Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviška mada: kodėl nelengva būti pranašu savam krašte?

Naktinio apsirpirkimo akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Naktinio apsirpirkimo akimirka
Šaltinis: 15min
0
A A

Kasmet net kelios Lietuvos aukštosios mokyklos išleidžia dešimtis kostiumo ir įvaizdžio dizainerių, o mados kūrėjų koncentracija Lietuvoje turbūt viena tankiausių pasaulyje. Tačiau dėl rinkos dydžio ir vis dar vangaus vietos gyventojų palaikymo lietuviškiems mados ženklams pastarieji laimės vis dažniau ieško užsienyje. Keli kalbinti vietos mados kūrėjai ir jų darbų pardavėjai neslepia – lietuviai vis dar ištikimi globalių greitosios mados tinklų produkcijai, nors jau dažniau praveria pinigines kokybei ir nematytam dizainui bei palaiko neretai vos galą su galu suduriančius vietos dizainerius. Pasigendama ir didesnio institucinio lietuviško mados palaikymo bei protegavimo tarptautiniu mastu – taip, kaip tai dešimtmečiais daroma Prancūzijoje ar Skandinavijoje.

Daugiau 15min Mada naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Žinoma drabužių dizainerė Julija Janus, jau aštuonerius metus stovinti prie savo įkurto mados prekių ženklo „Julia Janus“ vairo, atvira – Lietuva yra maža šalis, tad ir dizainerių kūrinių pirkėjų nėra daug. „Vietinis dizaineris pagamina nedidelį kiekį savo kūrinių kopijų, todėl gamybos savikaina yra aukšta. Tačiau tas kūrinys savitesnis, stilingesnis ir dažnai kokybiškesnis už visų masinės mados milžinų siūlomus produktus“, – mano penkių parduotuvių mažmenos tinklo vadovė.

J.Janus yra tekę bendrauti su Skandinavijos šalyse, Italijoje, Vokietijoje, kaimyninėje Lenkijoje dirbančiais dizaineriais. Ten ją nustebinęs labai stiprus vietinio dizaino palaikymas ir pasididžiavimas juo tiek iš pačių produktų pirkėjų, kurie stengiasi rinktis savo šalyje sukurtus produktus, tiek iš šių šalių vyriausybių. „Valstybių mastu mada išskiriama kaip ūkio prioritetas ir šio sektoriaus atstovai skatinami, remiami rodant ir parduodant savo darbus tarptautinėje rinkoje“, – pasakoja kone geriausiai išvystyto lietuviško prekių ženklo įkūrėja.

Anot jos, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje tautinės savivertės ir savimonės lygmuo yra žemas, o Vyriausybė, kuri visada yra laikina, nekuria ilgalaikių planų ir veikiausiai net nemato mados kaip perspektyvios srities.

Asmeninio albumo nuotr./Julija Janus
Asmeninio albumo nuotr./Julija Janus

„Vietos dizaino palaikymas pamažu auga, tačiau visų pirma jo nepalaiko pats verslas. Kad ir tų pačių prekybos centrų politika yra tokia, kad vietos prekių ženklą pastato prieš pasirinkimą – arba moki tokią pat žvėrišką nuomą kaip didieji tarptautiniai ženklai, arba tavęs čia nereikia. O jeigu ir duoda vietą, tai nugrūda kur nors į kampą su mintimi palaukti, ar išplauksi. Reklamuodami save net nepamini tų savo vietinių nuomininkų, o juk jie yra drąsiausi! „Julia Janus“ atsidūrė visuose prestižiniuose prekybos taškuose, bet vis tiek susiduriame su iškreiptu požiūriu, mus pastatančiu žemiau užsienio rūbų perpardavinėtojų“, – emocijų neslepia pati su prekybos centru šališka politika susidūrusi J.Janus.

Kviečia ateiti naktį

Ypatingą galimybę parodyti savo palaikymą vietiniams dizaineriams ir jų produkcijos pardavėjams jau netrukus turės Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Gegužės 19-ąją šiuose miestuose vyks tradicinis naktinio apsipirkimo renginys „Shopping Night Out“, kai iki vėlumos lankytojai bus laukiami nepriklausomų dizainerių parduotuvėse, vietos gamintojų produkcija prekiaujančiuose butikuose. Šių metų renginio veidu tapusi J.Janus ragina ateiti ir įsitikinti, kad lietuviška produkcija yra išskirtinio dizaino, pagaminta iš kokybiškų audinių. Tą vakarą kainoms bus taikomos nuolaidos, nes dažniausias girdimas argumentas, kodėl pirkėjai neskuba paremti lietuviško verslo, yra būtent kaina.

Renginyje taip pat dalyvausiančio lietuviško prekių ženklo „Akuku Uniform“ įkūrėja ir vadovė Edita Jankauskienė paaiškino, kodėl vietinių gamintojų produktai neretai kainuoja daugiau nei analogai greitosios mados parduotuvėse. „Gaminame Lietuvoje iš audinių, kurie taip pat pagaminti Lietuvoje arba kitur Europoje. Gamindami vietoje, turime galimybę prižiūrėti gamybos procesą, patikrinti išaustus arba išmegztus pavyzdžius, pagaminti geriau, jeigu kokybė neatitinka mūsų lūkesčių, – pasakoja vaikiškų rūbų ir mokyklinių uniformų dizainerė. – Per septynerius gyvavimo metus sugebėjome kurti madą vaikams, nesinaudojant Kinijos ištekliais. Man tai yra priežastis didžiuotis, bet taip pat ir didelis iššūkis, nes vietos gamyba kainuoja kur kas brangiau.“

Asmeninio albumo nuotr./Edita Jankauskienė
Asmeninio albumo nuotr./Edita Jankauskienė

Prieš perkant pagalvokime, kur pagamintas audinys, iš kurio pasiūta ši graži suknelė, kas ir kur ją pasiuvo.

E.Jankauskienė daugelio lietuvių dizainerių propaguojama vadinamoji lėtoji mada pamažu skverbiasi ir į vartotojų sąmonę. „Galvodami apie tai, ką ir kokiais kiekiais vartojame, nepamirškime ir mados. Prieš perkant pagalvokime, kur pagamintas audinys, iš kurio pasiūta ši graži suknelė, kas ir kur ją pasiuvo. Visai gali būti, kad ją už neadekvatų atlyginimą pagamino paauglys ar net vaikas kur nors tolimoje skurdžioje šalyje“, – perspėjo „Akuku Uniform“ vadovė.

Girdi raginimų emigruoti

Kolegėms antrino ir progresyvius rūbus moterims ir vyrams siūlančio prekių ženklo „OHMY“ įkūrėja ir dizainerė Ugnė Martinaitytė. Jos teigimu, neseniai viena jos klientė džiaugėsi, kad Lietuvoje dar liko kuriančių žmonių, kurie neemigravo. „Tokius nusistebėjimus girdžiu dažnai. Kaip ir klausimus, kodėl aš vis dar čia. Pasimetu, nes formuojasi nuomonė, kad jeigu ką nors darai gerai, turėtum bandyti laimę už Lietuvos ribų“, – stebisi U.Martinaitytė, kuri naujausią savo kolekciją pristatys „Shopping Night Out“ renginyje Klaipėdoje.

Paklausta, kaip Lietuvos gyventojai vertina vietos mados kūrėjus, dizainerė neslėpė, kad savus esame linkę nuvertinti. Esą Lietuva neturi mados pramonės tradicijų ir istorijos, todėl žmonėms elementariai trūksta apie ją žinių. Dažniausiai didesnio susidomėjimo sulaukia tie kūrėjai, kurių darbai įvertinami konkursuose, pripažinti kompetentingų specialistų.

Asmeninio albumo nuotr./Ugnė Martinaitytė
Asmeninio albumo nuotr./Ugnė Martinaitytė

„Tada žmonės tarsi gauna signalą, kad šio dizainerio darbai geri, nes iki tol niekas nežino, kaip tuos darbus vertinti. Žmonėms nepatogu turėti savo nuomonę. Kur kas saugiau palankumą rodyti pasaulyje jau pripažintiems ženklams, juolab kad nemažai daliai visuomenės svarbios rūbų etiketės ir vardai ant jų, o ne pats produktas. Drąsių, savo nuomonę turinčių žmonių, kurie supranta kokybiško daikto vertę, yra nedaug. Galinčių tuos produktus įpirkti – dar mažiau. Todėl mums ir sunku išgyventi savojoje rinkoje“, – aiškino U.Martinaitytė.

Pastebi mados lėtėjimą

Kita vertus, „OHMY“ dizainerė sako, kad pastaraisiais metais vis labiau pastebimas mados lėtėjimas, kai pirkėjai dairosi į kokybę, užuot pirkę masinės gamybos, neretai prastesnių savybių ir mažesnių kainų daiktus. „Greitoji mada turėjo ir turės savo pirkėją, tačiau žmonės dabar sąmoningesni, kruopščiau renkasi, dažniau pastebi kokybę. Daugelio nebedžiugina vienkartiniais vadinami drabužiai iš prastų audinių. Kiekvienas gali paskaičiuoti, ar pirkti vienas kokybiškas kelnes metams ar vis keisti jas naujomis kas kelis mėnesius, kaip nemaža dalis vartotojų ir daro. Sakyti, kad vietos pirkėjai neturi pinigų, nebūtų visiška tiesa. Tiesiog dažnai jų kiti prioritetai ir pasirinkimai“, – apie greitosios ir lėtosios mados priešpriešą kalbėjo U.Martinaitytė.

Paklausta, kokią ateitį mato lėtajai lietuviškai madai, dizainerė tikino, kad pirkėjus būtina šviesti ir keisti jų mąstyseną. „Nes dabar vaikšto po prekybos centrus ir kiekvieną kartą skundžiasi, kad asortimento kokybė kaskart vis prastesnė ir prastesnė, ir kad nebėra ką pirkti. Yra! Tik reikia pakeisti savo įpročius ir atrasti visai kitokią madą“, – ragina drabužių kūrėja.

Mados lėtėjimą pastebi ir lietuviškos mados pardavėjai. Klaipėdos senamiestyje įsikūrusios parduotuvės „LightHauzas“ vadovės Renata Baškienė ir Aušra Pacevičiūtė tikina matančios klientų mąstysenos pokyčius. „Dalis mūsų dabar jau nuolatinių klientų anksčiau prioritetą teikdavo greitajai madai, o pastaruoju metu renkasi butikus ir jų kokybiškesnį asortimentą, kuriame nemažai ir lietuvių kurtų produktų“, – pasakoja verslininkės.

Asmeninio albumo nuotr./Renata Baškienė (kairėje) ir Aušra Pacevičiūtė
Asmeninio albumo nuotr./Renata Baškienė (kairėje) ir Aušra Pacevičiūtė

Užsieniečiai aikčioja

R.Baškienė patvirtino, kad klausimų dėl aukštesnių kainų nei tinklinėse greitosios mados parduotuvėse tikrai sulauksianti. „Aiškiname, kad kainos dydį lemia keli veiksniai, – audinio kokybė, konstrukcijos sudėtingumas, galų gale, dizainerio kūrybinė mintis. Be to, visi butikuose parduodami daiktai yra riboto tiražo, nes jų pagaminama labai nedaug. Natūralu, kad kaina būtų žemesnė, jeigu modelis būtų gaminamas masiškai“, – pasakoja „LightHauzas“ vadovė.

Vis dėlto net ir butikuose perkantiems klientams kur kas svarbiau už kokybę atrodo produkto kaina, taip pat ir drabužio modelio išskirtinumas „Žinoma, dažnai pasitaiko ir tokių klientų, kuriems kaina nesvarbi, ypač jeigu produktas atitinka kliento stilių, estetinius ir kokybės standartus“, – konstatuoja R.Baškienė.

Mažiau jautrūs kainoms yra užsieniečiai. Kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukiantys turistai būna iš labai skirtingų šalių – nuo Šiaurės Amerikos iki Singapūro, ir jiems lietuviškų mados produktų kainos neatrodo per didelės. Į jas jautriau reaguoja tik turistai iš Vokietijos.

„Užsieniečiai giria savitą vietinių dizainerių produktų stilių. Išgirstame daug komplimentų, aikčiojimų, turistai žavisi nematyta drabužių pasiūla. Perka ir sau, ir dovanų, bei labai džiaugiasi sužinoję, kad viskas pagaminta Lietuvoje, dažnai – rankomis ir ribotu tiražu“, – pasakojo dvejus metus veikiančio butiko vadovė R.Baškienė. Nors ji ir pripažino, kad vystyti nišinės mados verslą Lietuvoje, o ypač ribotą pirkėjų srautą turinčioje Klaipėdoje, nėra lengva užduotis.

Ateitis – užsienio rinkose

Drabužių dizainerė, beveik dvidešimt metų rengiamo mados festivalio „Mados infekcija“ įkūrėja ir vadovė Sandra Straukaitė neskuba atsisveikinti su greitąja mada. „Mums dar reikia „atsivalgyti“ greitojo maisto, greitojo bendravimo, greitosios mados. Juk tik lygindamas ir pats viską išbandydamas žmogus gali pasirinkti sau tinkamus dalykus. Viskam savo laikas. Manau, kad perdėtas vartotojiškumas pats save pribaigs, ypač matant, kaip senka ištekliai“, – įsitikinusi kūrėja.

Pačiai S.Straukaitei artima filosofija „mažiau yra daugiau“, kai stengiamasi investuoti į mažiau, bet į kokybiškus, iš mados po vieno sezono neišeinančius, daug ilgiau tarnaujančius geros kokybės daiktus. Anot jos, dėvint kokybišką, išskirtinio dizaino drabužį, pasikeičia dėvinčiojo savivertė ir net mąstysena.

Asmeninio albumo nuotr./Sandra Straukaitė
Asmeninio albumo nuotr./Sandra Straukaitė

Mano klientai yra pasakoję istorijų, kai juos sustabdydavo kur nors Niujorko gatvėje ir klausdavo, kur įsigijo tokį rūbą.

„Mano klientai yra pasakoję istorijų, kai juos sustabdydavo kur nors Niujorko gatvėje ir klausdavo, kur įsigijo tokį rūbą. Tai įkvepia ir aiškiai rodo, kad mūsų kūriniai užsienyje turėtų pasisekimą“, – sako S.Straukaitė.

Tapti globalios mados pramonės žaidėjais – tokį išsigelbėjimą mato dizainerė sau ir kolegoms. Anot jos, situacija turėtų pasikeisti, kai daugiau lietuvių dizainerių gaminių bus parduodama tarptautiniu mastu tiek internetinėje prekyboje, tiek užsienio parduotuvėse.

„Be abejo, ir patys turime atlikti namų darbus – kurti komerciniu požiūriu patrauklias kolekcijas, pasiruošti didesnių kiekių gamybai. Tačiau norime ir aktyvesnio institucijų, ypač Lietuvos atstovybių užsienyje įsitraukimo, ieškant partnerių, užmezgant santykius su didesniais pirkėjais, užsienio žiniasklaida. O „Mados infekcija“ galėtų tapti visą Lietuvos madą tarptautiniu mastu reprezentuojančiu, šios pramonės žmones į Vilnių sutraukiančiu renginiu“, – ateities planais dalijosi S.Straukaitė.

Tekstą paruošė: Arnoldas Remeika-Bomberis

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką