Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 14d. 18:46

Savanorystė – ne tik jaunuoliams. Ką veikti, kai vaikai užauginti?

Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai
Asmeninio arch. nuotr. / Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai

Prieš metus Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė (VVG) pradėjo projektą, kurį pavadino „Vaikai užauginti“. Tai nauja galimybė veiklai, kai žmogui jau sukako 55-eri, tačiau pensija dar nesulaukta. Projektas nustebino ne tik dalyvius, bet ir pačius rengėjus – svarbiausia projekto veikla - savanorystė iš tiesų gali daryti stebuklus.

Bendras programos pavadinimas – „54+”. Ji yra vykdoma daugelyje šalies vietų. Joniškio VVG šiame projekte po sparnu priglaudusi ne tik savo, bet ir Pakruojo rajoną, jau metus savo akimis stebi procesą, kurį galima prilyginti stebuklui.

Nepasiduoti baimei

Projektą parengė VVG viešųjų ryšių specialistė Dalia Motik, o lyg vaiką už rankos ištisus metus veda projekto vadovė Loreta Česnauskienė.

Pasakoja, kad rengiant projektą buvo nemažai abejonių, ar verta pradėti. Gali suplanuoti žmonių skaičių, bet kaip juos surinkti, kur garantija, kad jie viso to norės? Kodėl jie čia norėtų dalyvauti laisva valia? Kitas barjeras – Lietuvoje savanorystė tarsi siejama su jaunimu, o tai, kad savanoriauti gali bet kokio amžiaus ir bet kokio užimtumo žmogus – nauja.

Vietos veiklos grupėje vyko karštos diskusijos. Abejones išsklaidė Rimantė Misiūnienė, stebėjusi nemažai vyresnio amžiaus savanorių užsienyje. Ji savo akimis matė, kaip tokie dalykai yra išjudinami, kokią vertę turi, todėl visus padrąsino nesustoti.

Kodėl būtent nuo 55-erių? Akivaizdu, jog tai Lietuvoje yra socialiai jautrus amžius. Tai žmonės, rizikuojantys atsidurti savotiškame užribyje. O ir patys dažnai galvoja, kad niekur nebetinka. „Būtent tai amžiaus grupei reikia pastiprinimo. Vaikai užauginti. Padėtis darbo rinkoje itin trapi“, – pabrėžia D.Motik.

„Jeigu neįdėtum savo pastangų – niekas nejudėtų. Tik asmeninis bendravimas suveikia“, – iš patirties kalbėjo L.Česnauskienė, ant kurios pečių gulė koordinavimo darbas.

Asmeninio arch. nuotr./Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai
Asmeninio arch. nuotr./Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai

Savanorystė sustiprino šeimą

Čia derėtų užbėgti už akių išankstinei nuostatai, kad visas projektas – tai kažkokių darbų atlikimas nemokamai. Nieko panašaus. Programa veikia iškart trimis kryptimis – savanorystės skatinimas, bendrųjų gebėjimų ugdymas ir išlikimas darbo rinkoje arba grįžimas į ją. Kryptys aiškios, o turinys – projekto rengėjų improvizacija.

Projekto partneris – daug patirties savanoriškos veiklos organizavime turinti VšĮ „Actio Catholica Patria“ buvo surastas tarsi atsitiktinai, tačiau vertybės sutapo – ne pliusus dėlioti, o daryti realų poveikį. Jų atstovai dalyvavo pirmajame projekto renginyje ir tikėjosi, kad iš susirinkusiųjų į renginį gal iki dešimties žmonių sutiks būti savanoriais, tačiau savanoriauti užsiregistravo 22. Tai savotiškas rekordas.

Įtraukti žmones į savanoriškas veiklas – sunkiausia projekto užduotis. Žmonės rinkosi iš 11 organizacijų, kuriose jie norėtų savanoriauti. Labai stiprius patyrimus išgyveno tie, kurie pasirinko savanoriauti vaikų, senelių, neįgaliųjų globos namuose, nors būtent šių sričių iš pradžių labiausiai baiminamasi.

Viena vaikų globos namuose savanoriavusi sutuoktinių pora prisipažino, jog patys tapo artimesni. Bendra veikla tarsi pažadino ir tarpusavio bendravimą, sustiprėjo jų pačių šeima.

Projekte numatyta, kad tokiai aktyviai savanorystei dalyviai turi paskirti 40 valandų, tačiau niekas nedraudė savo iniciatyva tai daryti ir toliau. Daugelis žmonių tęsė savanorystę, nes užsimezgė nauji ryšiai. Dar viena iš savanorystės pasekmių – du projekto dalyviai gavo darbą organizacijose, kuriose savanoriavo.

Projektas siūlo savanoriavimo formų įvairovę. Pavyzdžiui galima savanoriauti knygų mugėje, renginiuose, regioniniuose parkuose. Projektui tai ne rodiklis, tačiau taip skatinamos ir kitokios savanoriavimo formos. Juk smagu kurį savaitgalį naudingai praleisti gamtoje ar įdomiame renginyje.

Asmeninio arch. nuotr./Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai
Asmeninio arch. nuotr./Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi

Visos minėtos projekto kryptys tarsi stiprina viena kitą. Mokymai reikalingi, kad žmogus išmoktų plaukti tokiomis sąlygomis, kokiose jis yra. Tuo pačiu – tai dovana, kuri kainuotų nemažus pinigus, tačiau projekto dalyviai ją gauna nemokamai.

Projekto koordinatoriai nusprendė nepagailėti jėgų ir surasti geriausius mokymų lektorius. Pavyzdžiui maisto tinklaraštininkė mokė sodo ir daržo gėrybių perdirbimo, raugimo paslapčių. Charizmatiškasis Dr. Algirdas Amšiejus dalijosi sodininkystės gudrybėmis. Buvo mokymų, kaip viešai kalbėti, raštu reikšti savo mintis ir kaip teisingai pateikti save kitiems, kaip parduoti savo prekę ar žinias.

Savanorių laukia dar vieneri metai, kurie bus dar labiau praturtinti įvairiausiais mokymais. Daug dėmesio bus skiriama bendriesiems gebėjimams lavinti. Pavyzdžiui – skaitmeniniam raštingumui, meninės bei dokumentinės fotografijos pagrindams, kritinio mąstymo ugdymui.

D.Motik vaizdžiai apibūdina projekto esmę: „Jau vaikai užauginti – šeimoje nebeturi kuo rūpintis. Atsiveria dvejopas – tuštumos ir laisvės jausmas. Gali liūdėti žiūrėdamas pro langą ir laukti, kada tie vaikai atvažiuos, o gali kasdien mėgautis gyvenimu.“

Asmeninio arch. nuotr./Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai
Asmeninio arch. nuotr./Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto „Vaikai užauginti“ dalyviai

Ko išmokė savanorystė?

L.Česnauskienė prisimena, kad jai projektas suteikė neįkainojamos patirties, griuvo baimės ir stereotipai. Širdį kasdien glostė savanorių įspūdžiai.

„Jiems krepšinį su aukštakulniais teko žaisti ir futbolą su sijonais, kepti pyragus, remontuoti dviračius, išklausyti senelių prisiminimus, vaikų paslaptis, padrąsinti juos svajoti, planuoti ateitį, kartu su globotiniais ruoštis šventėms. Savanoriavimo laikas baigdavosi jaudinančiomis išleistuvėmis ir tolimesnio bendravimo planais“, – pasakojo įspūdžius koordinatorė, pabrėždama, kad projektas iš tiesų augino visus.

R.Misiūnienė apibendrina: „Pasaulis turi savanorius ne be reikalo. Lietuva šioje srityje kiek pavėlavusi. Dabar Joniškyje tikrai yra daugiau savanorių. O kiek yra projektų, kurie turi pinigų, bet neturi ką veikti?“

Projekte savanoriavo ir VVG pirmininkė Nijolė Valuckienė – ji atitinka projekto tikslinės grupės amžių. Ji taip pat pastebėjo, kad savanoriai dažnai save nuteikia lyg eitų į darbą: „Neprivalote atidirbti, tačiau kai nueini pas tuos žmones – savaime norisi save atiduoti. Iš tiesų suvoki, kas yra atskirtis – rodos, socialinės globos namų gyventojai materialiai viską turi, tačiau bendravimo be galo trūksta.“

Beje, įsitraukti į projektą Joniškio ir Pakruojo savivaldybėse gyvenantiems žmonėms nėra per vėlu. Projektas dar truks metus. Tereikia surasti Joniškio VVG internetinį puslapį ir projektą „Vaikai užauginti“. Vienintelė sąlyga – jums jau sukako 55-eri, bet dar nesulaukėte senatvės pensijos amžiaus.

Organizatorių nuotr./Kuriame Lietuvos ateitį
Organizatorių nuotr./Kuriame Lietuvos ateitį
Remiamas turinys
Temos: 1 Savanorystė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:58
01:38

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką