Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 2d. 11:02

Vilniečiai Mindaugas ir Džiugas baidarėmis įveikė 228 km: pasiekti Nidą sutrukdė stiprus vėjas ir Nemune pakilusios bangos

Mindaugas Tamulionis ir Džiugas Laurušonis leidosi į žygį baidarėmis
Asmeninio archyvo nuotr. / Mindaugas Tamulionis ir Džiugas Laurušonis leidosi į žygį baidarėmis
Vilniečiai Mindaugas Tamulionis (26 m.) ir Džiugas Laurušonis (24 m.) pavasariui verčiantis į antrąją pusę nutarė leistis į nuotykį Lietuvos upėmis – iš Vilniaus baidarėmis pasiekti už 360 km esančią Nidą. Deja, negailestingai subjuręs oras, stiprus ir šaltas vėjas po šešių dienų kelionės ir įveiktų 228 km vyrukus privertė žygį nutraukti: „Labai apmaudu, bet dėl priešpriešinio vėjo tapo labai sunku irkluoti, o dėl susidariusių bangų Nemune – ir nebesaugu plaukti.“ Nepaisant to, pašnekovai geros nuotaikos ir ūpo neprarado, dalijasi įspūdžiais ir naudingais patarimais, o šį žygį planuoja pakartoti vasarą.

Tai nebe pirmas kartas, kai bičiuliai Mindaugas ir Džiugas leidžiasi į žygį upėmis. Prieš dešimtmetį, kaip patys pasakojo, juodviem buvo kilusi idėja išbandyti savo jėgas ir valtelėmis iš Vilniaus pasiekti Kauną.

„Buvome suplanavę, kad mažomis guminėmis valtelėmis bandysime nuplaukti iš Vilniaus į Kauną. Bet pervertinome savo jėgas, nuplaukėme labai nedaug. O praėjusią vasarą kilo mintis atgaivinti šią idėją. Rudenį turėjome dviejų dienų žygį, o jį baigę pasvarstėme, kad būtų smagu leistis į rimtesnę, ilgesnę kelionę ir išbandyti baidares, nes su šiomis valtelėmis toli nenuplauksi. Taip ta paauglystės svajonė užaugo iki realaus plano, kurį dabar ir bandėme įgyvendinti“, – sakė Mindaugas.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Tamulionis ir Džiugas Laurušonis
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Tamulionis ir Džiugas Laurušonis

Dėl vėjo ir bangų plaukti darėsi vis sunkiau

Mindaugas su Džiugu į žygį nutarė leistis balandžio antroje pusėje. Iš Vilniaus juodu išplaukė balandžio 17-ąją, Nidą, iki kurios – 360 km, jei oro sąlygos kojos nepakiš, planavo pasiekti maždaug po savaitės, skaičiuodami, kad per dieną nuplauks po 60 km, irkluodami dešimt valandų. Deja, sėkmė ir palankios oro sąlygos vaikinams šypsojosi tik pirmąsias dienas – subjurus orui, pakilus stipriam vėjui mažėjo per dieną įveikiamų kilometrų skaičius, tad prabėgus šešioms dienoms ir pamačius, kad prognozės nieko gero nežada, juodu kelionę nutraukė.

„Pirmos mūsų dienos buvo labai progresyvios – nuplaukdavome po 60 km per dieną. Tačiau, kai įplaukėme į Nemuną, iškart prasidėjo labai stiprus vėjas, kuris pūtė nuo jūros tiesiai į veidą. Kadangi Nemunas yra labai plati upė ir neturi daug lankų, yra tiesi, joje susidaro labai didelės bangos. Nuo kranto nelabai ir matyti, bet plaukdamas baidare jautiesi lyg mariose. Plaukti tampa be galo sunku ir pavojinga, nes tos bangos yra aukštesnės nei tavo baidarės kraštai. Vadinasi, gali prisemti vandens arba, jei plauksi šonu į bangą, – ir apsiversti.

Plaukti tampa be galo sunku ir pavojinga, nes tos bangos yra aukštesnės nei tavo baidarės kraštai.

Būtent tai mus labai ir sustabdė. Pirmąsias dienas nuplaukę po 60 km, priešpaskutinę nuplaukėme 20, o paskutinę – vos 15 km, nes visą laiką reikėjo irkluoti prieš vėją per dideles bangas. Buvo tokių momentų, kai, atrodo, srovė tave turėtų nešti į priekį, bet kadangi vėjas buvo toks stiprus, tad, jei neirkluoji, pradedi plaukti atgal“, – pasakojo Mindaugas.

Taigi įveikę 228 km vaikinai savo kelionę, likus 15 km iki Jurbarko, nutraukė. „Jei būtume pasiekę Jurbarką, būtų prireikę dar trijų dienų gero oro ir būtume pasiekę Nidą. Tačiau gerų orų nenusimatė. Jei esate iš Vilniaus, tikriausiai pamenate kokios buvo dienos, kai pūtė smarkus vėjas, snigo, lijo. Mums viso to upėje kliuvo dvigubai, nes vėjas buvo kur kas stipresnis, mažiau objektų, kurie galėtų jį užstoti, o dar kai beveik savaitę esi su tais pačiais drabužiais, efektas kur kas stipresnis, nei tiesiog išeiti iš namų.

Paskutinę dieną pamatę, kad orai ne gerėja, o tik blogėja, palapinę, taršomą vėjo, jau teko paremti ir šakomis, temperatūra naktį nukrito ir iki minuso, pagalvojome, kad nebeverta sėsti į baidarę, nes greičiausiai (dėl vėjo) teks nakvoti vakarykštėje poilsiavietėje, ir antram bandymui sugrįžti vasarą arba rudenį“, – kalbėjo Džiugas.

Paklausti, kodėl šiam žygiui iškart nepasirinko šilčiausio metų laiko, pašnekovai sakė, kad tam buvo kelios priežastys: „Norėjosi išbandyti plaukimą ne vasarą, balandis atrodė tinkamas mėnuo, stebint jo temperatūros vidurkius. Vasarą, jei aukšta temperatūra, gali alinti karštis, malonumo neprideda ir vabzdžiai. Be to, vasarą itin suveši Neries pakrantės, apauga žolynais, sunkiau rasti vietą nakvynei, o ir radus, tektų brautis per žoles, krūmynus.“

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link

Plaukė atskiromis baidarėmis

Į žygį Nerimi ir Nemunu vaikinai leidosi dviem dvivietėmis baidarėmis. Kiekvienoje jų antrąjį keleivį atstojo manta, kurios svoris siekė apie 50 kg.

„Atrodytų būtų logiška dviese plaukti viena baidare. Tačiau viena baidarė gali išlaikyti iki 230 kg. Kai pasiimi tiek mantos, kuri per abu sudaro beveik 100 kg, dar plius du žmonės, plaukti viena baidare tampa pavojinga, o ir viską toje baidarėje sutalpinti fiziškai neįmanoma. Todėl nutarėme plaukti atskiromis. Be to, taip ir lengviau – gali irkluoti taip, kaip tau pačiam patogiau, nereikia derintis prie kito“, – kodėl neplaukė viena baidare, paaiškino Mindaugas.

Tiesa, siekdami apsaugoti pasiimtus daiktus nuo to, kad šie nesušlaptų ir nepasimestų, vaikinai juos supakavo į hermetinius maišus. „Tokie daiktai kaip kilimėlis ar kėdutė, kurie sušlapę neturės jokios įtakos, gali likti ir pačioje baidarėje. Bet visada reikia pagalvoti apie tai, kad baidarei apsivertus jie gali išplaukti, tad, jei daiktas brangus, geriau jį laikyti neperšlampame maiše, kuris yra tvirtinamas prie baidarės“, – pridūrė Mindaugas.

Būtina gauti leidimus plaukti pasienio vandenyse

Paklausti, nuo ko reikėtų pradėti planuoti tokią kelionę, pašnekovai sakė, kad visų pirma reikia atsižvelgti į metų laiką, kada planuojama plaukti, pasižiūrėti orų prognozes, nes nuo to priklausys visos kitos kelionės sudedamosios dalys – įranga, drabužiai, nakvynių planavimas ir kita.

Kai data nuspręsta, pradedant ruoštis kelionei pirmiausia reikia pasirūpinti leidimais, kurie reikalingi, norint pasiekti pajūrį.

„Leidimai būtini, nes nuo Jurbarko prasideda pasienio zona, kuri ribojasi su Rusija. Neturėdamas leidimo plaukti, būtum sustabdytas ir apklaustas. Tinklalapyje lietuva.gov.lt rasite visą reikalingą informaciją ir formą, kurią reikia užpildyti ir išsiųsti, kad būtų suteikti leidimai plaukti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse. Mes leidimus gavome metų laikotarpiui. Prie to paties – labai svarbu nepamiršti pasiimti ir asmens dokumento, nes bet kuriuo metu gali būti patikrintas.

Leidimai būtini, nes nuo Jurbarko prasideda pasienio zona, kuri ribojasi su Rusija.

Dar vienas labai svarbus dalykas – plaukiant nuo Jurbarko iki Rusnės, kur yra pasienio zona, yra keturios užkardos: Pagėgių rinktinės, Bardinų pasienio, Plaškių ir Vileikių. Plaukiant reikia paskambinti kiekvienai užkardai ir pranešti dieną ir apytikslę valandą, kada pro tą užkardą praplauksi. Tada jie žinos, kad tavęs nereikia stabdyti, nes pranešei.

Mūsų patarimas: kai skambinsite pirmajai užkardai – Pagėgių rinktinės, būtinai paklauskite, kokia yra kita užkarda ir kokiu telefono numeriu jiems paskambinti. Nes kontaktai internete dažnai būna pasenę ir netikslūs. Ir analogiškai tą patį reikia padaryti su visomis kitomis užkardomis, kad būtumėte tikri, jog prisiskambinsite ir apie save pranešite“, – patarimais apie reikalingus leidimus ir kaip plaukti per užkardas, dalijosi Mindaugas.

Rinktis sintetinius drabužius, nepamiršti pirštinių

Kadangi į žygį vaikinai išsiruošė pavasarį, reikėjo pasirūpinti ir atitinkamais drabužiais. Juodu įsigijo atsparias vandeniui ir vėjui nepralaidžias striukes, rinkosi vilkėti termo apatinius drabužius.

„Tokios striukės mus tikrai gelbėjo, nes vėjas didžiąją dalį laiko buvo gana stiprus. Drabužiai būtinai turi būti sintetiniai, nes tokie greit išdžiūsta net ir ant kūno. Nerekomenduojama plaukti vilkint vilnonių ar medvilninių, nes sušlapus jie džius labai ilgai.

Kitas labai svarbus aspektas, plaukiant šaltesniu metu, yra geros pirštinės. Jos padeda ne tik dėl pirštų, plaštakų pritrynimo, bet ir saugo nuo šalčio. Jei yra labai didelis vėjas, rankos tampa labiausiai šąlančia kūno vieta. Tam geriausiai tinka neopreninės pirštinės, kurios nei peršlampa, nei jas vėjas perpučia.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Tamulionis ir Džiugas Laurušonis
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Tamulionis ir Džiugas Laurušonis

Žinoma, turi saugoti ir kaklą bei galvą, kad nesušaltum.

Labai tinkami termo drabužiai, juos ir vilkėjome, ant viršaus megztukas ir neperšlampama striukė bei kelnės. Plaukėme avėdami žygio batus, kurie yra atsparūs drėgmei, tad ir krante gali drąsiai išlipti kad ir ant šlapesnio paviršiaus“, – pasakojo Mindaugas.

Maistas – angliavandeniai ir konservai

Kalbėdamas apie maisto produktus, kuriuos pasiėmė į kelionę, Džiugas sakė, kad juodu padarė klaidą, nes visko įsidėjo daugiau, nei suvalgė, ir patarė, kad leidžiantis į tokią kelionę maistu galima pasirūpinti pirmosioms dienoms, o vėliau jo atsargas pasipildyti praplaukiamuose miesteliuose.

Vaikinų mitybos racioną sudarė angliavandeniai – pasiėmė makaronų, grikių, avižų, ir konservai. „Labai lengva paruošti: išverdi makaronus ar grikius ant viryklės ir įdedi konservų. Gali valgyti ir pusryčiams, ir vakarienei. Virtas avižas maišydavome su šokoladu, įberdavome riešutų, džiovintų vaisių, išeidavo tokie sotūs pusryčiai, nes pietų nestodavome, tad ryte stipriai pavalgyti būdavo svarbu“, – pasakojo Džiugas.

Užkandžiams buvo įsidėję riešutų, obuolių, saldainių: „Saldėsiai suteikdavo momentinių jėgų, obuoliai – labai skanu ir atgaivina.“

Skaičiavome, kad dienai žmogui reikės 3–4 litrų vandens. Jo turėdavome trims dienoms į priekį.

„Dar vienas dalykas, kuris mums labai patiko, yra šiltas gėrimas. Mes gerdavome kavą, bet galima pasiimti arbatos ar pasidaryti kitą šiltą gėrimą, labai padeda sušilti, esant vėsesniam orui, ir atgauti jėgas“, – sakė Džiugas.

Kalbant apie maistą, dar vienas labai svarbus akcentas yra vanduo. Kaip teigė ir pašnekovai, žmogus dažniausiai pamąstai apie vandenį, kiek jo išgersi per dieną. Tačiau kelionėje būtina paskaičiuoti vandens žmogui ir verdant maistą, prireikus nusiplauti rankas ir pan.

„Skaičiavome, kad dienai žmogui reikės 3–4 litrų vandens. Jo turėdavome trims dienoms į priekį. Išvykdami iš Vilniaus iš viso buvome įsidėję 19 litrų, Kaune dar pasipildėme atsargas“, – pasakojimą tęsė Džiugas.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link

Daiktai, kurie pravertė ir kurių neprireikė

Vaikinų teigimu, kraunantis daiktus labai svarbu apgalvoti kiekvieną niuansą, ko gali prireikti ir ko ne. Kad ir kaip kruopščiai viską planavo, kaip patys patvirtino, geriausiai tai, ko iš tiesų prireikia, pamatai tik pačioje kelionėje.

„Prieš kelionę apsvarstėme labai daug dalykų, kurių galbūt mums galėtų prireikti. Tarkime, superklijų, lipnios juostelės, virvės, tačiau nė karto jų nepanaudojome. Taip pat buvome įsidėję po papildomą striukę, kelnes, megztinį, bet jų irgi nepanaudojome. Taigi visi tokie daiktai tik sudarė papildomą svorį. O kuo lengvesnė baidarė, tuo greičiau judi į priekį“, – patarimais dalijosi Džiugas.

Tačiau tokioje kelionėje, pasak pašnekovų, tikrai reikalingi šie daiktai: kilimėlis, miegmaišis, palapinė, kėdutė, žibintuvėlis ant galvos – ypač praverčia tamsesniu paros metu, jei planuojate kurti laužą – pravers pjūkliukas ar kirvukas arba daugiafunkcis įrankis. „Įrankių turėjome, bet patys jų daug nepanaudojome, laužą sukūrėme tik kartą poilsiavietėje prie Neries“, – sakė Džiugas.

Maistui gaminti vaikinams pravertė turistinė dujinė viryklė: „Ji labai pravarti, naudodamasis ja kur kas greičiau išsiverdi, pasišildai maistą, nei kurdamas laužą. Ir dar, jei nusimato daug vėjo, praverčia ir sienelė nuo jo, kad greičiau užvirtų vanduo ir maistas.“

Mindaugas sakė, kad į išvyką juodu buvo įsidėję ir hamakus, nes tokiuose žygiuose dažnai tenka miegoti ir juose. Tačiau šį kartą jų neprireikė: „Vienas dalykas – buvo šaltas oras, kitas – plaukiant Nerimi aplink dažniausiai yra miškas, tačiau plaukiant Nemunu aplink yra pievos ir nėra kur to hamako pakabinti.“

Dar vienas tokiose kelionėse pravartus dalykas – didelis tentas, kurį, pasak vaikinų, galima gana universaliai panaudoti – ir uždengti baidares su daiktais lyjant lietui, ir pasidaryti pastogę stovyklaujant.

„Mums jis tikrai labai pravertė. Tarkime, plaukiant pradeda smarkiai lyti, nenori būti baidarėje, nes labai sušlapsi. Prisiirkluoji prie kranto, užsitempi baidares, palieki jose daiktus, uždengi tentu, pats apsivelki lietpaltį ir pralauki, kol lietus praeis, – patarimais dalijosi Mindaugas ir pridūrė:

Kempinė mums labai pravertė: plaukiant labai prisitaško vandens į baidarę, šiaip visko prisineša, kempine gali labai gerai viską išsivalyti.

– Beje, yra toks daiktas, naudojamas kariuomenėje, – palapinsiaustė. Ją irgi galima panaudoti labai universaliai – ir kaip lietpaltį, ir pasitiesti ant žemės, ant jos susidėti daiktus, gali panaudoti ir kaip stogą stovyklavietėje.“

Dar vienas labai svarbus dalykas, į kurį Mindaugas ir Džiugas rekomendavo atkreipti dėmesį, – kaip išlaikyti veikiančius savo turimus įrenginius – mobiliuosius telefonus, „GoPro“ kamerą ir kitus. Tam vaikinai su savimi buvo pasiėmę didelės talpos nešiojamuosius įkroviklius ir vadinamąsias saulės baterijas.

„Pasiėmėme vadinamąją saulės panelę (angl. solar panel), išsilankstydavome ją ir pasidėdavome ant baidarės. Prie jos prijungdavome nešiojamąjį įkroviklį, per dieną bent pusę baterijos pasikraudavo. Per tas šešias dienas mums nebuvo jokio poreikio kur nors stoti ir krautis mobiliuosius telefonus, nes pasirūpindavome energija iš saulės ir namuose įkrautų nešiojamųjų įkroviklių“, – sakė Džiugas.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link

Bet kurioje kelionėje rekomenduojama turėti savo mažą vaistinėlę, šis žygis – ne išimtis. „Kiekvienas geriausiai žinome, kokių vaistų mums dažniausiai gali prireikti, bet būtina turėti ir tokių bendrinių – nuo skausmo, viduriavimo, temperatūros, nusideginimo.

Dar labai svarbus ir purškalas nuo erkių. Atrodo, pavasarį nėra tiek erkių kaip vasarą ir žolė dar neaukšta, bet ne kartą abiem nuo kelnių teko jas nusiimti.

Ir dar labai svarbus yra kremas nuo saulės, kurio mes iš pradžių neturėjome, nes atrodė, kad neprireiks. Nudegėme veidus ir rankas, paskui teko kankintis. Tad būtina jį pasiimti“, – įspėjo Mindaugas.

Dar vienas daiktas, kurį veikiausiai retas sumanytų pasiimti į tokį žygį, – didelė kempinė. Ne, ne maudynėms upėje, o vandeniui iš baidarės išsemti. „Ji mums labai pravertė: plaukiant labai prisitaško vandens į baidarę, šiaip visko prisineša, ta kempine gali labai gerai viską išsivalyti“, – sakė Džiugas.

Nakvynė – stovyklavietėse ir paplūdimiuose

Mindaugui ir Džiugui kelionėje šešias naktis teko praleisti miegant palapinėje. Paklausti, kur apsistodavo, pašnekovai sakė, kad plaukiant Nerimi bėdos dėl nakvynės nėra.

„Plauki per Neries regioninį parką, labai graži gamta, galima rasti daug stovyklaviečių nakvynei. Taigi visas savo nakvynes gali susiplanuoti taip, kad miegosi stovyklavietėje, kur rasi laužavietę ir pavėsinę, kuri praverčia, jei lyja. Mes išsirinkdavome tris stovyklavietes į priekį, o priplaukę nuspręsdavome – liksime joje ar plauksime iki kitos.

Tačiau plaukiant Nemunu yra kitaip. Pakrantėse rasti stovyklaviečių – šansų nedaug. Bet Nemuno pakrantėse yra mažų paplūdimių, šalia jų – pievutė, kurioje gali pasistatyti palapinę. Taigi juose ir įsikurdavome“, – pasakojo Mindaugas.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugo Tamulionio ir Džiugo Laurušonio žygis baidarėmis nuo Vilniaus Nidos link

Džiugas pridūrė, kad kelionės maršrutą rekomenduotų susiplanuoti taip, kad nakvynė būtų iki Kauno arba už jo: „Nes pačiam mieste sunku rasti saugią nakvynę.“

Paklausti, ar neteko patirti nemalonių situacijų, vaikinai teigė, kad viskas klostėsi sėkmingai, išskyrus nepalankias oro sąlygas. Ir baigdami pokalbį pridūrė, kad jau svarsto, kada galės šį žygį pakartoti iš naujo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką