Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Jolita Juškaitė.
Nors nuo naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo yra praėję nemažai laiko, t. y. daugiau nei 8 mėnesiai, tačiau ne visiems dar yra aišku:
- kaip reikėtų suskaičiuoti sukauptas ir nepanaudotas atostogas, kadangi iš atostogų skaičiavimo kalendorinėmis dienomis (savaitėmis) po įstatymo pakeitimo (nuo 2017 m. liepos 1 d.) buvo pereita į atostogų skaičiavimą darbo dienomis;
- kaip reikėtų perskaičiuoti atostogų dienas, kai yra dirbama ne tik įprastu darbo grafiku, bet, pvz., slenkančiu darbo grafiku;
- per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas, kad jos „nepradingtų“;
- kiek galima daugiausiai gauti nepertraukiamų atostogų dienų;
- kokia yra papildomų atostogų pridėjimo prie kasmetinių atostogų tvarka ir pan.
Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. iš esmės pasikeitė kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, t. y. kasmetinės atostogos yra suteikiamos darbo (o ne kalendorinėmis) dienomis. Todėl atitinkamai iki šio įstatymo įsigaliojimo sukauptos atostogos yra perskaičiuojamos pagal naują tvarką, t. y. perskaičiuojamos iš kalendorinių dienų į darbo dienas tokiu principu: už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas už kiekvienas 7 dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę).
Kai perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas nustatoma ne visa atostogų diena, ji skaičiuojama kaip visa atostogų diena.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas iki 2017 m. liepos 1 d. turi sukaupęs 25 kalendorines dienas kasmetinių nepanaudotų atostogų, jo atostogos bus skaičiuojamos tik kaip 18 darbo dienų (25x5/7). Šiuo atveju nors perskaičiuojant atostogų dienas skaičius gaunasi per kablelį (17,85), tačiau yra apvalinama į didesnę pusę, t. y. darbuotojo naudai.
Toks kasmetinių atostogų perskaičiavimas aiškinamas tuo, kad kasmetinės atostogos skaičiuojamos dienomis, o ne valandomis, todėl, jei yra koks nors skaičius po kablelio, jis yra apvalinamas iki pilno sveiko skaičiaus, t. y. dienos.
Darbuotojams, kurių darbo savaitės trukmė trumpesnė arba skirtinga, iki naujojo DK sukauptos nepanaudotos kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas bei papildomas kasmetines atostogas) perskaičiuojamos į savaites (t. y. dalijant nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičių iš 7). Dienų likutis, nesudarantis visos savaitės, suteikiamas šalių sulygta tvarka, t. y. galėtų būti suteikiamos ir darbo dienomis. Taip pat likusios dienos gali būti kaupiamos iki visos savaitės.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog darbuotojai, iki naujojo DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d., kadangi naujasis DK numato, jog teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas tam tikrais atvejais) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Taip pat, natūralu, jog dažnai kyla klausimas, kiek daugiausiai galima atostogauti, t. y. kiek galima gauti nepertraukiamų atostogų dienų.
Pagal naujojo DK 126 straipsnio 2 dalį, darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Tačiau jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos, t. y. skaičiuojama jau nebe darbo dienomis, o savaitėmis. Taigi kaip turėtų būti suprantamos tos 4 savaičių trukmės atostogos?
Manytina, jog kasmetinės atostogos darbuotojams, kurių darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, suteikiamos savaitėmis: viena iš kasmetinių atostogų dalių turi būti ne trumpesnė kaip 2 savaitės, o likusios dalys suteikiamos po savaitę. Suteikiant, pvz., 1 atostogų savaitę, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kaip atostogos apskaitomos visos 7 kalendorinės dienos. Kasmetinės atostogos aptariamu atveju taip pat perskaičiuojamos savaitėmis: pvz., jei darbuotojas turi sukaupęs 21 kalendorinę dieną atostogų, jam suteiktinos 3 savaitės atostogų (21:7).
Jei darbuotojas yra sukaupęs, pvz., 20 kalendorinių kasmetinių atostogų, jam priklauso 2 savaitės atostogų, o dėl likusių 6 atostogų dienų panaudojimo šalys gali tartis bendru sutarimu. Paminėtina, kad šalys gali susitarti ir dėl kitokios, darbuotojų padėties nepabloginančios, atostogų suteikimo tvarkos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Kalbant apie papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką, reikia pažymėti, kad tai nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o būtent 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 496 buvo patvirtintas Papildomų atostogų trukmės, suteikimo ir tvarkos aprašas. Pagal šį aprašą papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų šiais atvejais:
- Už ilgalaikį nepertraukiamą stažą darbovietėje (už 10 m. – 3 d.d., už paskesnius 5 m. – 1 d.d.)
- Sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) (nuo 1 d. d. iki 5 d. d., skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos, t. y. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 proc. darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, nuo 61 iki 80 proc. – 4 darbo dienos, nuo 41 iki 60 proc. – 3 darbo dienos, nuo 21 iki 40 proc. – 2 darbo dienos, iki 20 proc. – viena darbo diena;);
- Darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais (2 d.d.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, kartu su kasmetinėmis atostogomis suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų. Taip pat pažymėtina, kad papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu.
Klausimus teisininkui galite siųsti adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
