Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savaitgalio skaitiniai: mediumai tarp mūsų

Žmonės
Shutterstock nuotr. / Mediumai tarp mūsų
Šaltinis: ŽLG
0
A A

Meilė arba baimė. Bet kurią žmogaus reakciją ar poelgį įmanoma pagrįsti viena jų.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Baimė arba meilė nulemia kiekvieno mūsų laikyseną ir susidūrus su mažai arba išvis nežinomais dalykais. Mirtis neatrodo kažin kas jaukaus, net jeigu manote, kad jos nebijote. Nenuostabu, kad susitikimas su mirusio žmogaus dvasia trikdo ir gąsdina. Tokias akistatas išgyvenantys mediumai žino, kad reikia būti atsargiems, bet jokiu būdu nebijoti. Bent jau taip sako jie patys...

Viena aktorė pasidalijo neįtikėtinu išgyvenimu, patirtu prieš tėvo mirtį. Tuo metu ji su teatro trupe buvo išvykusi į gastroles. Vėlų vakarą, kai kambarėlyje liko viena, staiga kampe išvydo tėvą: jis stovėjo įsisupęs į baltą paklodę, tik vienas petys kyšojo nepridengtas. Kol moteris atitoko, tėvo vizija buvo pradingusi.

Ryte jai paskambino sesuo ir pranešė, kad tėtis mirė. Jau gerokai vėliau joms kalbantis apie tas nelengvų išgyvenimų kupinas dienas, paaiškėjo, kad į ligoninę atėję artimieji mirusį vyriškį išvydo būtent tokį – užklotą balta drobule, bet  nepridengtu pečiu ir galva.

Kaip tai pamatė kitame mieste buvusi velionio dukra?

 

40 dienų po mirties – ypatingas laikas

Mediumų fenomenu besidomintys ezoterikai tikina, kad panašūs nutikimai nėra didžiulė retenybė. Ryšį su artimu žmogumi, kurio gyvybė neseniai užgeso, gali pajusti daugelis. Paprastai tai nutinka, jei su mirusiuoju siejo stiprus emocinis ryšys. Dar daugiau, tą energijų sąsają įmanoma išsaugoti net ilgiau nei 40 dienų, skirtų vėlei galutinai atsisveikinti su šiuo pasauliu. Pavyzdžiui, jeigu kas nors iš mirusio žmogaus artimųjų nepaliauja raudoti, vėlei labai sunku pasitraukti, net jeigu ji supranta, kad išeiti būtina.

Vis dėlto brangų mirusį žmogų primenantys regėjimai, girdėjimai ar kitokie pojūčiai dar neįrodo, kad įgijote mediumo galių. Tikrieji mediumai susiduria ne su mylimų žmonių vėlėmis. Juos lanko svetimi.        

 

Shutterstock nuotr./Ranka
Shutterstock nuotr./Ranka

Būti mediumu – vaikščioti bedugnės kraštu

Nuo seno mediumais vadinti žmonės, gebėję įsileisti mirusio žmogaus ar dievybės dvasią ir šitaip tapti tarpininkais tarp šio ir anapusinio pasaulio. Dar ir šiais laikais, kai kurie pasaulio cirkai siūlo publikai mediumų seansus. Įsivaizduokite, kokį įspūdį smalsiam žiūrovui padaro netikėtai išgirstas mirusio giminaičio ar bičiulio balsas. O jeigu dar šis prabyla apie dalykus, kurių svetimi negali žinoti!..

Nėra abejonės, šitaip pademonstruoti mediumo gebėjimai atima amą, bet patį mediumą tai gali ir pražudyti. Tuo metu, kai savo kūną „paskolina“ kitai sielai, jo paties siela turi pasitraukti. Tai pernelyg sudėtingas procesas, kad būtų pramoga. Todėl istorijoje žinoma nemažai atvejų, kai magiškais gebėjimais garsėję žmonės galiausiai atsidurdavo beprotnamiuose.

 

Trys skirtingos lemtys

Ramiai ir patogiai gyventi trokštančiam žmogui daugelis talentų kelia klausimą – ar tai dovana, ar pasmerkimas? Dar daugiau klaustukų suraito kai kurių žmonių gebėjimas bendrauti su dvasiomis.

Šiuo metu sukaupta informacija leidžia manyti, kad į mediumų „stovyklą“ patenkama per trejas skirtingas duris.

Kartais žmogus tiesiog gimsta su mediumo galiomis. Tokią „dvasinę dovaną“ turėjo legendinė aiškiaregė Vanga, garsioji Maskvos motušė Matrona, pripažinta JAV mediumė Sylvia Browne.       

Kartais gebėjimas užmegzti ryšį su neregimu pasauliu perimamas su... mirusiųjų daiktais. Ne atsitiktinai daugelio kraštų tradicijos reikalauja mirusio žmogaus daiktus palaidoti kartu su juo arba bent jau sudėti juos taip, kad nesipainiotų kitiems po akimis ir rankomis. Dėl tos pačios priežasties išslapstomos mirusiųjų nuotraukos, o per šermenis uždangstomi veidrodžiai. Tas, kuris priglaudžia mediumo galių turėjusio, nors galbūt jų ir nenaudojusio, žmogaus daiktus, perima ir nebaigtus mirusiojo reikalus. Mirusysis „įpėdiniui“ tarsi atveria erdvę, jungiančią šią ir anapusinę realybę.      

Pagaliau mediumo gebėjimai gali išryškėti žmogui, atsidūrusiam labai arti prie gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius skiriančios ribos. Neretai taip nutinka mirtinai susirgus. Nepagydoma liga sergantis žmogus, nors gyvena kaip įpratęs, jau yra laukiamas anapus, jam jau atidarytas „mirusiųjų takas“ ir dvasios įsidrąsina ieškoti ryšio su juo.   

                               

Baugu matyti tai, ko kiti nemato

Blogiausia neįprastų gebėjimų turinčiajam žmogui – neigti savo pojūčius ir patyrimus. Greičiausiai mediumas turi savą misiją šioje žemėje ir, mėgindamas nuo jos išsisukti, tik sujaukia būtiną tvarką. Mediumai pasakoja, kad kai jie būna atviri savo lemčiai, pagalbos prašančios dvasios ateina pas juos po vieną, tarsi lauktų eilėje. Jeigu mediumas mėgina nuo neregimų lankytojų atsiriboti, pagalbos prašančiųjų susirenka daug. Kai jie galiausiai prasiveržia prie žmogaus, nutinka kažkas panašaus, kaip užtvenktai srovei pralaužus užtvanką. Tada padėtį tikrai sunku suvaldyti.

Laimei ar nelaimei, mediumo galios neišgydomos. Kaip juokauja turintieji karčios patirties, medikamentais įmanoma užslopinti visus jutimus, išskyrus dvasinio regėjimo. Todėl tiems žmonėms tiesiog tenka išmokti su tuo gyventi.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką