Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 22d. 07:57

Patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą namuose

Šaldytuvas
„Scanpix“ nuotr. / Šaldytuvas

Degantys krūmynai Australijoje, banginio skrandyje rasta daugybė plastiko, smogą Pietryčių Azijoje keliantys palmių plantacijų gaisrai. Vis dažniau girdime apie tai, kokią įtaką gamtai ir planetai daro žmogaus veikla. Tačiau dar ne visi susimąsto, kad prie Žemės stekenimo prisidedame beveik visi su kiekvienu kąsniu burnoje.

Maisto švaistymas – viena iš planetos problemų, kuri sulaukia vis daugiau dėmesio, o kartu ir svarstymų, kaip spręsti šią problemą. Dar praėjusiais metais buvęs Europos komisaras, atsakingas už maistą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis išreiškė savo susirūpinimą maisto švaistymo mastu seniausiame žemyne. Skaičiuojama, kad kasmet Europoje išmetama apie 88 mln. tonų maisto, kurio vertė 143 mlrd. eurų. Kartu Europos komisaras paragino visuomenę ir verslą kovoti su šia problema.

Praėjusių metų pabaigoje svarbus sprendimas dėl maisto švaistymo priimtas ir JAV. Lapkričio pradžioje JAV valdžia paskelbė apie naują Maisto švaistymo mažinimo susivienijimą, kuriuo bus siekiama iki 2030 m. išmetamo maisto kiekius sumažinti 50 proc.

Maistas – ne tik fizinių poreikių patenkinimas

Tikriausiai dauguma sutiks, kad vienas iš svarbių priemonių, padėsiančių spręsti šią problemą – švietimas. Žinodami, kokią įtaką gamtai daro maisto švaistymas, gyventojai sąmoningiau pradės rinktis produktus ir juos vartoti. Prie šios misijos prisidės ir nevyriausybinės organizacijos „Anthropos“ atstovė Ugnė Barbora Starkutė su kolegėmis. Jau nuo sausio pabaigos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 9-12 klasių moksleiviams bus rengiami mokymai apie maisto švaistymą ir klimato kaitą.

Viena iš rengėjų U. Starkutė tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo, kad bando visuomenei parodyti, jog į maistą galima žiūrėti ir iš antropologinės pusės.

„Dažniausiai antropologiją asocijuojame su medicinos mokslais ar fizine antropologija, tačiau mes žiūrime į socialinę ir kultūrinę antropologiją. Žiūrime, kaip tam tikri procesai, pavyzdžiui, valgymas tam tikrų produktų susijęs su socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais žmogaus gyvenimo aspektais. Todėl ir išeina taip, kad mūsų maisto vartojimas ir pasirinkimai yra susiję su mūsų ekonomikos sistema, o tai, ką valgome, turi daug įtakos skirtingiems socialiniams aspektams“, – kalbėjo pašnekovė.

U.Starkutė siūlo į maistą pažiūrėti kaip į pramonės šaką ir suprasti, kad šis sektorius yra taip pat vienas iš svarbiausių oro teršėjų.

„Yra palyginta, kad medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėse pagaminti 10 kcal maistinės vertės reikėjo išnaudoti 10 kcal, o dabar modernioje Amerikos rinkoje reikia 10 kcal pagaminti vienai kcal. Mūsų maisto sistema yra globaliai susijusi: maisto produktai transportuojami iš vienų vietų į kitas. Mes tai vadiname modernia ir efektyvia sistema, bet kai pasižiūri į skaičius, situacija yra kitokia“, – tikino dirbtuvių apie maisto švaistymą vedėja.

Dar vienas iš būdų sąmoningiau suprasti maisto pramonę – maisto grožio kultas. Visame pasaulyje labai daug maisto produktų, pavyzdžiui, vaisių, išmetami ne todėl, kad jie netinkami vartoti, o tik todėl, kad prekybininkams atrodo negražūs ir neverti parduotuvių lentynų.

123RF.com nuotr./Maistas šaldytuve
123RF.com nuotr./Maistas šaldytuve

Nemokame pirkti tik tiek, kiek reikia

„Būtent su moksleiviais ir kalbėsime apie ekologines problemas: kaip mūsų maisto sistemos, globali maisto sistema veikia mūsų klimatą ir klimato kaitą. Pasaulyje iššvaistoma apie trečdalis pagaminto maisto, o pusė iš jo – namų ūkiuose“, – skaičiais dalijasi U.Starkutė.

Pasak jos, tai kyla dėl tokių priežasčių kaip perteklinis pirkimas ar nemokėjimas tinkamai laikyti maisto. O likusi dalis maisto, visai dar būtų tinkamo vartoti, į sąvartynus nukeliauja, nes yra, pavyzdžiui, sugadinami transportavimo metu ar dėl jau minėto maisto grožio kulto.

Mergina būtent ir ragina į maistą žiūrėti sąmoningai: pagalvoti, kiek jam pasiekti jūsų rankas reikėjo sunaudoti energijos.

„Pavyzdžiui, paėmus į rankas bananą reikėtų pagalvoti, kiek jam patekti į Lietuvą reikėjo žmogiškųjų resursų, kiek sunaudota kuro produktą transportuoti, kiek sunaudota plėvelės, į kurią vaisius suvyniotas. Visą tai paskaičiavus, pamatytume siaubingus skaičius“, – kalbėjo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

Nors dažnai dėl maisto švaistymo strėlės lekia į maisto pramonėje besisukančius verslus U.Starkutė įsitikinusi, kad vien žmonėms pradėjus sąmoningiau vartoti tam tikrų pokyčių būtų pasiekta.

Vida Press nuotr./Maistas šaldytuve
Vida Press nuotr./Maistas šaldytuve

„Čia kyla ir kultūrinių skirtumų klausimas: kodėl vienoje šalyje valgomos tam tikros gyvulio dalys, o kitoje jos keliauja į šiukšliadėžę. Tas pats ir su augalais: kodėl viena šaknelė to paties augalo jau nebe maistas, o kita plačiai vartojama“, – retoriškai klausė mergina.

Dirbtuvių vedėja akcentavo, kad maistas, kurį valgome, yra pačių žmonių sukonstruotas dalykas, bet pokyčių galima ir šioje srityje pasiekti, norint sumažinti maisto švaistymą.

„Kai kurie žinomi pasaulio šefai jau bando atrasti būdų ir eksperimentuoja, kaip išnaudoti kuo daugiau iš vieno augalo: kaip neišmesti, atrodytų, nevalgomų augalo dalių. Juk ir svogūno laiškai kai kam atrodo nevalgomi, o mūsų kultūros giliai įsišakniję virtuvėse“, – pastebėjo ji.

Maži žingsniai, kuriais galite prisidėti

Sausio pabaigoje 3 valandų trukmės „Maistas ne(be)maistas“ Lietuvos vartotojų instituto ir iš dalies Europos Sąjungos lėšomis rengiamas dirbtuves mokiniams vesianti U.Starkutė pasidalijo ir keletu patarimų, kaip būtų galima sumažinti maisto švaistymą namuose.

Pirma, prieš iškeliaujant į parduotuvę reikėtų pasidaryti pirkinių sąrašą. Taip pat nepirkti per daug maisto.

Vida Press nuotr./Daržovės ir uogos šaldytuve
Vida Press nuotr./Daržovės ir uogos šaldytuve

Gerai pagalvokite, ar namuose tinkamai laikote maistą. Pavyzdžiui, išvykstant atostogų duoną galima užšaldyti.

Kartu dirbtuvių iniciatorė siūlo visuomet pirmenybę skirti vietoje užaugintam ar pagamintam maisto produktui: „Nesakome, kad reikia atsisakyti bananų, bet galbūt nereikia jų valgyti kasdien. O perkant obuolius pasirinkti lietuviškus, o jei jau nesinori lietuviškų, tai gal geriau rinktis lenkišką, nei itališką“.

Taip pat reikėtų pagalvoti, ar tikrai kasdien būtina valgyti mėsos patiekalus. Mėsos pramonė taip pat labai stipriai prisideda prie CO2 išmetimo į mūsų atmosferą.

„O svarbiausia žinoti apie pačią problemą, nes turint žinių, tai tampa svarbu ir išsiugdai stebėjimą. Nieko atsisakyti nereikia, tiesiog gal galima pasirinkti kažką kito“, – reziumavo ji.

Euroblogas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką