Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 5d. 21:00

Šiukšles renkančių „lobis“: 8 tūkst. nuorūkų, prezervatyvai, pakelėje – kanistras su šlapimu

Žygio dalyviai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Žygio dalyviai

Šešias dienas aplink Kauną žygiuojantys darnaus gyvenimo būdo šalininkai renka šiukšles. Ketvirtadienį žygeiviai finišuos Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune. „Lietuva skendi šiukšlėse. Jei imtume ir surinktume jas visas – kiekviename Lietuvos regione atsirastų po vieną didelį sąvartyną“, – teigia pakelėse šiukšles renkantys kauniečiai. Per šį žygį jie įveiks 90 kilometrų.

„Dabar pakelti šiukšlę tarsi yra gėda. O turėtų būti atvirkščiai – gėda turėtų būti tam, kuris nepakelia. Gal kada nors taip nutiks? Juk kada šiukšlė yra tavo? Ne tada, kai tu ją numetei, bet tada, kai tu ją pamatei ir jos nepakėlei.

Jei vadovautumės tokiu principu, visai kitaip gyventume. Viskas yra vertybėse“, – 15min GYVENIMAS sakė žygio idėjos sumanytojas, „Kūrybos kampo 360°“ įkūrėjas ir pokyčių lyderis kaunietis Giedrius Bučas.

Kada šiukšlė yra tavo? Ne tada, kai tu ją numetei, bet tada, kai tu ją pamatei ir jos nepakėlei.

„Eiti smagu, lankstytis ties šiukšlėmis – nelabai, ypač, kai per dieną pasilenki begalę kartų. Gaila sulūžusio šiukšlių rinktuvo, jis gerokai sumažina pasilenkimų skaičių. Ir vakarai ne prie gražaus stalo ar prie laužo su gitara. Mūsų vakarai kūrybiškai darbingi, panašiai kaip archeologų“, – po antrosios žygio dienos socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi žygeiviai.

Šiukšles renka keliose zonose

Žygiuodami aplink Kauną savanoriai šiukšles renka keliose skirtingose zonose – keliuose, prie vandens telkinių, miškuose ir parkuose, gyvenvietėse.

„Viską dedame į atskirus maišus. Kai jie užsipildo, juos susinumeruojame, paliekame tam tikroje vietoje, o dienos pabaigoje jie išvežami į galutinį tašką, kur kaupiame visas per žygį surinktas šiukšles.

Tada pagal zonas jos išrūšiuojamos ir paruošiamos galutinai išvežti, fotografuojamos, sveriamos“, – kalbėjo G.Bučas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Giedrius Bučas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Giedrius Bučas

Žygio naujienomis ir savo pastebėjimais žygeiviai dalijasi ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Už švarią Lietuvą“.

Autostradoje – kanistras su šlapimu

Per dieną surenkama nuo 8 iki 14 didelių maišų šiukšlių. Rinkdami jas savanoriai sako visų pirma patys norintys susidaryti vaizdą, kokios ir kiek jų yra pakelėse, pagaliau – „nupiešti“ šiukšlintojo portretą.

„Toks ir buvo žygio tikslas – ne surinkti šiukšles, ne pakeliauti aplink Kauną, bet pamatyti, koks yra vartotojas, kokios tam tikrais sezonais yra šiukšlių tendencijos. Ir tai labai skiriasi“, – teigė G.Bučas.

Mūsų vakarai kūrybiškai darbingi, panašiai kaip archeologų.

Pavyzdžiui, palei autostradą nestinga daiktų, kurie greičiausiai tiesiog išmesti pro langą: puodeliai, maišeliai, buteliai, taip pat čia yra įvairių automobilių nuolaužų, detalių.

Žygeiviai sako patys bandę atsakyti į klausimą: ką galvoja žmogus, pro automobilio langą mesdamas skardinę ar puodelį? Tačiau atsakymo taip ir nerado.

„Randame ir egzotinių dalykų. Tarkime, teko rasti kanistrą su, matyt, vairuotojo šlapimu“, – pasakojo G.Bučas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žygio dalyviai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žygio dalyviai

Mieste – kitokios šiukšlės

Įžengus į miestą matyti jau kitokios šiukšlės. Pavyzdžiui, čia daug įvairių saldainių ir ledų pakuočių, o parkuose – servetėlių, įvairių higienos priemonių, ausų ir dantų krapštukų, pakuočių, puodelių.

„Vakar radome vietą, kur surinkome daug prezervatyvų. Ten buvo tik loterijos bilietai, mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo papildymo kvitai ir prezervatyvai. Yra tokių slaptų vietų“, – sakė G.Bučas.

Atskira kalba – šlaitai. Pasak G.Bučo, norisi verkti, kai eini palei kelią ir matai šlaitus. Jie – nusėti šiukšlėmis: „Ir autostradoje, kelkraščiuose – mes nepajėgūs visko surinkti, renkame tik tai, ką sutinkame savo kelyje.“

Keliautojams aplink Kauną taip pat teko rasti ir brakonierių įrangos likučių.

Dėl nuorūkų nuleido rankas

Pirmąją žygio dieną savanoriai rinko visas šiukšles, tačiau jau po kelių valandų suprato, kad su nuorūkomis kovoti beviltiška – jų visų nesurinks.

Žygeiviai suskaičiavo: vos per porą valandų jie pakėlė net daugiau kaip 8 tūkst. nuorūkų.

Jie nežino, kad viena nuorūka užteršia kubinį metrą vandens. Kai pasakai: stebisi. Bet taip yra.

„Pirmą dieną mūsų buvo 19 žmonių, bet po poros kilometrų supratome, kad nuorūkas imti yra bergždžias reikalas. Dabar nuorūkų nerenkame, nes tai – atskira problema, jos mėtosi daug kur: palei kelią, kelkraščius, kur takai, parkuose. Kur bedi – ten nuorūka. Žmonės su nuorūkomis kažkodėl taip elgiasi: meta jas bet kur“, – kalbėjo G.Bučas.

Pasak pašnekovo, kartais žmonėms trūksta informacijos: „Jie nežino, kad viena nuorūka užteršia kubinį metrą vandens. Kai pasakai: stebisi. Bet taip yra.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Surinktos šiukšlės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Surinktos šiukšlės

Tiesa, socialiniame tinkle kažkas pastebėjo, kad stinga šiukšlių dėžių. G.Bučo teigimu, savas šiukšles reikia tiesiog susirinkti, todėl problema – ne šiukšlių dėžėse, o žmonių sąmoningume.

„Mano nuomone, parkuose ir miškuose iš viso galėtų nebūti šiukšlių dėžių. Tai visų pirma – gyvūnų namai, o jiems šiukšlių dėžių nereikia.

Jeigu atvažiavome pas juos į svečius, susirinkime savo šiukšles ir jas išsivežkime į miestą, susitvarkykime. Kodėl kiekviename parke, užkampyje turi būti po šiukšlių dėžę?“ – kalbėjo G.Bučas.

Šiukšlintojas – žmogus, kuriam svarbus tik jis pats

Prie iniciatyvos kasdien galėjo jungtis žmonės, o idėja rinkti šiukšles sudomino ir kelias Kauno miesto ir rajono mokyklas, todėl kartu su žygeiviais šiukšles rinko ir mokiniai.

Kaip 15min sakė G.Bučas, tik iš šalies atrodo, kad Lietuva – graži ir švari šalis.

„Viena spec. tarnyba visų šiukšlių, kurios yra krūmuose, šlaituose ir kitur, negalėtų surinkti dėl jų kiekio“, – sakė G.Bučas.

Kalbėdamas apie šiukšlintojo portretą, G.Bučas jį visų pirma apibūdino kaip vartotoją.

Savas šiukšles reikia tiesiog susirinkti, todėl problema – ne šiukšlių dėžėse, o žmonių sąmoningume.

„Esame vartotojai, gyvename ego kokone ir rūpinamės tik savimi. Jei žmonės kaskart pakeltų nors po vieną šiukšlę, kas nutiktų? Būtų švaru. Bet pakelti svetimos šiukšlės negalime, o reikalaujame daugiau šiukšlių dėžių.

Žmogui labiau rūpi patogumas, pasirūpinimas savimi, o kas po jo – nesvarbu. Jei kur nors numetė šiukšlę, mano, kad turi atvažiuoti kokia nors tarnyba, kuri surinks. Arba kai bus „Darom“ akcija.

Ėjome pro Pažaislio vienuolyną, o ant pievutės prišaudyta konfeti. Kažkas šventė, prišaudė ir paliko. Jei šaudai – tai ir susirenki.

Aš jau nekalbu apie atviras šiukšliadėžes, kurios būna pilnos ir kur paukščiai viską išnešioja – jos turi būti uždaros“, – kalbėjo pašnekovas.

G.Bučas sakė, kad liūdna matyti tokius vaizdus, nes, patys užteršę savo aplinką, viską paliksime savo vaikams.

„Galiausiai žmonės nesupranta, kad per visą šitą ekologinę ir mitybos grandinę viskas grįžta atgal. Kūdikiai jau gimsta su mikroplastiku organizme. Tai apie ką kalbame?“ – sakė G.Bučas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką