Batai žudikai
Niekas moteriai nesuteikia tiek elegancijos ir grakštumo, kaip dailūs bateliai su aukštesniu pakulniu. Vos keli centimetrai ir jūs tipenate pasistiebusios, įtempusios kojas, aukštesnės, seksualesnės... Visgi, aukštakulnių negalima avėti pernelyg dažnai ir ilgai.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad tokie bateliai kenkia sveikatai. Nuolat avėdamos aukštakulnius galite deformuoti kelių ir ypač čiurnų sąnarius jungiančias kremzles, gali iškrypti stuburas, taip pat galite pakenkti pėdoms – formuosis nuospaudos, ataugos.
Be problemų dėl aukštai pakeltų kulnų, kojos kenčia ir dėl suspaustų pirštų, kurie visą laiką remiasi į batelio priekį. Didžiausias svoris, avint aukštakulnius, tenka būtent pirštų galiukams, natūrali pėdos padėtis išsikreipia, o kojos jaučia milžiniškus pokyčius, prie kurių ne taip lengva prisitaikyti – juk pradeda dirbti visai kiti raumenys. Štai kodėl pakeitus apavą dienos pabaigoje dažniausiai skauda kojas.
Aukštakulnių mėgėjoms, kurios daug laiko vaikšto pasistiebusios, ilgainiui tampa nepatogu avėti žemakulnius batelius ar basutes. Pakeitus avalynę, sąnariai įskausta, jaučiamas ir nugaros tempimas.
Tačiau moterys, ištikimos tik lygiapadžiams bateliams, taip pat neturėtų jaustis pranašesnės. Patogūs laiveliai ir net sportbačiai nėra tokie jau nekalti. Jais avint, labiausiai vargsta kulnas. Kiekvienu žingsniu visas svoris perkeliamas būtent ant jo. Lygiapadžių gerbėjos dažnai atmuša kulnus, todėl jie skeldėja, oda keičia spalvą.
Išmintingiausia būtų kaitalioti batų pakulnio aukštumą ir paeiliui tausoti skirtingas pėdų vietas. Pavyzdžiui, kulniuodamos į darbą, avėkite patogius lygiapadžius, o aukštakulnius apsiaukite tik vaikščioti patalpose (kaip žinome, miesto grindinys tam itin nepatogus).
Laisvalaikiui rinkitės batelius su pakulniu ar platforma iki penkių centimetrų aukščio. Įspūdingais aukštakulniais puoškitės ypatingomis progomis. Jei šventė ar vakarėlis gali užsitęsti, turėkite patogesnius batelius persiauti (bent jau šokiams iki paryčių ar parvairuoti į namus).
- Statistikos duomenimis, pirmieji nemalonūs pojūčiai avint aukštakulnius nugaros ar pėdų srityje pajuntami jau po 1 val. ir 6 min.
- Saugiai aukštakulnius galima avėti tik tada, kai visiškai susiformavęs skeletas, t. y. vidutiniškai nuo pilnametystės ir ne ilgiau kaip porą valandų per dieną.
Ar liemenėlė būtina?
Atrodo, koks čia klausimas, juk visos kasdien segime liemenėlę. Tačiau, ar žinote, kad jos buvo sumanytos tik XIX a. pradžioje? Šiandien liemenėlių gaminama įvairiausių modelių, jos turi skirtingas funkcijas (padidinti, pakelti, prilaikyti, sumažinti ir t. t.), o šių apatinių drabužėlių atsisakiusios moterys laikomos hipėmis, feministėmis (blogąja šio žodžio prasme) ar tiesiog atskalūnėmis.
Daugelis esame įsitikinusios, kad liemenėlė ne tik suteikia krūtinei dailesnę formą, bet ir saugo gražią formą ateičiai, kad bėgant metams krūtys nesuglebtų ir nenukartų. Tačiau šio drabužio įtaką moters grožiui bei sveikatai net keliolika metų tyrinėję mokslininkai priėjo prie labai netikėtų išvadų.
Pirma, nėra jokios naudos iš to, kad krūtinė dirbtinai prilaikoma be menkiausių kūno pastangų. Kasdien segint liemenėlę, visiškai nedirba krūtinės raumenys ir tai lemia, kad krūtys greičiau suglemba ir nusvyra.
Netinkamai parinkti apatiniai drabužėliai kelia ir stuburo problemų.
Antra, dėvint liemenėlę net keliolika procentų išauga krūties vėžio rizika. Krūtyse yra labai daug limfmazgių ir limfagyslių, o segint šį drabužėlį apribojama limfinė cirkuliacija, suprastėja limfinės sistemos veikla: atliekų filtravimas, kenksmingų medžiagų neutralizavimas ir t. t. Prastai cirkuliuojantys skysčiai sukuria palankią terpę mikrobams veistis. Kai kurios bakterijos, ypač jų atliekų produktai, yra stiprūs kancerogenai.
Netinkamai parinkti apatiniai drabužėliai kelia ir stuburo problemų. Taisyklingai segimos liemenėlės nugaros dalis turi būti kiek žemiau menčių ir neįveržta, tik prigludusi. Kuo didesnė krūtinė, tuo platesnes petnešėles reikėtų rinktis, kad neįsirėžtų į pečius ir nesinorėtų kūprintis, natūraliai siekiant sumažinti jiems tenkantį spaudimą.
Pirkite tik plono natūralaus pluošto liemenėles, venkite pakietinimų ir įvairių kamšalų. Jie ne tik trukdo odai kvėpuoti, bet ir spaudžia spenelius (tikriausiai nereikia priminti, kokia jautri tai kūno vieta).
Tinkamiausios liemenėlės – ne taip seniai į madą sugrįžę braletai – plonyčiai, nekeičiantys natūralios krūtų formos ar dydžio, tik šiek tiek jas prilaikantys ir džiuginantys akį.
- Naktį leiskite krūtinei pailsėti – nesegėkite liemenėlės, nevilkėkite aptemptų naktinukų, pižamos.
- Jei niekur neketinate eiti, bent kelias valandas namuose būkite be liemenėlės. Tokia krūtų mankšta sutvirtins raumenis.
Laibumo kaina
Kaip žiema kelininkus, taip vasara ar kokia ypatinga proga kelis kilogramus priaugusias moteris užklumpa netikėtai. Juokas juokais, tačiau į tokią keblią situaciją pakliuvusias damas gali išgelbėti tik koreguojamieji apatiniai. Jie akimirksniu pradangina idealioms kūno linijoms kliudančius kelis centimetrus. Tačiau ar tai gerai?
Visi liekninamieji drabužėliai – korsetai, marškinėliai, šortukai – papildomus centimetrus ir kilogramus prispaudžia vidaus organų sąskaita. Pasak JAV gydytojų, korsetai ar koreguojamieji marškinėliai taip spaudžia pilvą ir skrandį, kad ilgainiui gali būti pažeista stemplė ir atsirasti refliuksas.
Tada skrandžio turinys vis pakyla iki stemplės ir sukelia labai nemalonius pojūčius. Korsetai spaudžia diafragmą, sunku kvėpuoti, visam organizmui stinga deguonies. Jei liekninamieji drabužiai pagaminti iš itin tvirtų, standžių medžiagų ir yra labai suveržti, gali deformuoti net šonkaulius.
Vapsvos liemuo daugeliui yra grožio etalonas, tačiau, korsetu veržiant pilvą, vidaus organai stumiami į viršų arba žemyn – toliau nuo talijos linijos. Taip nuolat slegiama ir šlapimo pūslė, todėl moteris gali pradėti nebelaikyti šlapimo. Spaudžiant skrandį, pablogėja virškinimas, sutrinka ir daugelis kitų organizmo funkcijų.
Liekninamieji šortukai taip pat kelia sveikatos problemų. Itin prigludę užspaudžia nervus, stabdo medžiagų apykaitą – tirpsta, tinsta kojos, plečiasi venos...
Nieko nauja nepasakysime, tik pakartosime tai, ką visos žinome: idealių linijų reikia siekti ne spraudžiantis į koreguojamuosius apatinius, bet sveikai maitinantis ir sportuojant. Figūrą formuojančią aprangą galima rinktis tik retomis, išskirtinėmis progomis.
- Korsetus ir kitus spaudžiančius drabužius galima vilkėti ne ilgiau kaip kelias valandas ir tikrai ne kasdien.
- Su liekninamaisiais drabužiais stenkitės daugiau stovėti, vaikščioti. Sėdint ir susiriečiant dar labiau spaudžiami vidaus organai.
Aptempti džinsai – ne darbui
Žurnale „Neurology, Neurosurgery and Psychiatry“ (liet. Nurologija, neurochirurgija ir psichiatrija) rašoma, kad aptempti džinsai gali rimtai pakenkti raumenims ir nervų galūnėms. Medikai pasakoja, kad visame pasaulyje tenka vaduoti moteris iš džinsų, kai blauzdos raumenys išsipučia tarsi balionai ir tampa nejautrios. Jokio sutrikimo ar paslaptingos ligos nenustatoma. Tiesiog, dėl pernelyg aptemptų džinsų, kojos nepakankamai aprūpinamos krauju, audiniai ima tinti, o kadangi nėra kur plėstis į išorę, nes riboja kelnės, tinimas plečiasi į vidinę kojų dalį ir užspaudžia nervus. Jei greitai neišsivaduojama iš siaurų kelnių, gali grėsti netgi kojų amputacija.
Tačiau tokie atvejai labai reti ir esama nemažai pačių moterų kaltės. Su siauručiais džinsais negalima aktyvi fizinė veikla, nes jos metu plečiasi audiniai, taip pat kenksmingas tupėjimas ar ilgai laikyti kojas sulenktas, nes tiek kelio nugarine dalimi susidaro džinsų raukšlės, kurios stabdo kraujotaką. Žodžiu, aptemptų džinsų nereikia sviesti į šiukšliadėžę, tačiau nepatartina jais pasipuošus sportuoti ar tūpčioti gėlynuose.
Aptempti džinsai ir karštas oras – taip pat nesuderinami dalykai. Vasarą dėl karščio ir didesnio fizinio aktyvumo prakaito ir kitų organizmo išskyrų būna daugiau, todėl apatiniuose gali suvešėti ištisos bakterijų kolonijos. Kai pernelyg suklesti vienos rūšies bakterijų, prasideda uždegiminiai procesai. Neretai jie būna skausmingi ir sunkokai išgydomi. Vasarą nerekomenduojama mūvėti aptemptų džinsų, nes jie nuolat dirgina lytinius organus, skatindami papildomą drėgmės skyrimąsi ir bakterijų daiginimąsi.
- Rinkitės džinsus, kuriuose yra nemažas elastano procentas, – jie dailiai aptempti, tačiau nevaržantys judesių.
- Apsitempusios džinsais ilgai nebūkite vienoje pozicijoje. Vis pajudėkite, pakeiskite kūno padėtį, kad kraujotaka tinkamai cirkuliuotų.
