Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 10d. 14:59

S.Paltanavičius apie anksčiau pražydusius augalus: „Miestas ir įvežtiniai augalai – ne rodiklis“

Liepų žiedai
123RF.com nuotr. / Liepų žiedai

Portalas 15min sulaukė skaitytojų nuostabos ir susirūpinimo kupinų laiškų, kad birželio pradžioje jau žydi liepos, nors turėtų pradėti žydėti tik mėnesio pabaigoje, ir kad štai akacijos jau išvis nužydėjo. Pasiteiravome gamtininko Selemono Paltanavičiaus, ką tokie reiškiniai rodo ir ar turėtume dėl ko nors sunerimti?

Painioja su kitu augalu

Akacijos – augalas, paplitęs visame pasaulyje. Šiai genčiai priklauso 1300 medžių ir krūmų rūšių. Sakoma, kad net 950 rūšių kilusios iš Australijos. Europoje auga trijų rūšių akacijos, o Lietuvoje savaime neauga nė viena. Pas mus akacija dažnai painiojama su baltažiede robinija.

„Tai, ką žmonės vadina akacija, yra baltažiedis vikmedis arba robinija. Tai yra įvežtinis ir, beje, invazinis augalas, kurį visur, išskyrus parkus, reikėtų naikinti, nes jis labai pavojingas mūsų vietos augalams, natūraliai augančioms rūšims“, – sakė S.Paltanavičius.

Tai, ką žmonės vadina akacija, yra baltažiedis vikmedis arba robinija. Tai yra įvežtinis ir, beje, invazinis augalas, kurį visur, išskyrus parkus, reikėtų naikinti.

Pasak jo, baltažiedė robinija visada panašiai ir žydi, ir šiuo metu Šilutės rajone viešintis gamtininkas teigė pakelėse dar matęs šį medį tebežydintį.

„Su medžiais taip yra: vienur nužydėjo, kitur dar žydi, jei daugiau pavėsio, žydės dviem ar trimis savaitėmis vėliau. Beje, robinija rugsėjo viduryje pražysta dar kartą. Ne taip vešliai, bet jei vasara buvo gera, jei ji gerai pailsėjo po pirmojo žydėjimo, žiūrėk – vėl baltuoja žiedai“, – sakė pašnekovas.

Išgirdęs palyginimą, kad vyšnios ir obelys mieste jau būna pražydėjusios, o 50 km nuo miesto, kaime, dar tik pradeda žydėti, S.Paltanavičius sakė, kad miestas šiuo klausimu apskritai nėra rodiklis.

„Mieste net ir žiemą būna 2–4 laipsniais šilčiau. Pavyzdžiui, Suvalkijoje viskas pražysta maždaug dešimčia dienų anksčiau. Mano tėviškėje žibutės jau būdavo nubyrėjusios, o nuvažiuodavau į Labanoro girią, ten jos dar tik pradėdavo žydėti“, – prisiminė S.Paltanavičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Selemonas Paltanavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Selemonas Paltanavičius

Lietuviškos liepos dar tikrai nežydi

Kalbėdamas apie liepas gamtininkas sako, kad turėtume mokėti atsijoti informaciją, nes mūsų aplinkoje auga įvežtinės – įvairios didžialapės liepos – arba daug kur yra jų hibridai.

„Jei tokius pastebėjimus rašo miestiečiai, jie mato prie savo gatvės pasodintas, dirbtinai įvairiuose medelynuose išaugintas liepas, kurios neturi nieko bendra su mūsų gamta. Lietuvoje auga vienintelė mūsų liepų rūšis – mažalapės. Kalbant apie jas – matyti, kad žydės, bet dar tikrai nežydi.

Žinoma, jei ir toliau bus tokia intensyvi saulės radiacija, šviesa, gali būti, kad sužydės kiek anksčiau. Tačiau praktiškai mūsiškės liepos žydės tik po Joninių – tuo pačiu laiku, kaip ir turėtų, – paaiškino S.Paltanavičius ir pridūrė, kad visi įvežtiniai augalai nėra rodiklis: – Labai sunku pasakyti, kaip augalas reaguos ir ko jam reikia. Galbūt ta reakcija tokia dėl kaitrios saulės ir didelio karščio. Gyvūnai negali jauniklių vesti ar išperėti greičiau, nes tam yra nustatytas vystymosi laikas, o augalai sužydėti gali ir greičiau.

Būna metų, kai liepos žydi, o bitininkai sako: na, taip, bet žiedai tušti. Kai labai lietingi metai – žiedus išlyja.

Tik klausimas, ar visa tai bus labai sėkminga, nes, kai karšta, jie turės peržydėti per labai trumpą laiką, ar juos visus suspės apdulkinti vabzdžiai ir ar jie duos vabzdžiams kiek nors nektaro. Nes būna metų, kai liepos žydi, o bitininkai sako: na, taip, bet žiedai tušti. Kai labai lietingi metai, žiedus išlyja. Šiemet kol kas atrodo, kad situacija turėtų būti nebloga, nors pasakyti tiksliai – sunku.“

Vasarą mėgstantiems rinkti vaistažoles gamtininkas patarė rinkti ir džiovinti būtent mūsiškės mažalapės liepos žiedus, nes, pasak jo, ji yra mūsų gamtos dalis ir veiksmingesnė už kitas.

Siūlo fiksuoti gamtos reiškinius

Paklaustas, ar apskritai pastebimi kokie nors pakitimai pastarasiais metais augalų atžvilgiu, S.Paltanavičius sakė: „Žinote, yra toks posakis: palaukite 50 metų – pasakysime. Jei kas nors atrado kokius nors pakitimus šiemet, tai dar neleidžia daryti išvadų. Tokiu atveju reikėtų, kad žmogus, tarkime, tikslų liepų žydėjimo laiką būtų fiksavęs pastaruosius du dešimtmečius ir pan. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gali pasakyti, ar metai buvo kokie išskirtiniai, o kalbant apie visa kita, yra per mažai informacijos. Todėl aš visada patariu vertinti atsargiai. Viskam reikalingas ir mokslinis gilumas, tikslumas, atsakomybė.

Aš tokių tikrų ženklų apie ilgametį pasikeitimą dar neturiu. Sunku pasakyti, ar nebus kitas pavasaris vėsus, vasara – vėsi ir lietinga, augalai pradės žydėti vėliau ir ką kitąmet turėtume sakyti? Viskas pasikeitė, viskas vėluoja. Prieš porą metų ūkininkai verkė, kad Lietuvą užtvindė, kad čia jau katastrofa. O dabar sako jau atvirkščiai. Todėl ir sakau, kad į tai visada reikia reaguoti atsargiai.“

S.Paltanavičius nuramino, kad tikrai nėra, dėl ko sukti galvą, jokia pabaiga neartėja ir anomalijų, dėl kurių būtų verta skambinti pavojaus varpais, gamtoje dar tikrai nėra. Priešingai, jis pasiūlė kuo daugiau laiko praleisti joje ir ją stebėti.

„Būtų labai šaunu, jei žmonės kur nors užsirašytų tai, ką ir kur pamato, pastebi gamtoje. Jei įmanoma, dar ir nuotrauką pridėtų. Ir kauptų tokį archyvą. Po kelerių metų tokia informacija bus labai vertinga ir jau bus kažkas fiksuota“, – pasiūlė gamtininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:59
03:33
01:01

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką