Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 29d. 14:08

Iš mirties nagų ištrūkęs dizaineris Ž.Maslauskas: „Kūryba ir mažas sūnelis neleidžia pasiduoti ligai“

Žanas Maslauskas ligoninėje su sūneliu
Asmeninio archyvo ir A.Skulsytės nuotr. / Žanas Maslauskas ligoninėje su sūneliu

Nežinia, ar yra kur nors žmogus, kuris atkakliau kovotų už savo gyvybę ir būtų labiau atsidavęs kūrybai bei darbui nei avalynės dizaineris Žanas Maslauskas. Vos prieš kelis mėnesius laimėjęs žūtbūtinę kovą su mirtimi, laukęs širdies ir inkstų transplantacijos, dėl cukrinio diabeto komplikacijų netekęs dviejų kojų pirštų ir jau nebegalintis gyventi be reguliarių inkstų dializių, 43 metų kėdainietis likimo smūgiams priešinasi kurdamas naują avalynę.

Ž.Maslauskas ne tik kuria, bet ir šio meniško amato paslaptis perduoda savo vaikams – jo įkurtus „Batų namus“ jau perėmusiam sūnui Benui ir jo sužadėtinei Gintarei Petreikytei. Su būsima marčia, studijuojančia kineziterapiją, Ž.Maslauskas sudarė netikėtą kūrybinį duetą ir vos per kelis mėnesius, atokvėpio nuo ligoninės akimirkomis, drauge sukūrė naują avalynės kolekciją, skirtą 2018–2019 metų rudens ir žiemos sezonui.

Atsigręžė į praktiškumą

Naujoje Ž.Maslausko ir G.Petreikytės avalynės kolekcijoje šį kartą dar labiau atsigręžta į praktiškumą – vyrauja lietuviškam rudeniui ir žiemai būdingos tamsios spalvos: juoda, ruda, bordo, tamsiai žalia ir chaki, taip pat yra ir šiek tiek mėlynos bei violetinės.

Visą kolekciją jungia dvi detalės – guma ir užtrauktukai. Šį kartą avalynės dizaineriai beveik griežtą „ne“ ištarė batų raišteliams.

„Mūsų kuriamą avalynę renkasi veiklūs ir nuolat skubantys žmonėms, kuriems reikia ir estetikos, ir praktiškumo, ir patogumo. Štai todėl kone visuose šios kolekcijos modeliuose atsisakyta batų raištelių.

Akcentuodami gumos kaip jungiamosios detalės patogumą, tuo pačiu išsakome ir filosofinę mintį – gyvenimas yra tempiamas kaip guma. Jį kaip gumą kasdien tampo šių batų kūrėjas kovodamas už savo gyvybę.

Be to, mus, kaip ir visus verslininkus, tampo net ir pati Valstybė – nuolat besikeičiančiais įstatymais ir nesibaigiančiomis mokestinėmis reformomis“, – pranešime žiniasklaidai sako „Batų namų“ vadovas 22 metų Benas Maslauskas.

Asmeninio archyvo nuotr./Avalynės kūrėjai Žanas Maslauskas ir Gintarė Petreikytė
Asmeninio archyvo nuotr./Avalynės kūrėjai Žanas Maslauskas ir Gintarė Petreikytė

Vyrai – konservatyvūs

Devintoji Ž.Maslausko kolekcija, jau ketvirtą kartą sukurta kartu su G.Petreikyte, skirta moterims. Kartu su 23 avalynės poromis pirmą kartą viešai pristatomos ir trys rankinės. Vyriškos avalynės poros čia tėra tik vos kelios.

„Lietuvos vyrai yra stebėtinai konservatyvūs. Jie pripažįsta tik klasikinę arba sportinę avalynę. Įdomesnės formos, originalesnės detalės ir net nuo rudos ir juodos nutolę spalvų deriniai daugumą jų verčia jaustis nejaukiai. Eksperimentuoti ar originaliau atrodyti labiau linkusios moterys, todėl joms ir yra skirta beveik visa šios avalynės kolekcija.

Bet vyrus reikia pagirti už konkretumą bei pastovumą. Jei jau išsirinko patinkančius batus, būk tikras, kad jų negražins, niekada nepasakys, kad brangu, neprašys nuolaidos ir avės mažiausiai trejus – penkerius metus“, – sako G.Petreikytė.

Futuristinį griežtumą papildo švelnios detalės

Paklausta, ar kuriant avalynę dizaineris Ž.Maslauskas labai griežtas savo mokinei, jaunoji kūrėja G.Petreikytė nusišypso: „Žanas yra labai reiklus. Tiek žmonėms, kurie su juo dirba, tiek ir avalynei naudojamoms medžiagoms.

O jo griežtumams išsilieja pačioje kūryboje – Žano kuriami batai yra griežtesnio ar net grubesnio stiliaus, artimo futurizmui, o maniškiai – švelnesni, turintys daugiau elegancijos. Štai todėl mes vienas kitą ir papildome – aš į Žano kūrybą įnešu moteriško švelnumo, o jis į mano darbus įlieja griežtesnių linijų, kurios, matyt, artimesnės vyriškai energijai.“

B.Maslauskas, apibendrindamas savo tėčio ir mylimosios bendrą kūrybinį projektą sako, kad šių kūrėjų darbai jau orientuojasi į avalynės mados tendencijų diktavimą.

„Nors ir neturime ambicijų diktuoti avalynės madų, tačiau pastebėjome, kad mūsų kuriami batai vis tik pamažu tampa tam tikru ateities orientyru – praėjus kuriam laikui po kolekcijų pristatymo, maždaug po dvejų trejų metų, kažkas panašaus atsiranda ir masinėje avalynės gamyboje, kurios produktai atsiduria batų parduotuvių lentynose“, – sako B.Maslauskas.

Padėka Lietuvai ir pagarba Ukrainai

Naujausioje Ž.Maslausko ir G.Petreikytės avalynės kolekcijoje šį kartą išreikšta ir padėka Lietuvai bei pagarba Ukrainai.

Visi batų modeliai pavadinti lietuviškais vardais, o juos gaminant naudoti tik Ukrainoje pagaminti ypač patvarūs lieti padai.

„Tokiu sprendimu mes ne tik išreiškiame pagarbą už savo laisvę kovojančiai Ukrainai, bet ir stengiamės savo indėliu palaikyti jos ekonomiką, skatinti jų smulkaus verslo, su kuriuo dirbame, pažangą.

Ypač džiugu, kad ukrainiečiai ne tik savo laisvės kovoje, bet ir versle neina lengviausiu keliu, o stengiasi užtikrinti maksimalią kokybę.

Mūsų avalynės padų tiekėjai labai daug investuoja, dirbdami kartu su geriausiais Italijos batų pramonės meistrais, todėl geba mums tiekti aukščiausios kokybės sertifikuotus batų padus, kuriuos naudojame kurdami autorinę avalynę“, – sako B.Maslauskas.

Energijos užtaisas – mažylis

Pats Ž.Maslauskas, avalynės dizaino subtilybių intensyviai mokantis būsimąją marčią, paklaustas, iš kur sunkiai sergantis žmogus turi šitiek kūrybinės energijos ir gebėjimo valios pastangomis pasipriešinti kasdien varginančiam fiziniam skausmui, atsiveria plačia šypsena: „Mano energijos užtaisas – mažylis. Jaunėliui sūnui Hariukui dar nėra nė pusantrų metukų, tad aš neturiu jokios teisės pasiduoti savo ligai. Tik tai ir verčia mane įveikti fizinį skausmą ir nesustoti.

Niekas nežino, ar gebėčiau būti toks kūrybiškas ir produktyvus, jei sunkiai nesirgčiau.

Kūrybinis procesas man padeda bent kelioms valandoms per dieną pamiršti savo sveikatos problemas ir ignoruoti likimo metamus iššūkius.

Ir niekas nežino, ar gebėčiau būti toks kūrybiškas ir produktyvus, jei sunkiai nesirgčiau.“

Paklaustas apie viltį pasveikti, Žanas nedaugžodžiauja: „Viliuosi tik vieno – išplėšti iš likimo kuo daugiau gyvenimo metų. Noriu padėti užaugti mažajam sūnui.

Skausmingos inkstų dializės atitolino būtinybę transplantuoti ir širdį, ir pačius inkstus.

Dar prieš kelis mėnesius laukiau širdies ir inkstų transplantacijos – įveikiau likimą žūtbūtinėje kovoje, o štai dabar vėl pristatau naują avalynės kolekciją. Ir kas dabar po viso to man gali įrodyti, kad tikėjimo galia neišjudina kalnų?

Žinoma, puikiai suprantu, kad mano gyvenimas tęsiasi ne tik dėl valios pastangų ir begalinio tikėjimo, kad galiu gyventi su liga ir įveikti visus sunkumus, bet pirmiausia – dėl medicinos pažangos. Kad ir kaip dabar visa tai atrodo neįtikėtina, tačiau negaliu atsitokėti iš džiaugsmo, kad du kartus per savaitę atliekamos skausmingos inkstų dializės atitolino būtinybę transplantuoti ir širdį, ir pačius inkstus.

Asmeninio archyvo nuotr./Žanas Maslauskas ligoninėje su sūneliu Hariu
Asmeninio archyvo nuotr./Žanas Maslauskas ligoninėje su sūneliu Hariu

Suprantu tik tai, kad už kiekvieną gyvenimo akimirką turiu būti dėkingas Dievui, šeimai ir medikams. Matyt, todėl taip ir skubu save realizuoti tiek kūryboje, tiek versle, tiek ir šeimoje.

Šiandien kartu su sūnaus sužadėtine pristatau avalynės rudens ir žiemos kolekciją, o galvoje jau sukasi būsimos pavasario ir vasaros kolekcijos modeliai.

Ir šiandien žmonėms noriu pasakyti tik vieną dalyką: liga – ne nuosprendis. Daugumai ligų galima pasipriešinti sutelkus valią ir išsikėlus sau tikslus, kurie kartais atrodo net ir visiškai nerealūs. Tikėjimo galia gali išjudinti net ir didžiausius kalnus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Video

00:38
13:16
01:03

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką