Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 19d. 21:02

Ar „padevalkės“ nukonkuruos „Fifth Avenue“? Prognozuojamas antrinės mados rinkos bumas

Dėvėti drabužiai
123RF.com nuotr. / Dėvėti drabužiai

Reikėtų apsimesti akliems, kad nepastebėtume vis dažniau ir garsiau keliamų ekologijos, tvarumo, atsakingo vartojimo klausimų. Ir visai nesvarbu, ar „ekologiškumas“ buitį pasiekia kaip popierinis perdirbtas maišelis, kuris keliaus namo vieno iš keturių šeimos visureigių bagažinėje, kaip vegetaras su odiniais batais, ar laikrodžio tikslumu veikiantis perdirbimo mechanizmas buityje – atrodytų, į kiekvieno gyvenimą po truputėlį braunasi atsakomybė už modernaus gyvenimo keliamą taršą.

Ypač daug dėmesio sulaukia perdirbimas ir zero waste idėjos principai. Spaudimas mažinti savo šiukšlių kiekį po truputį keičia vartojimo tendencijas.

Vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į tai, ar produktas pagamintas iš perdirbtų medžiagų, kavinėse gėda prašyti plastmasinio šiaudelio, o daugkartinis kavos puodelis užkariauja nuolatinę vietą krepšiuose. Naudojimas pakartotinai yra neatsiejamas nuo atsakomybės prieš gamtą, o tai matome ir second-hand rinkoje.

Vis daugiau vartotojų siekia savo poreikius patenkinti antrinėje rinkoje – renkasi produktus, kurie jau yra naudoti. Tai apima knygas, baldus, transporto priemones, elektroniką, bet ypač – drabužius. Įmonės ThredUP atlikta perpardavimo rinkos analizė rodo, kad 49% perparduodamų produktų yra drabužiai.

Antrų rankų drabužių pasiūla auga kaip ant mielių – ThredUP atliktas tyrimas rodo, kad perparduodamų drabužių rinka per pastaruosius trejus metus augo 21 kartą greičiau nei mažmeninės prekybos, o 64 procentai apklaustųjų moterų perka ar planuoja įsigyti dėvėtų drabužių (19 procentų daugiau nei 2017-aisiais).

Prognozuojama, kad iki 2023-iųjų antrinė mados rinka padvigubės ir pasieks 51 milijardą dolerių. Tokiam augimui didžiausią įtaką turi besiplečiančios galimybės parduoti naudotus daiktus per įvairias platformas. Dėl mobiliųjų programėlių ir socialinių tinklų atsirado galimybė neapsiriboti vietine prekyba ir reikalingų daiktų ieškoti „neribotoje erdvėje“. Taip pat nereikėtų nuvertinti mąstymo pokyčių: tai, kas dėvėta, anksčiau buvo siejama su prasta socialine padėtimi, neturtu, o dabar asocijuojasi su vintažu autentiškumu, išskirtinumu. Dėvėtų daiktų stigma tirpsta kaip pavasarinis sniegas.

Šios tendencijos ryškiai keičia prabangių prekių segmentą. Tokios įmonės, kaip the RealReal bei ReBag parduoda naudotus mados namų produktus ir veikia kaip tarpininkas tarp pirmųjų savininkų ir pirkėjų. Šios įmonės turi žmones, kurie tikrina daiktų autentiškumą, taip užtikrindamos pirkėjų saugumą, pasitikėjimą, kad siūlomos prekės nėra kopijos. Taip pat tokios įmonės skatina daiktų naudojimą cikliškai, gausos mažinimą. Pavyzdžiui, Rebag siūlo paslaugą Rebag Infinity, kviesdami „valdyti savo priklausomybę rankinėms“ – pirkėjas turi galimybę panaudoti rankinę 6 mėnesius ir tuomet ją pakeisti kita naujam pirkiniui, pritaikant 70 procentų pirmosios rankinės pirkimo kainos.

Įdomiausia tai, kad prabangos prekių ženklai yra linkę įsitraukti į second hand rinką, kai atrodo, turėtų aršiai konkuruoti. Tokios įmonės, kaip LVMH (įmonių grupė, kurios portfolio yra Christian Dior, Louis Vuitton, Fendi, Tiffany & Co), FarFetch investuoja į dėvėtų daiktų pardavimo platformas. Kering įmonių grupė (Gucci, Saint Laurent, Alexander McQueen, Balenciaga) aktyviai bendradarbiauja su the RealReal perparduodant prekių likučius, kurie anksčiau dažnai būdavo sunaikinami. Stella McCartney bendrai su the RealReal sukūrė kampaniją, skirtą mažinti vienkartinį drabužių vartojimą. Jos tikslas – paskatinti pirkti aukštos kokybės drabužius, kurie nesusidėvi greitai ir juos perparduoti, pratęsiant produkto gyvenimo laiką.

VIDEO: The RealReal x Stella McCartney

Pirkimas iš antrų rankų tampa ne tik mažesnės kainos medžiojimu pirkėjui ar vietos rinkoje išlaikymo strategija įmonėms, bet būdu sumažinti neigiamą vartojimo poveikį aplinkai. Atsižvelgus į tai, jog mados industrija yra atsakinga už 10 procentų visos CO2 dujų emisijos (daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrinis prekių gabenimas kartu sudėjus) ar 31 procentą plastiko vandenynuose, tokios pastangos – tikrai sveikintinos. Juk būtent augantis sąmoningumas leidžia svajoti apie ateitį su mažesne tarša.

Taigi, tikrai neverta nurašyti padevalkių populiarumo vien bohemai ar hipsteriams – panašu, kad dėvėti drabužiai užtikrintai kaunasi dėl vietos spintoje ir naudojasi vienais iš galingiausių šių dienų ginklų – atsakingumu prieš gamtą ir piniginės puoselėjimu. Galbūt pats laikas pradėti minti takus į skudurynus bei pripildyti mobilųjį telefoną programėlių, kurios padės sumedžioti drabužių savo spintai papildyti iš kitų žmonių spintos?

Kitame URBAN˙/ žurnalistės Viltės Žalytės tekste – praktiniai patarimai, kaip nepasimesti dėvėtų drabužių parduotuvėse ir išsirinkti labiausiai tinkantį drabužį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką