Kaip pabrėžė Rygos mados savaitės direktorė ir vyriausioji prodiuserė Elena Strahova, šis nuo 2005-ųjų kas sezoną vykstantis renginys (jau 24-asis) atitinka Europos mados šou taikomus standartus, todėl jį nušviečia tokios žiniasklaidos priemonės, kaip Vogue.it, Euronews, Collezioni, Design42Day.com ir kiti.
Stebinčiam tai, kas vyksta Baltijos šalių mados pasaulyje, dažnai tenka pabrėžti, kad pastaruoju metu Latvijoje kuriama mada, palyginti su kitų Baltijos šalių, išsiskiria dviem ryškiomis tendencijomis: vieni dizaineriai savo kūrybą orientuoja į Vakarų Europos, dažniausiai Skandinavijos, šalių rinką; kiti taikosi prie Rusijos klientų komercinių poreikių.
Lyginant su kai kuriomis mūsiškėje „Mados infekcijoje“ rodomomis lietuvių dizainerių kolekcijomis, Latvijos kolegos pasižymi komerciškesniu požiūriu į madą ir visi be išimties naudoja pačias naujausias itališkų audinių technologijas. Išskirčiau šešis ekspresyviausius Latvijos mados vardus, atkreipusius mano dėmesį savaitgalį vykusioje Rygos mados savaitėje.
„Mareunrol’s“
Prieš porą savaičių „Mados infekcijoje“ pristatė savo kolekciją tituluočiausi pastarojo dešimtmečio latvių dizaineriai Mārīte Mastiņa ir Rolandas Pēterkopas (prekių ženklas „Mareunrolʼs“). Vilniuje rodytus drabužius jie pirmą Rygos mados savaitės dieną galerijoje „Putti“ pateikė kaip erdvines instaliacijas, lydimas fotografijų videomeno, didžėjaus improvizacijų ir, žinoma, vyno.
Laimėjęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą (tarp jų ir prestižinį mados ir fotografijos festivalio, kasmet vykstančio Pietų Prancūzijoje, Hjero mieste, 2009 m.), šis duetas naujausioje kolekcijoje sulydė tai, ką galima pasiimti iš Norvegijos žvejų kultūros, Indokinijos ir Nyderlandų meno.
Jiedu Latvijoje taip pat pripažinti ir kaip nepralenkiami teatro ir operos kostiumų kūrėjai. Baigęs prestižinę Antverpeno karališkąją akademiją, Rolandas su žmona Mārīte kūrybines fantazijas įkūnija, naudodami aukštosios technologijos vilną, viskozę ir šilką.
„Creame“
Italai nebūtų italai, jei net ir rudeniui bei žiemai skirtos kolekcijos neparodytų itin vasariškai. Latvijos sostinėje – tai dar egzotika. Jau antrus metus Rygoje gyvenantis Milano mados ir dizaino politechnikos instituto absolventas, portalo Design42Day.com įkūrėjas Riccardo Capuzzo su savo tėvynainiais daug prisidėjo, kad šis prekių ženklas įgautų vitališkumo, spontaniškumo, itališkos koloristikos.
Manipuliuodami poparto klišėmis, sportinio stiliaus mados kūrėjai publikos teismui pateikė gaivų kokteilį, kuriame įmaišyta gera dozė ironijos ir humoro.
„In by Inga Nipane“
Viena talentingiausių Latvijos trikotažinių gaminių meistrė dizainerė Inga Nipane naujausioje kolekcijoje suvienijo pastaruoju metu vis dar madingus dryžius ir netikėtai derinamus spalvų blokus. Negana to – Latvijos meno akademijos absolventė ėmėsi sudėtingos misijos: susiejo šiurkščios vilnos nėrinius su kutais, šilku, dirbtiniu kailiu ir trikotažu.
Kas sezoną kolekcijas pristatanti menininkė sykiu yra ir akademijos, kurią ji baigė, dėstytoja (panašiai kaip mūsiškė Jolanta Talaikytė). Inga prisipažįsta, kad darbas su studentais ją visada veikė kaip įkvėpimo šaltinis.
Natalija Jansone
Aukščiausio lygio vilnoniai audiniai, tikslus grynų linijų kirpimas, išraiškingas siluetas (nuo prigludusių drabužių iki owersize) – štai tokią itin komercinę kolekciją parodė jau daugelį metų sėkmingai Rygos mados savaitėje dalyvaujanti dizainerė Natalija Jansone. „Esu tos kartos drabužių kūrėja, kuri, būdama paauglė, ieškojo žurnalų su siuvinių iškarpomis ir sėkmingai susimodeliuodavo palaidines. Nuo seno mane įkvepia trys dalykai: geras maistas, geros knygos ir įdomūs žmonės gatvėje, stebimi iš kavinės terasos.“
Apsiribojusi keturiomis spalvomis – juoda, balta, ryškiai mėlyna ir pilka – dizainerė didžiausią dėmesį skyrė faktūrų įvairovei (pavyzdžiui, tiesaus audimo vilnonį švarką pagyvina stambiai nertos rankovės). Šilkinio lengvumo ir plastiškumo vilnonius gaminius lydėjo plazdančios šilkinės suknelės – šis kontrastas tarsi primygtinai parodė, kaip gali išnykti riba tarp „sunkaus“ ir „lengvo“, tarp „minkšto“ ir „kieto“.
„Nóló“
Nuo rūškanos pilkos iki ryškiai raudonos, įskaitant vario, žydrą, tamsiai mėlyną spalvas, – toks šių Latvijos mados namų koloristinis spektras. Jų kūrėja Viktorija Jonienė, pernai pripažinta Latvijos metų dizainere, savo komercines glamūrinio vagabondizmo fantazijas įkūnijo, pasitelkusi praeito šimtmečio 8–9 dešimtmečiais karaliavusį disco stilių: kliošines kelnes, raukinius, asimetrija, daug blizgių detalių, aplikacijų, užrašų, žvaigždžių simboliką, paryškintas kišenes.
Owersize tūriniai drabužiai sukuria įspūdį, kad jie pasiskolinti iš gerokai apkūnesnės draugės ar nevykusiai pavogti iš XXL butiko. Vyriško kirpimo stilius derinamas su moterišku, dominuoja nutįsusios rankovės, per ilgi rankogaliai, dažniausiai kailiniai, sėkmingai kitą žiemą pakeisiantys pirštines. Marškiniai – vietoj suknelių ir… tiesios vyriško kirpimo kelnės.
„Tanti“
Šis prekių ženklas, kurio vardas, išvertus iš italų kalbos reikštų „daug“, – Rygos mados savaitės podiumo debiutantas. Įdomu tai, kad „Tanti“ komersantai kiekvienam sezonui į savo kompaniją kviečiasi kurti vis kitą dizainerį: šio pavasario ir vasaros kolekciją modeliavo latvių kūrėja Indra Solncevičia, o būsimo rudens ir žiemos – mados žurnalo „Pastaiga“ mados redaktorė Olga Kolotova.
Šio prekių ženklo koncepcija – elegantiški siluetai ir novatoriškos konstrukcijos, moteriškas komforto pojūtis ir vyriškas stabilumo jausmas. Paltai savo formomis primena ištaigių viešbučių SPA chalatus, o suknelės sumodeliuotos, derinant apatinio trikotažo gipiūrą, nėrinius su stambesnėmis kitų audinių tekstūromis.
