„Kai man buvo 16-a metų, mes pradėjome draugauti su mano vyru ir per pirmąsias Kalėdas nesusitupėjau, kokią čia dovaną (padovanoti), kad ir man čia kažkas būtų ypatingo ją gaminant. Nuvažiavau pas mokytoją Jurgitą, žinojau, kad ji audžia juostas Šiaulių miesto kolektyvams, paprašiau, kad mane pamokytų ir tada gimė ta pirmoji juosta mano vyrui. Nuo to laiko praėjo jau 14–15 metų“, – pasakoja Justė.
Pradėjusi kurti drabužius, Justė manė, kad jais labiausiai susidomės etnologai, folklorininkai. Tačiau prasidėjus prekybai paaiškėjo, kad pagrindiniai klientai – su etnografija nesusiję žmonės.
Tiesa, drabužių kūrėja pripažįsta, kad ir jai pačiai reikėjo drąsos priprasti kasdien vilkėti savo kurtus drabužius.
Svarbiausia drabužių ypatybė, pasak Justės, kad jie pagaminti Lietuvoje iš lietuviškų medžiagų: „Spalvų gama, kad būtų mūsų kraštui, gamtai būdinga. Aišku modelis, turi būti ir šiai dienai tinkamas, bet, kad sietųsi su Lietuva, su etniškumu. Ir aišku, kad [būtų] patogus.“
Paklausta, iš kur semiasi idėjų, Justė sako, kad jos ateina savaime – ir dirbant darbe, ir tvarkantis namie. Visus drabužius ji kuria lyg sau ir savo vaikams. Dėl pomėgio kurti Justė dėkinga mamai, kuri jai taip pat siūdavo drabužius.
„Pradžioje juostas naudojome kaip simbolinę puošmeną. Vilnonis rūbas ir prie jo kažkur prisiuvame juostelę apie kaklą, rankoves, gobtuvą, rankoves. Dabar noriu, kad visas audinys būtų iš juostų, va kur mūsų paltas, rankinės. Tai yra juostiniai audiniai, juostos susiūtos į audinį ir jos yra pagrindas, o ne kitoks vilnonis audinys“, – pasakoja drabužių kūrėja.
Kol kas „Juoste“ savo verslą pavadinę Dovydas ir Justė drabužiais prekiauja socialiniame tinkle. Didžiausia poros svajonė – atidaryti „Juostės“ dizaino studiją Vilniuje.
Plačiau žiūrėkite Luko Šniolio reportaže.
