Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

6 sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia patiriamas stresas

Liūdna moteris
Vida Press nuotr. / Liūdna moteris
Šaltinis: 15min
0
A A

Gyvenime patiriamas stresas išties gali sujaukti mūsų organizmą. Gali padažnėti galvos skausmai, atsirasti sunkumų užmiegant ar netgi – sutrikti virškinimo sistema.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Gydytojas Rogeris Hendersonas portalui „The Daily Mail“ atskleidžia, kokius dar netikėtus sveikatos sutrikimus gali sukelti stresas ir kaip jų išvengti.

1. Dirgliosios žarnos sindromas

Kaip pasireiškia?

Dirglios žarnos sindromas – tai funkcinis virškinimo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu, susijusiu su tuštinimosi dažnio ir išmatų konsistencijos pakitimais. Gydytojų tikinimu, tai labiausiai paplitęs virškinimo sutrikimas, kurio atsiradimo priežastys vis dar išlieka neaiškios, tačiau viena jų, kaip rodo tyrimai, yra būtent stresas.

Ką sako gydytojas?

„Mūsų smegenys ir virškinimo sistema yra neatsiejamai susiję, tad mūsų nuotaikų pokyčiai gali lemti ir virškinimo sutrikimus. Būtent dėl to susijaudinę galime pajusti „skraidančius drugelius“ pilve ar pajutę stresą įgauti nenumaldomą norą suvalgyti nesveiko maisto.

Žinoma, streso visiškai išvengti nepavyks, tačiau sau galite padėti pradėdami sportuoti ar praktikuoti kvėpavimo technikas, kurios padėtų jums nusiraminti“, – tikina R.Hendersonas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė Eglė Šekštelienė: 9 streso įveikimo būdai

2. Padidėjęs prakaitavimas

Kaip pasireiškia?

Mokslininkai svarsto ne vieną teoriją, kodėl patirdami stresą prakaituojame labiau nei įprasta. Tačiau kol kas aišku tik tiek, kad prakaitą, patiriamą dėl šilumos ar po aktyvios veiklos, išskiria paprastos, esančios mūsų visoje odoje prakaito liaukos, vadinamos ekrininėmis.

Tuo tarpu prakaitą, kuris atsiranda stipriai susijaudinus, išsigandus ar patyrus stresą, išskiria specifinės apokrininės liaukos, esančios pažastyse, kirkšnyse, apie išangę ir pan. Šis prakaitas yra kiek kitokios konsistensijos ir aštresnio kvapo.

Ką sako gydytojas?

„Mūsų odoje yra maždaug 4 mln. prakaito liaukų, daugiausia jų yra mūsų delnuose, pėdose, ant veido ir pažastyse. Prakaituoti yra visiškai normalu, tačiau jeigu manote, kad pradėjote prakaituoti daugiau nei įprasta, vertėtų kreiptis į gydytojus ir išsitirti savo sveikatą, mat prakaito padidėjimas gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus“, – perspėja R.Hendersonas.

3. Griežimas dantimis

Kaip pasireiškia?

Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė akivaizdų ryšį tarp įpročio griežti dantimis ir patiriamo streso. Vis tik šis simptomas neretai gali būti pražiūrėtas, mat dantimis griežiama daugiausia miegant.

Labai dažnai polinkį griežti dantimis gali išduoti šie simptomai: nemiga, galvos ar ausies skausmas, raumenų sustingimas žandikaulio srityje rytais, „nusidėvėję“ ir suskilinėję dantys.

Ką sako gydytojas?

„Jei įtariate, kad naktį griežiate dantimis, vertėtų kreiptis į gydytoją. Šį sutrikimą sukelti gali daug veiksnių: miego sutrikimai, stresas ar patiriamas nerimas, kofeino ar alkoholio vartojimas.

Gydytojas, diagnozavęs bruksizmą (griežimą dantimis), rekomenduos jums miegant į burną įsidėti specialią jūsų dantų formai pritaikytą kapą, kuri sumažins žandikaulio patiriamą įtampą naktį“, – sako R.Hendersonas.

4. Plaukų slinkimas

Kaip pasireiškia?

Stiprus patiriamas stresas ilgesnėje perspektyvoje gali sukelti ir padidėjusį plaukų slinkimą, taip nutinka dėl organizme išsiskiriančių streso hormonų, dėl kurių plaukų folikulai „užmiega“.

Ką sako gydytojas?

„Plaukų slinkimas yra įprastas ir mums reikalingas dalykas, tačiau jei pastebite, kad plaukų iškrenta daugiau nei įprasta, derėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti savo sveikatą.

Taikant tinkamą gydymą ir mažinant gyvenime patiriamą stresą, plaukų slinkimas sumažės“, – sako R.Hendersonas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aušra Kurienė: Mušdami vaikus auginame nemąstančius, paklūstančius vergus

5. Nemiga

Kaip pasireiškia?

Patyrus stresą organizme išsiskiriantys hormonai sukelia jam budrumo būseną, todėl ilgalaikėje perspektyvoje gali atsirasti nemigos sutrikimų. Daugeliu nemigos atvejų, sumažinus patiriamą stresą, pagerėja ir miego kokybė.

Ką sako gydytojas?

Tyrimai parodė, kad psichologinis nuovargis, patiriant nuolatinę įtampą ar stresą, yra kur kas sunkesnis nei bet koks kitas fizinis nuovargis.

„Kuomet patiriame stresą, nuolat galvojame apie savo problemas ir atėjus laikui, dėl to negalime užmigti. Savo miego kokybę pagerinti galite ėmęsi keleto žingsnių.

Venkite televizoriaus žiūrėjimo ar naudojimosi kompiuteriu likus bent porai valandų iki miego, stenkitės į lovą gultis kiekvieną vakarą tuo pačiu metu. Kasdienė mankšta taip pat gerina miego kokybę“, – sako R.Hendersonas.

6. Nuovargis

Pervargimas – tai ūminis motyvacijos ir energijos trūkumo sukeltas veiksnys, dažnai taip pat atsirandantis dėl patiriamos nemigos bei streso.

Ką sako gydytojas?

„Dėl patiriamo streso galime jaustis išvarginti ir išsunkti. Tyrimai parodė, kad psichologinis nuovargis, patiriant nuolatinę įtampą ar stresą, yra kur kas sunkesnis nei bet koks kitas fizinis nuovargis. Visų pirma dėl to, kad negalėdami dorai išsimiegoti, nuolatos esame be nuotaikos. Dėl to svarbu kreiptis pagalbos ir atradus streso priežastis pradėti su jomis kovoti. Galbūt tiesiog užtektų peržiūrėti savo darbotvarkę, sureguliuoti mitybą ar pradėti sportuoti“, – pataria gydytojas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką