Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įdomybės: kaip mus veikia muzika?

Smuikas
„Fotolia“ nuotr. / Smuikas
Šaltinis: 15min
0
A A

1933-iaisiais vengrų džiazo pianistas Rezso Seressas sukūrė melancholija dvelkiantį muzikinį kūrinį „Gloomy Sunday“, instrumentalistinį kūrinį įkvėpė menininko juntamas skausmas po išsiskyrimo su savo mylimąja.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Šis liūdnas kūrinys praktiškai iš karto užkariavo muzikos mylėtojų širdis ir tapo nepaprastai populiarus net ir už Atlanto, rašo žurnalas „Sunday“. Po keletos metų amerikiečių džiazo dainininkė Billie Holiday sukūrė žodžius R. Seresso muzikiniam kūriniui ir pavertė jį hitu Antrojo pasaulinio karo metais.

„Gloomy Sunday“ daroma fenomenali įtaka žmonėms sukėlė tikrą ažiotažą neramiais karo metais ir greitai buvo uždrausta radijo stotyse. Cenzoriai, uždraudę leisti šią dainą, ją netgi vadino vengrų savižudžių daina, remdamiesi žiniasklaidos publikacijomis, kad Vengrijoje ir Šiaurės Amerikoje tuo laikotarpiu stipriai padaugėjo savižudybių.

VIDEO: Billie Holiday „Gloomy Sunday“

Šiais laikais „Gloomy Sunday“ teliko tik prisiminimuose, kaip urbanistinė legenda, sukėlusi žiniasklaidos paniką. Vis dėlto muzika savo nepaprastomis savybėmis veikti žmonių nuotaiką ir emocijas išties žavi, daugelis žmonių netgi tiki gydančia muzikos galia.

Štai 1921 metais verslininkas ir išradėjas Thomas Edisonas, sukūręs pirmąjį fonografą, pareiškė, kad šis turi savo sielą ir reklamavo jį kaip tam tikrą būdą nerimui mažinti ir stresui nuimti.

„Fotolia“ nuotr./Gramofonas
„Fotolia“ nuotr./Gramofonas

Apie teigiamą muzikos poveikį kalbama ir šiais laikais. Tokijo universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, pareiškė, kad liūdna muzika žmonėms kelia malonias emocijas. Tyrimo metu studentai klausėsi skirtingų melodijų ir ant lapelio turėjo užrašyti, kaip jos veikia jų emocijas. Įdomu tai, kad net ir nepaprastai liūdna muzika tyrimo dalyvių buvo įvertinta itin teigiamai.

Vis dėlto nėra aišku, koks yra racionalusis ryšys tarp muzikos sukeliamų emocijų ir mūsų įsitikinimų apie muziką. Pavyzdžiui, jei miške pamatote žvėrį, natūralu, kad išsigąsite, nes žinote, kad jis gali jus užpulti. Tai reiškia, kad baimės emociją sukelia žinojimas, jog gyvūnas yra pavojingas.

Žmonės puikiai supranta, kokias emocijas siekiama perteikti muzika, tačiau vis tiek lieka neišku, kodėl ji taip stipriai veikia, kad liūdnos muzikos besiklausantiems žmonėms pradeda riedėti ašaros ar juos apima euforija.

Šiuo metu populiarios dvi muzikos poveikį žmogui aiškinančios teorijos. Pirmoji nurodo, kad muzika mums sukelia tiesiogines emocijas, o organizme vykstantys fiziologiniai pokyčiai jos klausantis (pavyzdžiui, kvėpavimo pokyčiai, ašaros ar pan.) tai tik įrodo. Tuo tarpu antroji teorija aiškina, kad muzika mus veikia paprasčiausiai dėl to, kad ji atkartoja ar kažkaip susisieja su tikruoju mūsų gyvenimu. Kitaip tariant, mes susitapatiname su girdima muzika.

Filosofijos profesorius Stephenas Daviesas daugelį metų tyrinėjęs muzikos poveikį žmogui tikina, kad muzika mūsų mintis ir emocijas gali paveikti taip pat stipriai, kaip paveikia bendravimas su žmonėmis. Negana to, anot jo, muzika mus gali apdovanoti ir visiškai naujomis emocijomis.

Atlikę tyrimus JAV mokslininkai netgi pastebėjo, kad klausantis mėgstamos muzikos pagreitėja kraujo cirkuliacija į smegenų sritį, kuri atsakinga už dopamino gamybą organizme. Taigi muzika, pasirodo, sukelia ne tik emocinį, bet ir nežymų fiziologinį organizmo atsaką.

Apskritai muzika tiek istorine, tiek kultūrine prasme žmonijai visuomet darė didžiulę įtaką. Ji buvo įvairių pasakojimų, ritualų, medžioklės ir netgi meilės centras, o tai juk ir yra žmogaus gyvenimo pagrindas. Muzika mus ramina, džiugina ir padeda išgyventi skaudžias gyvenimo akimirkas. Tą įrodo ir legendinės dainos „Gloomy Sunday“ fenomenas – sunkiais karo metais žmonėms juk buvo kur kas lengviau pasinerti į į liūdną melancholišką dainą nei matyti žlugdančią karo realybę. Kaip kažkada yra sakiusi amerikiečių filosofė Susanne Langer, muzika yra sustyguotas mūsų gyvenimo atspindys.

„Fotolia“ nuotr./Muzikos natos
„Fotolia“ nuotr./Muzikos natos
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką