Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 27, 08:59

Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda

Dvi geografinės Lietuvos ašys – Vilnius ir Kaunas – nuolat lyginamos bei vertinamos per konkurencinę prizmę. Visgi šių miestų panašumai ir skirtumai nugula į atskiras, tačiau labai panašias kultūras, socialinio gyvenimo detales ir įvaizdį, kurį stebi visa šalis. „Švyturys nealkoholinis“ kviečia aplankyti ypatingą, du miestus jungiančią parodą, kuri įkūnija Vilniaus ir Kauno tarpusavio priklausomybę, nesutarimų ir sąjungos aspektus.
Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda Rytis Seskaitis
Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda Rytis Seskaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.

2022 metais švenčiant Kauną kaip Europos kultūros sostinę, MO muziejus kartu su Kauno miesto muziejumi rengia išskirtinę, dėmesį patraukiančią parodą „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Atspindint dviejų miestų sankirtą, paroda taip pat neapsiriboja viena erdve – ji organizuojama MO muziejuje Vilniuje ir Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune.

Ryčio Šeškaičio nuotr./Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda
Ryčio Šeškaičio nuotr./Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda

Abi šios vietos yra itin svarbūs elementai miestų kultūroje. Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija mena dar XX a. pradžią ir nors yra kuklesnė nei dabartinis Čiurlionio dailės muziejus, taip pat atspindi tuometinį norą suteikti šalies gyventojams galimybę praplėsti savo kūrybinius horizontus. Po kurio laiko į galeriją buvo perkelti sukaupti meno kūrinių fondai ir kolekcijos, o šalia esantis pastatas buvo naudojamas Meno mokyklos poreikiams. Štai MO muziejus, į Vilniaus centrinę dalį įsiliejęs vos prieš 3 metus, alsuoja modernumu – čia vyksta edukaciniai užsiėmimai, renginiai, kino seansai, parodos. Vilniečiams šis muziejus yra pelnyta šiuolaikinės kultūros ašis.

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė pasakoja, kad Vilniaus ir Kauno, kaip dviejų konkuruojančių, bet abipusiai svarbių ir vedančių vienas kitą į priekį, miestų tema tarsi tvyro ore. Nors aptinkame daugybę mitų ir stereotipų apie šiuos miestus, parodos tikslas nėra juos pabrėžti.

Ryčio Šeškaičio nuotr./Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda
Ryčio Šeškaičio nuotr./Vilniaus ir Kauno priklausomybė: santykį ir įtampą padės suprasti išskirtinė paroda

„Siekiame su šypsena įvardinti šių dviejų miestų mitus bei stereotipus, per kultūros prizmę pasižiūrėti į miestų ir miestiečių santykį. Tai – meno ir kultūros istorijos paroda, kurioje įvairios siužetinės linijos padeda pristatyti daugiasluoksnius Kauno ir Vilniaus buvimo šalia ir jų santykių aspektus“, – pasakoja MO muziejaus direktorė.

„Švyturys-Utenos Alaus“ nuotr./Milda Ivanauskienė
„Švyturys-Utenos Alaus“ nuotr./Milda Ivanauskienė

Anot jos, paroda atveria pamatinę dviejų didžiausių Lietuvos miestų priklausomybę – šiems miestams reikia vienas kito. Skirtingais istoriniais etapais vieno miesto įtaka kitam buvo visada jaučiama: Vilnius ir Kaunas formavo vienas kitą ir iš šio santykio, netgi savotiškos įtampos, atsirado šiuolaikinė Lietuva.

Vieno iš pagrindinių projekto rėmėjų „Švyturys-Utenos Alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo nuomone, dviejų miestų sankirta parodoje pažymi ir bendrystės, sąjungos ir draugiškos konkurencijos idėją. Anot jo, pastaroji padeda tobulėti, augti ir skatinti ne tik visuomenę, bet ir verslą tai daryti kartu.

„Mūsų įmonės vertybės yra neatsiejamos nuo šiuolaikinio meno, prisidedančio prie visuomenės požiūrio formavimo. Prie tokių projektų prisidedame daug nesvartydami, nes žinome, kad tai padės plėsti žmonių akiratį, šiuo atveju ir supratimą apie du bene svarbiausius šalies miestus. Suprantame, kad kalbant apie konkurenciją meno ir kultūros kontekste, neigiamų sąlyčio taškų nebelieka – tik pagarba, įkvėpimas bei mokymasis vienam iš kito per istoriją, planus, klaidas ir nešamą vertę“, – sako R. Viršilas.

„Švyturys-Utenos Alaus“ nuotr./Rolandas Viršilas
„Švyturys-Utenos Alaus“ nuotr./Rolandas Viršilas

M. Ivanauskienė atskleidžia, kad nemažai daliai parodos lankytojų suveikia parodoje atsiskleidžiantis nostalgijos faktorius. Anot jos, žmonės atpažįsta pirmosios vaikiškos kavinės Kaune „Pasaka“ vitražus, nustemba pamatę muziejuje Evelinos Šimkutės darbą „Objektas nr. 1“, atkartojantį sovietmečio vaikų žaidimų aikštelės čiuožyklą ar Augusto Serapino darbą „Užupio šiltnamis“, kuris iš Užupio yra perkeltas į muziejinę erdvę.

„Lankytojai taip pat pastebi, kad paroda atskleidžia mūsų istorijos sudėtingumą per miestų santykį. Iš šio ryšio fragmentų galima pamatyti ir kaip kūrėsi Lietuva“, – priduria MO muziejaus direktorė.

„Švyturys nealkoholinis“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriais ragina nepraleisti progos iki š. m. rugpjūčio 28 dienos apsilankyti MO muziejuje Vilniuje ir Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. Gyventojai kviečiami aplankyti abiejuose miestuose organizuojamą parodą „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, kurios viena dalis papildo ir įprasminą kitą dalį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką