-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2018 03 31

Teisėja, laužanti standartus: griežta teismo salėje ir emocinga flamenko šokių aikštelėje

Teisėjo kasdienybė persmelkta beprotiškos atsakomybės naštos, tad nenuostabu, jog daugelis šios profesijos atstovus įsivaizduoja kaip itin griežto, netgi rūstaus, charakterio asmenybes. Tačiau bet kuri asmenybė perdegtų, jei neišlietų susikaupusių emocijų. Štai 33-ejų Kauno apylinkės teismo teisėja Svetlana Panina atsakomybės pančius nusimeta šokdama itin emocingą ispaniškąjį flamenką.
Kauno teisėjos aistra - emocingas flamenko šokis
Kauno teisėjos aistra - emocingas flamenko šokis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vilnietė Svetlana kone visą savo gyvenimą siejo su teisėjos darbu. Vedina vidinio teisingumo jausmo, 2010 m. Mykolo Romerio universitete ji įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Iš pradžių dirbo posėdžių sekretore, vėliau – įvairių teismų teisėjų padėjėja. Pati civilinių bylų teisėjos mantiją užsivilko tik pernai spalį. Žengiant šį karjeros žingsnį teko iškelti koją iš sostinės.

„Jei turėčiau daugiau kantrybės, palaukčiau kokius penkerius metus, gal ir tapčiau teisėja Vilniuje. Kaune galimybė atsirado daug anksčiau. Pagalvojau, kad ne, nelauksiu. Ir esu patenkinta buvimu Kaune“, – prisipažino Svetlana.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Svetlana Panina
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Svetlana Panina

Kaunas neturi tų minusų, kuriuos vilniečiai mano, kad Kaunas turi. Kokių? Kad kauniečiai yra akiplėšos... bachūrai.

Į darbą laikinojoje sostinėje iš Vilniaus ji kasdien važiuoja traukiniu. Kelionė neprailgsta – jos metu galima užsiimti tuo, kam anksčiau nelikdavo laiko, pvz., paskaityti knygą.

„Kartais perverčiu bylas, o kartais norisi patylėti. Kai kasdien bėgi, leki, – gera atsipalaiduoti. Ar negalvoju persikelti į Kauną? Dar ne, bet man čia patinka. Kaunas neturi tų minusų, kuriuos vilniečiai mano, kad Kaunas turi. Kokių? Kad kauniečiai yra akiplėšos... bachūrai. Nepastebėjau.

Mokiausi Vilniuje su kauniečiais. Man tai buvo vieni iš ramiausių, labiausiai išsilavinusių žmonių. Todėl negaliu suprasti, kodėl vyrauja tokia nuomonė apie Kauno gyventojus“, – teigė Svetlana, savo darbo dieną pradedanti 5 valandą ryto.

Pasyvus darbas – aktyvus laisvalaikis

Antradienio bei ketvirtadienio vakarais S.Panina iš Vilniaus traukinių stoties skuba ne į namus, o flamenko šokių klubą „Tientos“, kuriame, kaip pati prisipažįsta, susirenka panašios energetikos žmonės. Šokių aikštelėje teisėja nusimeta visas kaukes ir pasineria į meno pasaulį.

Įsilieti į ispanišką šokėjų būrį jai nebūtų sunku – pašnekovės išvaizda neprimena tikrų tikriausios lietuvaitės. O ir pati Svetlana dažnai sulaukia klausimo, iš kokio Ispanijos regiono yra kilusi, nes oda, palyginti su ispanų, blyški.

„Patinka, kad „Tientos“ mokytojos dėmesio skiria ne tik judesiui, bet ir pačiai flamenko filosofijai. Padeda suprasti, ką šokiu norima perteikti. Organizuojamos net filmų, spektaklių peržiūros, kuriose atvaizduojamos flamenko tradicijos“, – kodėl pasirinko būtent „Tientos“, paaiškino Svetlana.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kauno teisėjos aistra – emocingas flamenko šokis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kauno teisėjos aistra – emocingas flamenko šokis

Iki atrandant flamenko, jos gyvenimas su šokiu buvo mažai kuo susijęs. Pirmoje klasėje ji lankė baleto pamokas. Šokėjos karjera greit užsibaigė. Baletas – ne jai. Vis dėlto, noras šokti neišnyko.

„Kai yra pasyvus, sėdimas darbas, norisi veiklos, įvairumo gyvenime. Kol dirbau teismo posėdžių sekretore, judesio užteko, tačiau kai tapau teisėjo padėjėja, pajutau, kad trūksta veiksmo. Užsirašiau į sporto klubą. Mėnesį pavaikščiojau, nusibodo. Tuomet sugalvojau, kad reikia šokti. Tik kokį šokį?“ – kodėl prasidėjo laisvalaikio veiklos paieškos, atskleidė Svetlana.

Ispanija ją traukė nuo paauglystės. Traukė taip, kad septintoje klasėje pašnekovė ėmėsi savarankiškai mokytis ispanų kalbos. Ir mokėsi be jokio tikslo.

„Jauti kuriai tautai, jos tradicijoms kažką artimo ir negali paaiškinti, kodėl. Gal tai susiję su žmogaus emocine būsena? Nepažinojau tuomet nė vieno ispano. O kai pradėjau šokti flamenką, pažintys ėmė plūsti iš viso pasaulio“, – prisipažino Svetlana.

Su flamenku gyvenimas – lengvesnis

Jauti kuriai nors tautai, jos tradicijoms kažką artimo ir negali paaiškinti, kodėl. Gal tai susiję su žmogaus emocine būsena?

Flamenko šokį ji atrado netikėtai. Tuomet, kai jau buvo pasiruošusi išbandyti salsos pamokas, teismo koridoriuose Svetlana sutiko švytinčią kolegę. Pagalvojo, kad ši įsimylėjo. Tačiau tikroji bendradarbės pasikeitimo priežastis buvo visai kita.

„Tuomet ir išgirdau apie flamenko šokį. Pagalvojau, gal ir aš noriu pabandyti. Taip atsirado „Tientos“. Atėjusi į pirmąją pamoką pasakiau mokytojoms, kad noriu tik pažiūrėt. O jos: „Ką tu čia žiūrėsi? Stokis ir šok.“

Po pirmo užsiėmimo jau žinojau, kad grįšiu. Jaučiau, kad čia nutiks kažkas įdomaus. Prasidės įdomus gyvenimas.

Taip, gyvenimas su flamenku tapo kur kas spalvingesnis, netgi lengvesnis. Kodėl? Anksčiau dalykus priimdavau giliai, jaudindavausi. O dabar... Šokių aikštelėje išsišoki ir supranti, kad viskas bus gerai. Juk šitą meną pradėjo nuskriausti gyvenimo žmonės. Kurie neturėjo pinigų, visi jų nemėgo. Šokdami flamenką jie džiaugėsi gyvenimu. Vienas flamenkistas kartą manęs paklausė: koks yra mylimiausias tavo ritmas? Atsakiau, kad solea – šokis apie vienatvę. Kai man liūdna, mėgstu klausytis ir šokti solea. O jis paprieštaravo: kai jam liūdna, jis, atvirkščiai, šoka bulerias. Tai labai ekspresyvus šokis.

Taigi lietuviai mėgsta įnikti į tą jausmą, kurį išgyvena. Jei blogai, tai iki dugno išgersim tą puodą blogybių. O štai andalūzietis elgiasi priešingai: jei liūdna, šoka linksmai. Tokia flamenkisto filosofija: yra blogai, geriau nebus, tai reikia su tuo susitaikyti ir gyventi besidžiaugiant“, – ką jai reiškia flamenkas, paaiškino Svetlana.

Flamenkas – tai dienoraštis

Apie flamenko filosofiją teisėja galėtų pasakoti valandų valandas.

„Šis menas gimė XVIII a. Andalūzijos regione Ispanijoje. Tai yra keturių kultūrų samplaika: romų, indų, ispanų ir žydų. Išmušimai kojomis labai panašūs į indišką šokį kathak. Mes šokame trankiai ir ritmiškai su bateliais, o kathak šokėjos – basomis, užsikabinusios apykojes su skambaliukais.

Flamenką galima šokti vienam ar poroje. Bet jei šokama poroje, partneriai niekada nesiliečia. Daugiausia, ką vyras gali padaryti, tai paliesti ranka veidą.

Tai šokis apie viską. Jei rumba yra apie meilę, tai siguiriyas – apie mirtį, solea – apie vienatvę, tarantos – angliakasių potyrius. Flamenkas – tai andalūziečio dienoraštis, kuriuo jis išreiškia tai, ką išgyveno per dieną“, – ėmė pasakoti Svetlana.

VIDEO: Energingas Kauno teisėjos flamenko šokis su mokytojomis ir bendraklasėmis

Pasak jos, šis šokis užgimė prastuomenės gretose. Buvo laikotarpis, kai aukštuomenė flamenką vertino kaip kažką nešvaraus, atgrasaus.

„Iki šiol kai kur Ispanijoje flamenkistus laiko savotiškais vargšais. XVIII–XIX a. aukštuomenė kviesdavo flamenką šokančias šeimynas į arbatvakarius ar gimtadienius rūmuose. Už pasirodymus gerai mokėjo. Flamenkistams tai buvo vienas iš būdų pragyventi.

Ar šiomis dienomis Ispanijoje yra tokių, kurie išgyvena iš flamenko? Manau, kad taip. Granadoje štai yra Mirador de San Nicolas aikštė, kurioje kiekvieną vakarą renkasi šokėjai, dainininkai, gitaristai“, – patikino pašnekovė.

Netgi chaotiškasis flamenkas turi taisykles

Pirmą kartą Ispanijoje Svetlana apsilankė 27-erių, tik pradėjusi pažintį su flamenku. Pasak jos, Andalūzijoje kiekvienas gyventojas yra flamenkistas. Kad tai suvoktum, pakanka pas ką nors apsilankyti svečiuose. Andalūziečiai gali pradėti mušti ritmą tiesiog ramiai su tavimi bendraudami. Pašnekovė įsitikinusi, kad vaikai Andalūzijoje pradeda anksčiau dainuoti, šokti, groti gitara nei kalbėti.

„Buvo atvykę į Lietuvą tokie modernaus flamenko muzikantai iš Cherezo. Čia jie kalba, čia jau jie ploja, dainuoja. Klausiau, ką gali patarti mums, lietuviams, norintiems šokti flamenką, tai atsakė: „Atsipalaiduoti.“ Kai jauti atsakomybę, kad turi viską daryti pagal flamenko taisykles, tave mintys bando suvaržyti.

Taip, atrodo, kad flamenkas yra chaotiškas reiškinys, bet taisykles turi. Flamenkistas gali sakyti, kad visa tai – improvizacija, tačiau ir toje improvizacijoje yra momentų, kurie – suderinti.

Jei kažką darysi ne pagal tas taisykles, numos tikras flamenkistas ranka ir pasakys, kad nieko nesupranti. Kokios tos taisyklės? Atliekame judesius skaičiuodami. Tam, kad išmoktum choreografiją, reikia skaičiuot, skaičiuot, skaičiuot“, – teigė Svetlana.

VIDEO: Kauno teisėjos flamenko šokio judesys su skara

Pirmiausia, anot jos, reikia išmokti compas. Flamenko kalba tai – „ritmiškas piešinys“. Ir tų piešinių – šimtai. Kiekvienas jų nusako šokio pavadinimą: tangos, alegrias, siguiriyas, bulerias ir t. t. Kiekvienas šokis turi savo nuotaiką. Skirtinguose rajonuose ta nuotaika gali būti išreikšta skirtingai.

„Šoku jau septintus metus, tačiau iki šiol nežinau visko. Manau, kad ir flamenkistai nežino visų tų ritmiškų piešinių“, – prisipažįsta pašnekovė, Ispaniją aplankanti kartą per metus.

Turi Svetlana ir draugą ispaną, kuris Vilniuje dėsto savo gimtąją kalbą, yra MRU doktorantas. O ar nesinorėjo Svetlanai kraustytis į Ispaniją? Nesidomėjo ji ispaniškąja teismų sistema?

„Ne. Patinka Lietuva, nors turiu įvairių šaknų: rusų, lenkų, baltarusių. Tikra vilnietė“, – nusijuokė ji.

O dainuoti ar groti gitara, kaip tai daro flamenkistai, noro nekilo?

„Kai pradėjau mažiau šokti, kilo minčių – gal padainuoti? Bet flamenko dainavimas – tai gilusis dainavimas. Sunku net paaiškinti, kaip jie tuos garsus išleidžia. Tarsi žmogus, išgėręs šalto vandens, ima kitą dieną dainuoti skaudančia gerkle. Arba jei uždainuotų daug rūkantis žmogus. Tai yra labai sudėtinga.

Jei drįsau pradėti mokytis šokti flamenką, tai dainuoti flamenką nemanau, kad kada nors drįsiu. Lietuvoje net nėra žmonių, kurie galėtų pamokyti taisyklingai tai daryti“, – teigia Svetlana.

VIDEO: Kauno teisėjos aistra – emocingas flamenko šokis

Šokiui nėra ribų

Paklausta, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras flamenkistas, pašnekovė įvardijo tris: darbštumas, kantrumas ir užsispyrimas. Labiausiai ji žavisi Evos Yerbabuenos bei La Monetos judesiais. Pastaroji, anot jos, net profesionalių flamenko šokėjų yra vadinama šokio monstru.

„Čia šokių deivės, negali net bandyt su jomis susilygiuoti. Patinka ir vyrai flamenko šokėjai, pvz., Eduardo Guerrero. Bet jis jau yra išėjęs už flamenko ribų“, – patikino Svetlana.

Flamenkas jai – tarsi savotiška meditacija. Jei nesusikoncentruosi į tai, ką darai, nieko nesigaus.

Flamenkas jai – tarsi savotiška meditacija. Jei nesusikoncentruosi į tai, ką darai, nieko nesigaus.

„Turi viską išmest iš galvos, likti čia ir dabar. Klausytis tik muzikos ir mokytojos. Ne viena aš turiu rimtą darbą iš tų, kurios šoka mūsų klube. Yra ir VMI darbuotojų, pardavimų vadybininkių, verslininkių. Tai moterys, kurios jaučia didžiulę atsakomybę. Kitoje grupėje šoka ir šešiasdešimtmetė. Svarbu flamenkui ne amžius, kūno sudėjimas, o darbštumas, noras suprasti. Nuostabus menas, nes nėra ribų“, – pabrėžė pašnekovė.

O kas geriau moko šokti flamenką: vyras ar moteris?

„Priklauso nuo šokio. Moteris pagal savo energiją yra plastiškesnė, o vyrų linijos – griežtos. Štai vienas mokytojas mokė šokį apie toreodorą. Su buliumi nepajuokausi, reikia griežtumo, tad ir judesiai privalo būti tikslūs.

Ar sunku išlaisvinti save šokant? Pradžioje visad vyrauja susikaustymas. Kaip aš čia dabar prieš visus kažką darysiu. Bet kai įsilieji, gimsta kitoks interesas – padarysiu ar nepadarysiu? Tuomet nebegalvoji apie kitus, galvoji, kaip nugalėti save. Anąkart judesys pavyko, o ar pavyks šįkart? Kai pavyksta, toks atoslūgis pareina. Negalvoji apie gėdą. Viskas liejasi savaime.

Tas susikaustymas pradžioje, mano nuomone, net yra gerai – priverčia neatsipalaiduot per daug: „Ai, viską aš čia moku.“ Toli gražu nieko dar nemoki. O šiaip, juk nieko blogo nedarai, tik bandai išreikšti save per šokį – kas čia tokio gėdingo?“ – retoriškai paklausė Svetlana.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kauno teisėjos aistra – emocingas flamenko šokis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kauno teisėjos aistra – emocingas flamenko šokis

Teisininkė nugalėjo menininkę

O kaip atsipalaiduoja kiti teisėjai? Pasak pašnekovės, vyrai dažniausiai sportuoja, o moterys teisėjos beveik visą savo laisvą laiką skiria šeimai.

„Patinka, kad kai kurios šokėjos turi po tris vaikus, didelius namus, bet vis vien randa laiko šokti. Įtampa mūsų darbe – didžiulė. Atsakomybės jausmas – stiprus. Juk sprendi kitų žmonių likimus. Kartais nesinori net pagalvoti, kas atsitiktų, jei tavo sprendimas būtų neteisingas.

Turiu viziją būti ir Aukščiausiojo Teismo teisėja. Tačiau nenusivilčiau, jei ja niekad ir netapčiau – tokį postą gali užimti tik išskirtinės asmenybės.

Kartais išeini iš darbo, atsiguli ir galvoji apie bylas. Ypač tas, kurios turi kažkokį neaiškumą. Tas neaiškumas neleidžia užmigti. Reikia pravėdinti smegenis – reikia atsipalaiduoti. Gerai, jei tas atsipalaidavimas – sveikas. Hobis yra geriausias būdas atsiriboti. Kai atradau flamenką, nebeieškojau jau nieko kito. Man atsivėrė toks pasaulis! Iki gyvenimo pabaigos jo neišsemsiu“, – patikino Svetlana.

Prieš tapdama teisėja, pašnekovė svarstė, ar išties siekti karjeros, gal veikti kažką įdomesnio, pvz., tapti profesionale flamenkiste? Tačiau norint ja tapti, reiktų kasdien šokti po 6–8 valandas.

„Pagalvojau, kiek manęs užteks tam? Man patinka protinis darbas. Patinka mano darbas. Visgi teisininkė manyje stipresnė nei šokėja. Teisėjos darbas yra mano pašaukimas. Kokie tikslai? Žmogus turi visuomet turėti tikslų. Niekad negali pasakyti sau gana. Po penkerių metų matau save aukštesnės instancijos teisme. Turiu viziją būti ir Aukščiausiojo Teismo teisėja. Tačiau nenusivilčiau, jei ja niekad ir netapčiau – tokį postą gali užimti tik išskirtinės asmenybės.

Man pasisekė, kad gyvenimas suteikė galimybę turėti darbą, kuris patinka, ir hobį, kuris neblaško“, – pokalbį užbaigė Kauno apylinkės teisėja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius