Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tikra istorija. „Dėkoju tau už skaudžią gyvenimo pamoką“

Liūdna mergina
„Fotolia“ nuotr. / Liūdna mergina
Šaltinis: 15min
0
A A

Kartais, kad surastum tikrąją meilę ir laimę, tenka iškentėti išties daug. Likimas nepagaili iššūkių, nelaimingos meilės ir skausmo, bet galiausiai ateina laimės akimirka. O tada belieka atsigręžti į praeitį ir ištarti „ačiū“ už visą suteiktą skausmą, kuris pamokė, sustiprino ir išmokė gyventi. Siūlome paskaityti nuoširdžią ir jautrią mūsų skaitytojos istoriją.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Gražus vakaras, šilta, jauki lova, kurioje guliu po tamsia antklode, rankoje spausdama skanią žolelių arbatą. Su mintimis, kurios vis suspaudžia ir taip jau sudraskytą mano širdį. Su mintimis, kurios lydi mane nuolat, visados.

Žinau, kad galbūt taip nemylėsiu jokio kito žmogaus, kad nesidžiaugsiu jokiomis kitomis akimis taip, kaip džiaugiausi tada, kai grįždavai iš darbo ir žiūrėdavai į mane tarsi mažas vaikas, tviskančiomis lyg žvaigždės akimis...

Susitikome labai netikėtai, šaltą rudenį. Prisipažinsiu, iš pradžių pamaniau, kad esi „blogas berniukas“, kuris tik pasitaikius progai taip ir norėtų kam nors kibti į atlapus.

Greitai pradėjome bendrauti, kalbėtis, juokauti. Susitikome antrą, trečią, ketvirtą kartą. Tapome daugiau nei draugais. Tada dar net nesupratau, kaip žmonės gali būti kiekvieną dieną kartu, kaip jiems būna gera, jauku, kaip jie tiesiog mėgaujasi vienas kitu. Tada aš to nežinojau.

Laukdavau kiekvieno savaitgalio po ilgų mokslo valandų, kol galų gale vėl susitiksime,  kol galėsim nuoširdžiai kalbėtis, pasigaminti daug maisto, kristi į lovą valgyti ir žiūrėti filmus. Tikriausiai tik aš buvau išprotėjusi filmų žiūrėtoja.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Padėkos žodis, kurio jis jau nebeišgirs“

Man patikai. Įsimylėjau. Dar nebaigusi mokslų jau kūriau planą, kad mums reikėtų apsigyventi kartu. Kadangi gyvenai vienas, tau neliko jokios kitos išeities. Apsigyvenome.

Prasidėjo pykčiai dėl nuolatinių tavo žaidimų, tavo įsitikinimų ir mano priekaištų. Sakei, kad tavęs nevertinu, bet patikėk – tada aš vertinau kaip tik mokėjau. Tada aš verkdavau galvodama, ką gi aš darau ne taip. Kaltinau save. Nekenčiau savęs. Maniau, kad esu kalčiausia dėl mūsų santykių, kurie šiaip ar taip neturėjo ateities. Smerkiau save.

„Fotolia“ nuotr./Liūdna moteris
„Fotolia“ nuotr./Liūdna moteris

Nepaisant visko, aš tave mylėjau. Sava meile, bet mylėjau. Gerbiau tave, dariau viską, kad neleistum man išeiti, nes maniau, kad myli mane ir tiesiog esi jautresnis, na, kad į viską žiūri jautriau.

Kokia naivi buvo tada mano širdelė... Kiek galimybių buvo tiesiog išeiti, palikti, kurti naują gyvenimą. Tu vis mane skatinai, o aš tiesiog apgaudinėjau save. Maniau, kad tai tėra santykių krizė, tačiau tu net ir prie draugų ar giminių būdavai kitoks nei mums būnant dviese.

Bijodavau grįžti iš darbo ir jausti namie tvyrančią įtampą. Bijojau tavo šaltumo, tavo abejingumo, kai verkdavau kampe, o tu tiesiog praeidavai. Su kieta širdimi, lyg manęs net nebūtų.

Naktį gulėdama šalia tavęs mintyse maldaudavau Dievo, kad mane apkabintum ir pasakytum, jog visa tai – tėra blogas sapnas. Deja, tai buvo ne sapnas. Tai buvo tikrovė, kurioje gyvenau savo noru, kol pagaliau tvirtai apsisprendžiau išeiti.

Nekaltinu tavęs už suteiktą skausmą. Priešingai – dėkoju tau. Kaip ir tada, kai parašiau tau atsisveikinimo laišką, o tu po dvejų kartu pragyventų metų sugebėjai atsakyti tiek nedaug... Tik ačiū, tik vieną ačiū, kuris tada man it durklas smigo į širdį.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mano gražuole raudonu paltu, aš visada tave mylėsiu“

Dabar aš tau dėkoju, kad leidai suprasti, jog esu verta geresnio gyvenimo, kad išmokei mylimą žmogų vertinti dar labiau, kad užgrūdinai mane tapti ryžtingesne ir atlaidesne. Esi geras žmogus su savo trūkumais ir privalumais, tačiau mes buvome per daug skirtingi. Tai tavo žodžiai, nors jais jau patikėjau ir aš. 

Aš tau atleidau, nes vis dar jaučiu kažką šilto tau, nes vis dar tave sapnuoju, nes vis dar tavimi tikiu. Tikiu, kad kada nors suprasi, ką reiškia mylėti taip, jog be to žmogaus būti tiesiog negali. Tikiuosi tada tam žmogui neleisi išeiti, neleisi verkti ir neleisi galvoti apie kažką blogo. Tikiuosi tada tiesiog mylėsi.

Ačiū tau, mielasis, už gyvenimo pamoką. Dabar turiu geriausia, ką galiu turėti, ir geriau nebenoriu.

Tavo dėka šalia manęs yra žmogus, kuris moka mylėti...


Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro įsteigtą prizą – visos dienos apsilankymą Druskininkų vandens parke suaugusiam asmeniui (vertė – 30,12 € / 104 Lt).

Archyvo nuotr./Druskininkų vandens parkas
Archyvo nuotr./Druskininkų vandens parkas

Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – viskas viename: poilsis, sveikatingumas, gydymas ir pramogos.

Viešbutyje AQUA ilsėkitės su šeima, Druskininkų gydykloje išbandykite natūralių sveikatos šaltinių – purvo ir mineralinio vandens – poveikį, Druskininkų vandens parke pasiduokite gerų emocijų bangai ir pasilepinkite nemokamomis pirčių programomis.

www.aquapark.lt


Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą, o galbūt norite išpasakoti savo patirtą gyvenimo tragediją?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką