vašku. Manome, kad išsiskiriame iš kitų žvakių gamintojų, keliais aspektais. Pirmasis – neįprastas dizainas – prie betono ir vaško deriname auksinį akcentą, kuris žvakei suteikia papildomą funkciją – naudoti žvakę ne tik pagal pirminę paskirtį, bet ir kaip interjero dekoraciją. Antras išskirtinumas yra žvakės betoninio pagrindo panaudojimo būdai po to, kai žvakė sudega. Kiekviename žvakės pagrinde esame padariusios pagrindą arbatinei žvakutei, todėl likęs puošnus betonas gali būti naudojamas kaip žvakidė.

Kristina Pocinkutė Photography nuotr./Agnė ir Jovita kuria betono ir sojų vaško žvakes
Kristina Pocinkutė Photography nuotr./Agnė ir Jovita kuria betono ir sojų vaško žvakes

Trečias būdas, betoninį pagrindą naudoti kaip vazonėlį augalams, kuriems nereikia žemių (pavyzdžiui, Tilandsijos augalas)“, – pasakoja Agnė, pabrėždama tvarumo idėjas.

Agnė ir Jovita yra baigusios interjero dizaino studijas ir dirba šioje srityje jau beveik 10 metų, todėl dekoravimo sritis joms yra artima.

„Norėjome sukurti daiktą, kuris būtų pritaikomas įvairiuose interjeruose ir atliktų skirtingas funkcijas, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus poreikių. Iš čia ir gimė idėja sukurti žvakę, naudojant betoną ir vašką“, – sako merginos.

Jos priduria, kad dovanoti, tai kas turi išliekamąją vertę, šiais laikais yra siekiamybė.

„Mūsų sukurtos žvakės, kurios turi skirtingus pritaikymo būdus neįpareigoja dovaną gaunančio žmogaus. Jis gali rinktis, ar pasistatys ją ir naudos kaip dekoraciją, ar degins ir mėgausis žvakės liepsna. Betonas – pagrindinė namų statybinė medžiaga, kuri asocijuojasi su kokybe ir ilgaamžiškumu, o žvakės liepsna suteikia šilumą ir jaukumą. O juk kiekvienas nori sukurti jaukumą namuose, tad kodėl to nepadovanojus?“ – kalba kūrėjos.

Kūrybinis procesas iš tiesų yra gana ilgas. Pagaminti tokią žvakę per vieną dieną neįmanoma, o pati gamyba padalinta į tris etapus. Pirmasis – betono liejimas, antrasis – vaško užpylimas, trečiasis (ir pats maloniausias) – dekoravimas. Vidutiniškai gamyba užtrunka apie savaitę.

„Šis procesas mums labai patinka, kadangi didžiąją laiko dalį savo darbuose praleidžiame prie kompiuterio, kurti ir gaminti savo rankomis šias žvakes mums yra tarsi meditacija. Džiaugiamės, kad sukūrėme tai kas iš tiesų yra daugiau nei žvakė. Mes taip pat galime papildyti jau nudegintą žvakę, klientai atnešę betoninį pagrindą galės jį mums palikti, ir mes užpilsime naują vašką ant to paties pagrindo, taip saugodami gamtą ir aplinką“, – sako Agnė ir Jovita.

Mylintiems gamtą – išskirtinės lesyklėlės ir inkilai

Aurimas ir Dovilė Mardosos, „Dainuojantis draugas“ įkūrėjai, siūlo nustebinti artimuosius stilingomis ir iš perdirbtų medžiagų pagamintomis lesyklėlėmis bei inkiliukais.

„Mes bendradarbiaujame su olandų įmone, kuri užsiima plastiko ir popieriaus perdirbimu, o iš gautų subproduktų gamina lesyklėles. Asortimente yra ir paprasto plastiko lesyklėlių, ir iš keramikos bei vytelių. Ieškojome naujų krypčių, ką galėtume veikti kaip šeima, ši idėja mums labai patiko. Be to, tokį pasirinkimą paveikė ir mano asmeniniai prisiminimai – senelis ilgus metus augino įvairius paukštelius: kanarėles, papūgėlės, putpeles ir kitus sparnuočius. Tad ekologiškas, nestandartinis produktas, kuris mus priartina prie gamtos, mums tapo puikus pasirinkimas“, – sako pašnekovas.

Jis priduria, kad lietuviams patinka, jog šios lesyklėlės ergonomiškos, todėl jose mažieji paukščiukai jaučiasi maksimaliai saugiai ir komfortiškai, palyginti nebrangios, pagamintos iš antrinių žaliavų, traukia akis savo grožiu ir dizainu bei šventiška pakuote.

„Susidomėjimas lesinimu kasmet auga, tad pastaruoju metu sulaukiame labai daug klausimų ir teigiamų atsiliepimų. Lesyklėlės tikrai gali tapti puikia kalėdine dovana ne tik pačiam žmogui, kuris myli gamtą, bet ir visiems dainuojantiems draugams – paukščiukams. Juk stebėti juos pro langą tikras malonumas“, – sako A.Mardosa.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką