Įsivaizduokite, jūs išsiverdate kavos, atsidarote sausainių dėžutę ir manote, kas pasimėgausite vienu kitu skanumynu. Tačiau kodėl prieš akis staiga išvystate jau tuščią pakuotę?
Dažniausiai istorijos pabaiga su tam tikrais produktais būna labai nuspėjama, nes mes jų norime dar ir dar, kol galiausiai persivalgome, Kaip sako mitybos specialistė Natalija Koškina, greičiausiai niekada neišgirsime, kaip kas nors persivalgė brokolinių kopūstų, salierų ar grikių košės. Kodėl? Nes net 90 proc. persivalgymo atvejų yra susiję su perdirbtu, rafinuotu maistu.
Tai įvairūs užkandžiai: traškučiai, trapučiai, batonėliai, sausainiai ir kitas panašus nesveikas maistas. Esmė tame, kad toks maistas sukelia maksimalų pasitenkinimą, tačiau jo maistinė vertė itin prasta, rašoma lifehacker.ru.
Tad kaip kovoti su persivalgymu ir kodėl persivalgome?
Mus bando įtikinti rafinuoto maisto naudingumu
Jeigu atkreiptumėte dėmesį, dažniausiai nesveikas maistas yra pakuojamas ryškiaspalvėse pakuotėse, žymimas žymių žmonių citatomis, žodžiais arba pasitelkiamos įžymybių nuotraukos. Tai įrodo, kad rinkodara nesnaudžia ir dirba ta linkme, kad mus dar labiau sužavėtų nesveiku maistu.
„Sveiki ir natūralūs, gausūs vitaminų“ – sausi pusryčiai; „su alyvuogių aliejumi“ – riebus padažas, „su sumažinto cukraus kiekiu“ – sūreliai ir panašiai – štai tokiais užrašais mus vilioja prekybininkai, sukurdami sveiko produkto asociaciją, tad patikėti tuo lengva ir paprasta. O jeigu dar tokius reklamuoja žymūs žmonės, autoritetai?
Didelės pakuotės verčia galvoti, kad gavome puikią nuolaidą
Nupirkti daugiau ir sumokėti mažiau atrodo pats geriausias dalykas. Tačiau kokybiškas desertas iš natūralių sudėtinių dalių ir didžiulė sausainių pakuotė su transriebalais kainuojantys tiek pat, kokybės ir sveikumo prasme yra du skirtingi dalykai. Sutaupysite, tačiau tik savo sveikatos ir skonio sąskaita, kuri svarstykles nusvers į priešingą pusę.
Ilgainiui vartodami produktus, kurie kaloringi, menkos maistinės vertės ir yra perdirbti, pakenksite ne tik savo figūrai, bet ir sveikatai.
Kuo daugiau skirtingų produktų – tuo didesnis apetitas
Vargu ar galėtumėte persivalgyti obuolių, net jeigu skirtingomis jų rūšimis būtų nukrautas visas stalas. Tačiau prisiminkite savo savijautą, kai atsiduriate prie švediško stalo. Norisi išmėginti viską!
Tad daugybė skirtingų maisto patiekalų iš tikrųjų patraukia akis ir skrandį, bet tuo pačiu slopina ir mūsų sotumo signalą. Pabandykite susitelkti į kelis, o ne į keliolika patiekalų, kadangi taip ir nepersivalgysite, ir geriau jausitės.
Sunku atsispirti skirtingiems skoniams
Dažniausiai – tai druska, cukrus, riebalai, kurie yra itin klastingi ir įtraukiantys, todėl atsispirti jiems sunku. Riebalai ir druska – traškučių, skrudintų bulvyčių ingredientai; riebalai ir cukrus – dažno kepinio sudėtinė dalis; ir galiausiai riebalai, druska ir cukrus – tai dažnas kinų, greitojo maisto, dešrainių, mėsainių ir kitų panašių produktų derinys.
Maistas suteikia malonumą
Maistas reikalingas tam, kad išgyventume, o mūsų kūnas ir smegenys atliktų savo funkcijas. Tad vertingas, natūralus ir sveikas maistas yra geriausia, ką galime sau duoti.
Tačiau maistas dar ir malonumas, mes norime džiaugtis jo skoniu, aromatu, tekstūra, na o smegenys, gaudamos tuos signalus, juos įsimena ir vėliau to maisto prašo dar ir dar. Tačiau maistas negali tapti vieninteliu malonumu, ypač, kai kalba pasisuka apie menkos maistinės vertės produktus ir patiekalus.
Netinkama mityba kenkia sveikatai, figūrai, savijautai, todėl ilgainiui patiriamas nuovargis, mieguistumas, kenčia mūsų oda, svyruoja nuotaika ir pan.
Maistas susijęs su bendravimu
Susitikimas su draugais ir picos skanavimas arba šeimos pietūs ir mamos pyragas. Pažįstamos situacijos? Atsisakyti gali būti tikrai nelengva, juolab, kad maistas suartina, skatina bendravimą, sukuria jaukią atmosferą ir bendrus prisiminimus. Tai svarbi kultūrinė ir socialinė jūsų gyvenimo dalis.
Kaip išmokti kontroliuoti persivalgymą? Kadangi jau žinote, kodėl dažniausiai persivalgote, galite pamėginti pergudrauti patys save:
-
Būkite sąmoningi
Perdirbtą maistą valgyti lengviau, jo nereikia ilgai kramtyti, jis užima mažiau vietos skrandyje, todėl jo suvalgome daugiau per trumpesnį laiko tarpą.
Atlikite eksperimentą ir palyginkite, kiek laiko užtruksite suvalgyti neperdirbtą produktą: obuolį, grikius, mėsą ir pan., palyginti su mėsainiu ar pyragėliu.
Tam, kad pasijaustumėte sotūs, reikia bent 20 minučių, todėl pagalvokite, kokius produktus ir kiek jų galite suvalgyti per tą laiką. Geriausia rinktis visavertį maistą, o perdirbtą sumažinti iki minimumo.
- Neužmirškite, kad jumis manipuliuoja
Atėję į parduotuvę mes matome tai, kas ryšku, patraukia akis ir dažniausiai – nesveika. Būkite atidūs ir nepasimeskite ryškių pakuočių jūroje, kurios skatina pirkti ir pirkti kuo daugiau. Prisimindami tai, kad rinkodara kruopščiai apgalvota ir nesnaudžia, jūs galite pasirinkti kitokius produktus, o dar geriau – eiti į parduotuvę su maisto produktų sąrašu.
-
Atlikite tvarką virtuvėje
Revizija: tegu virtuvinėse spintelėse lieka kuo mažiau to, kas nenaudinga. Paanalizuokite, kodėl vienas ar kitas nesveikas produktas atsidūrė jūsų namuose, kodėl susigundėte jį įsigyti?
Taip pat patartina išmesti tai, ko nevalgote ir neprisipirkti papildomai to, ko jau ir taip turite namuose.
-
Ieškokite ryšio su emocine savijauta
Gali būti, kad persivalgymas yra susijęs su emociniu diskomfortu, kada yra nepatenkinti gilesni poreikiai. Dažnai maistas tampa streso, nusiraminimo, liūdesio įveikimo, nuobodulio, nuovargio palydovu. Gavę laikiną palaikymą iš maisto, vėliau to trokštame dar ir dar – taip formuojasi įprotis.
Tačiau ir įpročius galima kontroliuoti, pavyzdžiui, atpažinę tam tikrus dirgiklius, skatinančius valgyti, mes galime rinktis ne maistą, bet sveikesnę alternatyvą – nuo sporto iki knygos skaitymo ar pokalbio. Sveikas gyvenimo būdas – nėra tik maistas, todėl dėmesys būtinas ir sau, savo psichologijai, savijautai, santykiams, darbui ir pan.
Maža tikimybė, kad būdami laimingi, jūs maistą pasitelksite kaip vaistą, todėl būkite geri sau, ir ne tik už stalo, bet ir visose gyvenimo srityse.
