Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ko bijo jūrų kiaulytės? Įdomūs faktai apie šiuos graužikus

Jūrų kiaulytė
„Shutterstock“ nuotr. / Jūrų kiaulytė
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Smulkieji graužikai yra vieni populiariausių naminių augintinių. Dėl išvaizdos ir gero būdo jūrų kiaulytes labai mėgsta vaikai. Gyvūnėlis ilgai džiugins šeimininkus, jei bus gerai šeriamas ir prižiūrimas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kalnų gyventojos

Jūrų kiaulytės neturi nieko bendra su tikromis kiaulėmis. Pavadinimas tikriausiai kilo dėl kresno kūnelio, trumpo kaklo ir specifinių skleidžiamų garsų. Jos nėra ir jūrų gyventojos, atvirkščiai, – ne itin mėgsta vandenį.

Gyvūnai kilę iš Pietų Amerikos Andų kalnų regiono, kur iki šiol vartojami kaip maistas. Ten ant laužo kepti graužikai laikomi delikatesiniu patiekalu, o Europoje auginami namuose kaip šeimos draugai. Senajame žemyne jūrų kiaulytės paplito nuo XVI amžiaus, pavadinimas prigijo, nes gyvūnai atkeliavo „iš už jūrų marių“. Visame pasaulyje jos dar žinomos kaip Gvinėjos kiaulytės.

Laukinės graužikės trumpakailės, o naminių jūrų kiaulyčių išveista ir ilgaplaukių, jos stebina ne tik margumu, bet ir kailio verpetais. Gyvūnėlių kūno temperatūra siekia net 37,2–39,4 laipsnių pagal Celsijų, todėl jie sunkiai pakelia karštį, tvankų orą. Patalpa, kurioje stovi narvelis, turi būti gerai vėdinama.

Jūrų kiaulytės, kaip ir visi graužikai, yra labai vislios, anksti subręsta lytiškai. Patinėliai lytinę brandą pasiekia 3–5, patelės – 4 savaičių, tačiau poruoti reikėtų ne jaunesnius, kaip sulaukusius 7–10 mėn. Jūsų kiaulyčių nėštumas trunka apie 65 d., vadoje paprastai būna 1–4 mažyliai.

Jaunikliai pasirodo su kailiu, atmerktomis akimis, o po kelių dienų jau graužia kietą pašarą. Tačiau dar apie 3 savaites juos savo pienu maitina ir globoja patelė. Tuo metu mamytė būna labai nepatikli, saugo guolį, todėl geriau nelandžioti į narvelį ir jos be reikalo netrikdyti. Mat patirdama stresą net gali sužaloti jauniklius. Apie 200 g sveriantys 6–8 sav. sulaukę mažyliai yra pasiruošę keliauti į naujus namus. Tinkamai prižiūrimos jūrų kiaulytės gyvena 8–10 metų.

Išskirtinis charakteris

Priešingai nei pelės ar žiurkės, jūrų kiaulytės yra dieniniai gyvūnai. Naktimis jie miega ir nekelia triukšmo, o šviesiuoju paros laiku yra aktyvūs. Tad dienomis galima stebėti jų gyvenimą. Jūrų kiaulytės yra protingos ir taikios, mielai lipa ant rankų. Be to, graužikus galima išmokyti įvairių komandų ar triukų, pavyzdžiui, atbėgti pašaukus. Augintinės negali pasigirti geru regėjimu, bet skiria spalvas.

Taip pat skaitykite: Dalijatės lova su savo augintiniu? Metas liautis!

Natūralioje aplinkoje jūrų kiaulytės gyvena būriais, tai – socialūs gyvūnai, tad ir narveliuose geriau jas laikyti grupėmis. Jei neplanuojate veisti, auginkite tos pačios lyties. Tik du patinėliai dažnai nepasidalija teritorija ir ima peštis. Susipykę pašiaušia kailį, urzgia ir stengiasi įbauginti varžovą.

Jei auginama viena jūrų kiaulytė, ji greitai prisiriša prie prižiūrinčio žmogaus, atpažįsta jo kvapą, balsą, įėjusį į kambarį pasveikina spygavimu, reikalauja dėmesio. Kai kada augintinę galima paleisti iš narvelio, kad palakstytų po butą. Tokia mankšta labai naudinga apetitu nesiskundžiantiems graužikams. Tik prieš tai įsitikinkite, kad sienose nėra plyšių, lengvai pasiekiamų laidų; kad gyvūnas neįstrigs tarp baldų, jo nenuskriaus kiti namų augintiniai.

Laukinėje gamtoje šie graužikai – dažnas plėšrūnų grobis, tad susiformavo stiprūs savisaugos instinktai. Namuose auginamos jūrų kiaulytės bijo nepažįstamų žmonių, garsų, o išsigandusios greitai slepiasi. Su naminiais gyvūnais elgiasi abejingai, tačiau jas pačias gali lengvai sužeisti šunys, katės ar net stambios papūgos.

Bijo skersvėjų

„Shutterstock“ nuotr./Jūrų kiaulytės
„Shutterstock“ nuotr./Jūrų kiaulytės

Jūrų kiaulyčių narvelis turi būti erdvus ir švarus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Sieneles geriau gaminti iš tvirtos vielos tinklo. Mediniai rėmai netinka, nes į juos lengvai įsigeria sunkiai pašalinamų nešvarumų. Be to, gyvūnas lengvai medieną pergrauš. Narvelio dugne reikėtų paberti švarių popieriaus skiaučių (laikraščiai netinka, nes dažai gali būti toksiški), medžio pjuvenų ar specialių medžio drožlių granulių.

Taip pat skaitykite: Gyvūnai namuose: kokie tinka alergiškiems žmonėms

Būstą reikėtų kasdien valyti, pašalinti susiteršusį kraiką, nesuėsto pašaro likučius. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį būtina apsikuopti iš pagrindų, išplauti ir dezinfekuoti narvą, indelius, žaislus. Geriausia ūkišku muilu, o vėliau įrangą gerai perplauti po tekančia vandens srove, kad neliktų valymo priemonių likučių.

Narvelį statykite gerai vėdinamoje, bet nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje, nes šie gyvūnėliai lengvai peršąla. Venkite tiesioginės saulės spindulių, šaltų, drėgnų patalpų. Neigiamai veikia triukšmas, todėl jų būstui ne vieta šalia skalbimo mašinų, šaldytuvų ir kitos buitinės technikos...

Tekstas J. Ramanauskienės

Plačiau apie tai, kaip prižiūrėti šiuos mielus graužikus, skaitykite 46-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis, 46 nr.
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis, 46 nr.
Žurnalas „JI“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką