Dabar populiaru
Publikuota: 2013 sausio 5d. 14:14

Tai įdomu: kaip prajuokinti... savo ligą

Šypsena pakelia nuotaiką
Shutterstock nuotr. / Šypsena pakelia nuotaiką

Dar 17 a. anglų gydytojas Tomas Sidenhamas rašė: „Juokdario pasirodymas mieste gyventojų sveikatai yra kur kas reikšmingesnis nei dešimtys vaistais nukrautų mulų.“ Šiuolaikinė medicina irgi pripažįsta teigiamą juoko įtaką sveikatai.

 

Yra net specialus mokslas – gelotologija (gr. gelos – juokas), kuris tiria juoką ir jo poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Šis mokslas atsirado praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje amerikiečio Normano Cousino dėka.

Žmogus, kuris prajuokino savo mirtį

Shutterstock nuotr./Normanas Cousinas
Shutterstock nuotr./Normanas Cousinas

Šiam Amerikos politikos žurnalistui buvo nustatyta labai rimta stuburo liga, kuri progresavo taip sparčiai, kad netrukus Normanas jau nebegalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Jis nebepajėgė net pats atverti burnos pavalgyti...

Kai gydytojai Normanui tiesiai šviesiai pasakė, kad jo galimybės išgyventi be galo maži, vyras visą naktį nesumerkė bluosto. O rytą sutiko tvirtai nusprendęs dar nuožmiai pakovoti už savo gyvenimą. Be to, ganėtinai originaliu būdu – žiūrėdamas įvairiausias kino komedijas. „Jei neigiamos emocijos laikomos daugelio ligų priežastimi, tai teigiamos galbūt man padės pasveikti? Na, o jei man lemta mirti, tai bent jau likusį gyvenimą praleisiu linksmai,“ – išmąstė Cousinas.

Po penkias šešias valandas per dieną šis žmogus, negalintis pakilti iš patalo, visiškai nejudantis, kvatojo iš juokingų filmų, o pertraukų metu klausydavosi linksmų istorijų, kurias jam pasakodavo draugai ir artimieji. Kad ir kaip keista, po savaitės siaubingi skausmai pradėjo slopti. Po mėnesio Normanas pradėjo šiek tiek judinti rankų pirštus, o dar po kurio laiko nepagydomu laikytas ligonis atsistojo.

Kai po kelerių metų Normanas Cousinas gatvėje sutiko vieną iš savo gydytojų, šis iš nuostabos neteko amo. Norėdamas įsitikinti, kad priešais jį – ne vaiduoklis, gydytojas ištiesė Cousinui ranką ir ją buvęs pacientas stipriai suspaudė. Ši stebuklingo išgijimo istorija savo laiku tapo tikrų tikriausia sensacija. Būtent po jos buvo pradėtas tirti toks iš pirmo žvilgsnio nerimtas dalykas kaip juokas.

 

Ką juokas gydo

Tyrimai rodo, kad kai juokiamės, organizme vyksta tam tikri procesai – mažėja streso hormonų kortizolio ir adrenalino lygis. O laimės hormonai endorfinai tuo metu aktyviai tiekiami į kraują, todėl mažėja skausmas, sukeliamas pasitenkinimo jausmas, didėja pakantumas skausmui.

Juokas palankiai veikia ir imuninę sistemą: aktyvuojamos ląstelės, naikinančios virusus ir kovojančios su navikais.

Be to, juokas – tai tikra kvėpavimo mankšta. Juokdamiesi mes kvėpuojame giliau ir dažniau, pagreitėja dujų apykaita, o kraujas prisotinamas deguonies.

O ką jau kalbėti apie tai, kad humoras įstabus dvasios gydytojas, padedantis kuriam laikui pamiršti rūpesčius, skausmą.

 

Gydantys klounai

Štai jau ketvirtis amžiaus, kai Amerikoje ir Europoje atsirado pirmieji medicininiai... klounai. Tai žmonės, kurie laisvu nuo pagrindinio darbo laiku eina į vaikų ligonines ir suteikia mažiesiems pacientams džiaugsmo akimirkų. Šitoks linksmas gydymas toks veiksmingas, kad kai kurios šalys, tarkime, Olandija, yra įdarbinusios po klouną daugelyje klinikų.

Shutterstock nuotr./Klounas
Shutterstock nuotr./Klounas

 

Linksma joga

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo juoko joga (Hasyayoga). Tiesa, pačios jogos ten ne tiek jau daug, kur kas daugiau masinio kvatojimo.

Jei atėjusiems į susitikimą žmonėms juoktis nesinori, iš pradžių jie juoką turi imituoti ir, žiūrėk, jau po poros minučių juokas iš dirbtinio virsta kuo nuoširdžiausiu. Gal dėl to, kad dažniausiai kvatojamės būdami kompanijoje, vienumoje juokiamės kur kas rečiau. O gal todėl, kad atlikdamas pratimą, kuris imituoja, pvz., krokodilo juoką, tiesiog negali sulaikyti juoko. Juokas – užkrečiamas dalykas, taigi matydami, kaip aplinkiniai vaizduoja futbolo kamuolio juoką, iš juoko sprogstantį agurką ar kikenantį žadintuvą, net patys niūriausi grupės nariai pradeda nevaldomai kvatoti.

Teigiama, kad skirtingo tono juokas sveikatina vis kitą mūsų kūno dalį. Pvz., žemas „cho cho“  teigiamai veikia pilvo organus. „Cha cha“ stimuliuoja širdies veiklą. O aukšto tono „chi chi“ gerina galvos smegenų ir gerklės kraujotaką.

Galite išmėginti juoko jogą, gelbstinčią nuo streso, drauge su garsiu juoko jogos instruktoriumi Robertu Rivestu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana keistokai, bet tai iš tiesų suveikia. :)

VIDEO: Stress Management: Fun Stress Relief! Robert Rivest

 

 

Jei visai nejuokinga

Kad ir kokios juodos dienos mus užklumpa, kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti ką nors juokinga, reikia tik pasistengti į viską pažvelgti per... žiūronus su humoro filtru.

Dažniausiai gyvenime komiškas ar tragiškas yra ne pats įvykis, o mūsų požiūris į jį. Mes galime neigiamas nuostatas pakeisti teigiamomis.

Ar skaitėte M. Bulgakovo romaną „Šuns širdis“? Pamenate profesorių Preobraženskį, kuris sąmoningai neskaitė tarybinių laikraščių – saugojo savo sveikatą? Ir kitiems patarė taip elgtis. Į šią rekomendaciją verta rimtai įsiklausyti: užuot skaičiusi kriminalines naujienas ar politinių įvykių apžvalgą, geriau paskaitykite gerą knygą, pažiūrėk komediją. Tikrai neverta sugerti visos neigiamos informacijos.

Žinoma, kad emocijos, kurias mes išgyvename, ir veiksmai, kuriuos jos sukelia, susiję. Kai mums gera, šypsomės, kai bloga – verkiame. Tačiau šis mechanizmas veikia ir atvirkščiai. Todėl jei mums net ir nelabai linksma, bet mes savo veidą papuošime šypsena ir palaikysime ją kažkiek laiko, jau visai greitai veido raumenys prisimins gerąsias emocijas ir perduos atitinkamus signalus smegenims. Įtampa, nerimas ir liūdesys pamažėle atsitrauks, užleisdami vietą džiaugsmui.

Paprastai mūsų aplinkoje neįprasta daug šypsotis ar dažnai juoktis. O ką jau kalbėti apie juoką be priežasties; negalima – aplinkiniai kvailiais išvadins... Juk net nuolatinė šypsena veide priimama kaip neadekvataus požiūrio į gyvenimą požymis. O štai rūstūs, itin rimti, nedraugiški veidai – norma. Tačiau rimta veido išraiška nerodo, kad žmogus tikrai protingas, juolab išmintingas. Juk pačios didžiausios kvailystės šioje žemėje padaromos rimta veido išraiška. Ne veltui literatūrinis herojus baronas Miunchauzenas pastebėjo: „Aš supratau, kur jūsų bėda... Jūs pernelyg rimti.“

Taigi šypsokimės – pirmiausia vardan savo sveikatos. :)

„Edita“
Temos: 1 Juokas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką