Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 25d. 10:52

Mūsų gamtos staigmenos: nepažintos Kauno marių apylinkės ir pajūrio kopos Lietuvos viduryje

Lietuvos gamta
15min montažas / Lietuvos gamta

Turite laisvą savaitgalį ir norite jį praleisti gamtoje, tačiau patogiai? Pateikiame jums planą, kaip per trumpą laiką galite nuodugniai išnaršyti gamtos grožybes, kurios slepiasi Kauno apskrities miškuose.

Nepelnytai nuvertintos Kačerginės apylinkės

Šį kartą siūlome aplenkti Kauną, o važiuoti tiesiai į nuostabų Kačerginės kurortą, įsikūrusį prie Nemuno besidriekiančiame pušyne, būtinai pasivaikščiokite po jos apylinkes. Tiesiai nuo Kačerginės plento visus metus pravažiuojamas keliukas pirmiausia veda į erdvią Apuokynės poilsiavietę. Joje pastatyta graži stoginė, miško baldai – suoliukai, stalai, šiukšliadėžės, įvairūs atrakcionai vaikams, įrengta laužavietė. Tai puiki vieta atsikvėpti prieš žygį po apylinkes.

Pačio Kačerginės miestelio pavadinimas kildinimas iš vienišo ūkininko Kačergio, kuris pirmasis apsigyveno prie Nemuno kranto, pavardės, o archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonės čia gyveno dar geležies amžiuje. Nuo XX a. pradžios Kačerginę kaip vasarojimo vietą, pamėgo daugelis to meto iškilių žmonių – J.Biliūnas, prof. J.Jablonskis, kompozitoriai S.Šimkus ir J.Naujalis, rašytojai P.Mašiotas, V.Mykolaitis-Putinas ir t.t.

Kačerginės herbe pavaizduoti mėlyname fone išdėstyti auksiniai kankorėžiai. Viena vertus, tai kurorto simbolis, kita vertus, pušis rytietiškoje simbolikoje reiškia nemirtingumą ir ilgaamžiškumą, o mėlyna spalva – ištikimybę, tvirtumą, sąžiningumą.

Kačerginės seniūnijos/Žydrūnės Petrauskienės nuotr./Apuokynė
Kačerginės seniūnijos/Žydrūnės Petrauskienės nuotr./Apuokynė

Kačerginės pušynas išraižytas pasivaikščiojimų ir dviračių takais, sudarančiais labirintą raižytame, kalvotame šių apylinkių reljefe. Keliaujant jais atsiveria atsiveria kerintys Nemuno vaizdai, o galutinis kelionės taškas – Pyplių piliakalnis, esantis prie rytinio Kačerginės miško pakraščio, prieš Nevėžio žiotis. Nuo piliakalnio viršūnės, į kurią veda laipteliai, matosi netgi Raudondvario bažnyčios bokštai.

Pats piliakalnis apipintas daugybe padavimų. Pasakojama, kad naktį prie piliakalnio gali pamatyti klaidžiojančias paslaptingas ugneles. Dar pasakojama, kad piliakalnį, nešdami kepurėmis žemę, supylė prancūzų kariai. Ir iš tiesų, netoli piliakalnio rasta prancūziškų ginklų, būgnų ir kitų karo atributų.

Kačerginės seniūnijos nuotr./Pyplių piliakalnis
Kačerginės seniūnijos nuotr./Pyplių piliakalnis

Dar vienas padavimas byloja, kad piliakalnyje užkastas puodas su pinigais, tačiau jo neieškokite, nes pinigai užkeikti ir jų radėjui atneša tik nelaimes. Vienas žmogelis, jį atradęs, džiūgaudamas įsigijo naują pirkią, tačiau netrukus ją sunaikino ugnis, o pats žmogus mirė nuo nežinomos ligos.

Visgi šis piliakalnis nuo seno masino žmonių smalsumą. Jaunuoliai mėgindavo kasinėti kalną, norėdami sužinoti, kas yra jo viduje, tačiau pasakojama, kad po šių kasinėjimo naktimis juos pradėdavo kamuoti košmarai. Jie esą sapnuodavę šmėklas, kurios liepdavo nustoti kasti.

Pagal kitus padavimus piliakalnį nuo kryžiuočių kritusio sūnaus atminimui supylė kunigaikštis Pyplys. Mat mūsų protėviai tikėjo, kad per Vėlines mirusiųjų vėlės bent trumpam sugrįžta į žemę ir palanko namus, kapines, piliakalnius. Pereinant arčiau istorinių šaltinių, kai kurie istorikai teigia, kad Pypliai buvo legendiniai Pilėnai, kuriuose 1336 m. vyko garsusis mūšis su kryžiuočiais, kuriam vadovavo kunigaikštis Margiris.

Antras objektas, kurį būtina patyrinėti nuo Apuokynės poilsiavietės – mišku vingiuojantis vaizdingas 6 km Šaltinių takas, nuvedantis į atokesnius miško kampelius, kuriuose turėsite galimybę pasigrožėti įdomesne augmenija, paukščių garsais ir liuoksinčiomis voverėmis. Šį taką pamėgę ir šiaurietiško vaikščiojimo entuziastai.

Keliaudami juo prieisite ne vieną čiurlenantį šaltinį, kurį drąsiai galima gerti, pamatysite dešimtis įvairaus dydžio ir formų skruzdėlynų, lapių ir barsukų olų, o atsikvėpti galėsite įrengtose apžvalgos aikštelėse, nuo kurių atsiveria pasakiškas vaizdas į Nemuną. Tiems, kam 6 km trasa per ilga, yra galimybė maršrutą trumpinti.

vikipedija.lt nuotr./Pažaislio ansamblis
vikipedija.lt nuotr./Pažaislio ansamblis

Ir sielai, ir kūnui

Būnant netoli Kauno būtų nuodėmė neapsilankyti prie Kauno marių ir nepasigrožėti Pažaislio vienuolynu.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1660 m. kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Šis ordinas skiriasi nuo kitų tuo, kad vienuoliai gyvena itin atsiskyrę nuo pasaulio, jie neapaštalauja.

vikipedija.lt nuotr./Kauno marios
vikipedija.lt nuotr./Kauno marios

Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Ansamblis laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.

Šiame architektūriniame draustinyje įrengtas Pažaislio pažintinis takas, einantis Kauno marių pakrante. Tai itin mėgstama pačių kauniečių pasivaikščiojimo vieta. Čia pat ir puikiai įrengtas Pažaislio paplūdimys su visa infrastruktūra – persirengimo būdelėmis, gelbėtojais, pirmosios pagalbos postu. Šio paplūdimio privalumas, kad į jį šiltuoju metų laiku galima patekti ir viešuoju transportu.

Kauno marių pakrančių slėpiniai

Jei norite iš toli pasigrožėti Pažaislio vienuolyno bokštais ir pajusti tikrąją Kauno marių dvasią, apsistokite Girionių poilsiavietėje, nuo kurios atsiveria platus vaizdas į marias.

Patogiai automobiliu pasiekiamoje poilsiavietėje šalia Girionių gyvenvietės pastatytos dvi originalios stoginės, išdėstyti miško baldai, kelmai, supynėmis, įrengta laužavietė. Poilsiavietę supantis tvarkomas parkas buvo įveistas pokario metais ir dabar užima apie 104 ha teritoriją. Čia yra ne tik natūraliai augančių miško medžių, bet ir specialiai pasodintų daugiau kaip 250 rūšių bei formų medžių ir krūmų.

Taigi pasivaikščioti per kalvotą teritoriją čia vingiuojančiais takeliais – tikras malonumas, juolab kad pažintinis takas nenuobodus – miško vaizdus keičia galimybė pasigrožėti Kauno marių panorama ir įspūdinga atodanga, kuri atsirado užtvenkus Nemuną, kai Kauno marių vanduo pradėjo skalauti čia buvusį šlaitą. O štai miško kalvose dar išlikusios Antrojo pasaulinio karo metais iškastų apkasų duobės.

Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr./Girionių poilsiavietė
Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr./Girionių poilsiavietė

Būtinai aplankykite Pakalniškių piliakalnį. Pasak legendos, ant piliakalnio kadaise stovėjo medinė valdovo Vaišvydo pilis, kurią, padedami išdavikų, priešai sudegino. Nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į Kauno marių platybes ir Pažaislio vienuolyną. Beje, pats Pakalniškių kaimas, 1958 m. pastačius hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, atsidūrė po vandeniu, išliko tik piliakalnis, kurį nuo vandens skiria vos keli metrai.

Netoliese, norintiems giliau patyrinėti apylinkes, vaizdingoje Žaisos upelio ir Kauno marių pakrantėje įrengta dar viena – Laumėnų poilsiavietė. Šias dvi poilsiavietes jungia pažintinis takas, kurio ilgis – apie 4–5 km. Iš esmės tai laukinė trasa, vedanti pakrante išmintais takeliais, kai kuriose atkarpose gali tekti įveikti šlaitus, griovas, taigi nuobodu nebus. Keliaudami trasa galite pasitelkti vaizduotę ir įsivaizduoti, kaip kadaise vietoj marių palei Nemuną stūksojo kaimai, gyveno žmonės. Dabar visa tai – po vandeniu.

Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr./Laumėnų poilsiavietė
Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr./Laumėnų poilsiavietė

Pats Laumėnų pavadinimas yra kilęs nuo žodžio laumė. Taigi būkite atsargūs – gal iki šiol šiuose miškuose klaidžioja viena kita laumė! O per Laumėnų kaimą tekėjęs Žaisos upelis davė pavadinimą garsiajam Pažaislio vienuolynui.

Kitame į Kauno marias išsikišusios pusiasalio krante esanti Samylų poilsiavietė turi ne tik visus stovyklavimui būtinus atributus, bet ir įrengtą prieplauką valtims nuleisti į vandenį. Šalia yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ją patogu pasiekti ir visuomeniniu transportu.

Prieš penkis dešimtmečius čia buvo Mozūrų kaimas, kurio didžioji dalis apsemta Kauno marių, o likusi dalis priskirta Samylų gyvenvietei. Didžiausia šios teritorijos gamtos vertybė – Dubravos rezervatinė apyrubė. Kadangi tai rezervatas, čia vaikščiosite po beveik penkis dešimtmečius žmogaus rankos nepaliestą mišką, jame susiformavusi natūrali aukštapelkė, kurią galima pereiti įrengtu mediniu pėsčiųjų taku.

Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr./Samylų poilsiavietė
Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr./Samylų poilsiavietė

Kuršių nerija žemyno viduryje

Išvažiuodami iš Kauno rajono apylinkių nepatingėkite pavažiuoti Jonavos link. Likus keliems kilometrams iki miesto atrasite dar vieną gamtos tyrinėtojų traukos objektą. Sveiki atvykę į... Šveicariją. Būtent taip vadinama čia esanti gyvenvietės, o pagal ją pavadinta ir visa seniūnija. Seniūnijoje yra daug nedidelių, miškuose pasislėpusių kaimelių, netoli Paryžiaus kaimo išlikę akmens amžiaus stovyklos pėdsakai.

Pagrindinė šios vietos įžymybė – kopa, prie kurios veda Dumsių mišku vingiuojantis apie 2 km ilgio gamtinis pažintinis takas. Taigi jeigu norite pasijusti kaip Kuršių nerijoje, atvykite čia. Eidami šiuo pažintiniu taku taip ir lauksite, kada pasigirs jūros ošimas, nes kraštovaizdis iš tiesų primena pajūrį. Smėlio kopa ir aplink ją esanti teritorija palikta neužsodinta, čia auga tik smėlynams būdingi augalai, ypač gausu violetiniu kilimu žydinčių viržių.

Jonavos krašto muziejaus nuotr./Dumsių miško kopa
Jonavos krašto muziejaus nuotr./Dumsių miško kopa

Netoliese, labai ramioje vietoje, pušyne, įrengta puiki atokvėpio vieta – Ešaloto stovyklavietė, kurioje yra net dešimt stalų, dvidešimt suolų, viena stoginė, dvi laužavietės, šiukšliadėžės, du lauko tualetai ir kiti įrenginiai, yra daug vietos judriems žaidimams. Šalia yra tvenkinys su smėlėtu krantu, kuriame galima maudytis. Tai puiki poilsio stotelė keliaujantiesiems ir poilsiaujantiesiems gamtoje.

Giedrės Streikauskaitės nuotr./Girelės pažintinis takas
Giedrės Streikauskaitės nuotr./Girelės pažintinis takas

Poilsis šalia civilizacijos

Jeigu nuspręsite apsilankyti Kaišiadoryse, apsistokite Girelės poilsiavietėje, įrengtoje šalia Kaišiadorių miesto, prie Girelės (Šebnicos) tvenkinių. Visą poilsiavietę supa neseniai atnaujintas pažintinis takas, vedantis per mišką iki pat miesto.

Čia įrengta didelė apie 50 žmonių talpinanti pavėsinė, dar kelios pavėsinės, suoliukai, laužavietės, erdvi mašinų stovėjimo aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, lieptas per tvenkinio įlanką, vedantis į pažintinį taką bei apžvalgos aikštelė ant polių tvenkinyje. Tvenkiniuose galima maudytis, žvejoti.

Giedrės Streikauskaitės nuotr./Gireles poilsiavietė Kaišiadoryse
Giedrės Streikauskaitės nuotr./Gireles poilsiavietė Kaišiadoryse

Einant Kaišiadoryse prasidedančiu apie 1,7 km ilgio Girelės pėsčiųjų taku pirmiausiai akį patrauks Inkilų alėja – meniški pačių kaišiadoriečių sukurti inkilai, iškabintus pakelės medžiuose 2012 m. minint Paukščių dieną. Įvairiausiais raštais išmarginti inkilai tikrai įspūdingi. Tai tarsi miniatiūriniai žmonių namų atitikmenys su langinėmis inkilų šonuose. Dalis inkilų sujungti keliais aukštais ir kelia mūsų daugiabučių asociacijas.

Eidami keliu toliau prieisite riedlenčių ir dviračių aikštelę, aplankysite didžiulį ąžuolą ir galiausiai pasieksite Girelės poilsiavietę. Ši poilsio vieta ypač tinka nenorintiems pernelyg nutolti nuo civilizacijos ar sunkiau įveikiantiems ilgesnius atstumus.

Apkeliauti ir geriau pažinti Lietuvą kviečia „Maxima“.

Daugiau stovyklaviečių rasite čia.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką