Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 2d. 17:00

Alternatyvioji medicina: kuo mums gali padėti gyvūnai – šunys, katės, žuvytės ir kiti?

Šuo ir kačiukas
„Fotolia“ nuotr. / Šuo ir kačiukas

Turbūt girdėjote sakant, kad asmenys, kurie namuose turi gyvūną ir juo rūpinasi, rečiau skundžiasi įvairiais negalavimais ir gyvena ilgiau. Tiesa, mokslininkai augintinių poveikį žmogaus savijautai pradėjo studijuoti visai neseniai.

Gyvūnų terapija – tai gydymo būdas, kai įvairių ligų profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai pasitelkiami naminiai gyvūnai. Terminas pradėtas vartoti palyginti neseniai, XX a. viduryje.

Gyvūnai gerina gyvenimo kokybę, stimuliuoja gyvybines jėgas ir energiją, sukuria gerą nuotaiką. Tyrimais nustatyta, kad namų augintiniai ugdo vaikų socialinius įgūdžius, skatina bendrauti dėl psichinių ar psichologinių problemų nuo aplinkinių atsiribojusius žmones.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės trokšta įsigyti gyvūną, yra noras atsikratyti slegiančios vienatvės. Neretai vyresnio amžiaus žmogui, sergančiam lėtinėmis ligomis, taip pat neįgaliajam, keturkojis bičiulis kompensuoja bendravimo stygių, leidžia pasijusti mylimam ir reikalingam. Be to, padeda įveikti baimės, nerimo priepuolius.

Gyvūnai net gali padėti užmegzti kontaktą su tais pacientais, kurie dėl tam tikrų priežasčių atsisako bendrauti su gydytoju ar psichologu.

Gyvūnai ir vaikai

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Šuo ir vaikas su vienodais galvos dangalais
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Šuo ir vaikas su vienodais galvos dangalais

Mokslinių tyrimų duomenimis, vaikus, kurie nuo pirmųjų gyvenimo dienų augo namuose, kur laikomi augintiniai, rečiau kamuoja alergija gyvūnams, augalams ar dulkių erkutėms. Naminiai gyvūnai mažiesiems padeda įveikti įvairias psichologines ir bendravimo problemas, o paaugliams – nugalėti agresiją.

Pastebėta, jei namuose yra gyvūnų, vaiko imunitetas bus stipresnis, o psichika stabilesnė. Tiesa, šiuo atveju būtina sąlyga – kad augintinių namuose būtų nuo mažylio kūdikystės. Tai pagrįsta teiginiu, kad imuninę sistemą būtina treniruoti ir grūdinti, taigi tam tikros rūšies bakterijų nešiotojas gyvūnas tampa tarsi vakcina. Vėliau įsigytas naminis gyvūnas, atvirkščiai, gali sukelti alergiją.

Šunys – ne tik žaizdų gydytojai

Fotolia nuotr./Šeima ir šuo.
Fotolia nuotr./Šeima ir šuo.

Šunys – populiariausi naminiai gyvūnai pasaulyje, todėl jų gydomasis efektas labiausiai ištyrinėtas.

Dar senovės Kinijoje šunis specialiai augino kareiviams gydyti – jie laižydavo žaizdas. Šuns seilėse esantis antiseptikas lizocimas neleisdavo plisti infekcijai ne prasčiau nei žiniuonių tepalai ir įtrynimai. Kaip tik dėl lizocimo pačių keturkojų žaizdos užgyja itin greitai – nuovokūs gyvūnai žaizdas kruopščiai išsilaižo.

Taip pat skaitykite: Turtingiausi pasaulio gyvūnai: kiek pinigų slypi jų banko sąskaitose?

Šiandien šunų terapija plačiau naudojama ir kitose srityse. Daugelyje šalių keturkojai padeda sveikstantiems po operacijų, didina pagyvenusių žmonių pažintines funkcijas, bendraujant su gyvūnu normalizuojasi kraujospūdis.

Specialistai įsitikino, kad veiksmingiausiai įvairius negalavimus gydo beplaukiai šunys – kinų kuoduotieji.

Namuose auginamas šuo teigiamai veikia ir šeimos mikroklimatą: mažėja įtampa, atsiranda daugiau teigiamų emocijų, gerėja namiškių savijauta. Be to, šuo dar gali sumažinti baimes, depresiją ir net išsiblaškymą. Ištikimieji augintiniai padeda lavinti kasdienius sutrikusio intelekto vaikų įgūdžius, stabilizuoja agresyvių paauglių emocijas.

Kokios veislės šuo geriausias pagalbininkas ir gydytojas? Tai priklauso nuo to, kas juo rūpinsis. Pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms labiausiai tiks nedideli, nejudrūs šuniukai. Vaikams patiks žaisti su mažais, bet judriais augintiniais. Norintiems pradėti daugiau judėti reikėtų rinktis šunį, kuriam būtini ilgi pasivaikščiojimai, pavyzdžiui, labradorą, vokiečių aviganį, bokserį.

Specialistai įsitikino, kad veiksmingiausiai įvairius negalavimus gydo beplaukiai šunys – kinų kuoduotieji. Pasirodo, šie egzotiški šuneliai gali sulėtinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, pašalinti astmos priepuolius, normalizuoti širdies ritmą ir kraujospūdį, palengvinti galvos skausmą. Jų gydomasis poveikis aiškinamas aukšta kūno temperatūra (40,5 laipsnių) ir dėl to susidariusiu stipresniu biolauku.

Katės ramina nervus

Fotolia nuotr./Katė.
Fotolia nuotr./Katė.

Sakoma, kad pūkuota naminė katė – vienas tobuliausių gamtos kūrinių. Šis gyvūnas ne tik gali suteikti teigiamos energijos, bet ir sugeria neigiamą. Seniai pastebėta, kad neigiama energija kates traukte traukia. Tačiau jei katės nemylite, nė nesitikėkite, kad ji jums padės. Katės daug jautriau nei kiti gyvūnai pajunta žmogaus nuotaikas, ypač šeimininko požiūrį į ją. Vartotojiško požiūrio katė nepakęs, o mylinčiam ir rūpestingam šeimininkui tikrai palengvins įvairiausius negalavimus.

Jeigu kamuoja neuralgija arba artritas, katė pati ras skaudamą vietą ir vis taikysis prie jos prisiglausti, sušildyti. Gyvūnėlis stengsis įsitaisyti taip, kad būtų kuo patogiau šeimininkui – jau geriau pati išsiries neįprasta poza, kad tik priglustų prie skaudamos vietos. Sunku pasakyti, kas konkrečiai gydo – katės energinis laukas, lengvas masažas, kūno šiluma ar raminamas murkimas. Tačiau faktas – skausmas praeina.

Mokslininkai pastebėjo, kad katės iš anksto įspėja apie besiartinantį širdies smūgį. Jei auginate katę, tikriausiai pastebėjote, kad meilintis ir glaustytis ji ima kaip tik tuo metu, kai esate sudirgę ir susinervinę. Tai rimtas ženklas, kad būtina prisėsti, nusiraminti, giliai pakvėpuoti.

„Fotolia“ nuotr./Kačiukai
„Fotolia“ nuotr./Kačiukai

Taip katė nori įspėti, kad jūsų energinis laukas išsiderinęs. Manoma, kad namuose auginama katė net 6 proc. sumažina miokardo infarkto riziką. Ir čia dar ne viskas! Nustatyta, kad katės gali padėti sumažinti kraujospūdį – tereikia kelias minutes ją paglostyti. Katės gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo rimtų psichinių ligų, širdies sutrikimų, smegenų pažeidimų dėl insulto ar traumos, esant priklausomybei nuo narkotikų ar alkoholio.

Pastebėta, kad kačių mylėtojai į gydytojus kreipiasi 18 proc. rečiau nei kačių nemėgstantys žmonės.

Paukščiai pakelia nuotaiką

„Fotolia“ nuotr./Papūgos
„Fotolia“ nuotr./Papūgos

Psichologai nustatė, kad kanarėlių čiulbėjimas mažina įtampą, ramina nervus ir kelia nuotaiką. Maitinami iš rankos maži naminiai paukščiukai ne tik leidžia žmogui pasijusti svarbiam ir reikalingam, bet ir snapeliu pamasažuoja daugybę delne esančių jautrių taškų, pakelia organizmo tonusą.

Kalbančios papūgos išsiskiria intuicija. Dažnai bendraudamos su šeimininku, jaučia jo nuotaiką ir prie jos priderina savo skleidžiamus garsus. Tyrimai rodo, kad šie paukščiai itin teigiamai veikia vaikus, sergančius Dauno sindromu arba autizmu.

Tose šalyse, kur gyvūnų terapija lygiagrečiai derinama su kitais gydymo būdais, pastebėta, kad palatoje čirškiantys paukščiukai net keliskart sumažina pacientų depresiją.

Žuvytės gelbsti nuo streso

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jūrų muziejus
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jūrų muziejus

Žuvyčių nepakalbinsi ir nepaglostysi, tad kaip jos galėtų padėti? Pasirodo, žmogus, stebintis akvariume plaukiojančias žuvis, greičiau nusiramina ir atgauna dvasinę pusiausvyrą. Būtent todėl akvariumus rekomenduojama įsigyti žmonėms, varginamiems streso, kenčiantiems nuo nemigos, didelio kraujospūdžio.

Be to, akvariumas koreguoja patalpos mikroklimatą: nepastebimai garuojantis vanduo drėkina orą, o tai ypač svarbu žmonėms, kuriuos dažnai kamuoja viršutinių kvėpavimo takų ligos.

Jei vis dėlto žuvytės teigiamų emocijų nekelia, panašiai gali veikti ir kiti akvariumo gyventojai, pavyzdžiui, vėžliukai.

Arkliai padeda atgauti energiją

Fotolia nuotr./Šoliuojantys žirgai.
Fotolia nuotr./Šoliuojantys žirgai.

Ne visos gyvūnų terapijos rūšys vienodai pripažintos skirtingose šalyse. O arklių terapija, arba hipoterapija, taikoma beveik visur, net ir Lietuvoje.

Ši terapija veiksminga, kai vargina stresas, dėl nejudraus gyvenimo būdo nusilpus raumenims, jaučiant energijos stoką, esant tam tikriems nugaros skausmams, po ortopedinių operacijų, vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi. Jodinėjant išmokstama taisyklingai kvėpuoti. Pasak gydytojų, jojikės retai kenčia dėl nevaisingumo, nes jodinėjant pagerėja mažojo dubens organų kraujotaka. Be to, tokiu būdu nesunku atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Delfinų terapija

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Delfinai ruošiasi susitikimui su žiūrovais
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Delfinai ruošiasi susitikimui su žiūrovais

Šis gydymo ir reabilitacijos būdas paplitęs visame pasaulyje. Ypač populiarus ir jau daug metų taikomas JAV, Izraelyje, taip pat ir Ukrainoje. Specialistų teigimu, bendravimas su delfinais skatina pasitikėjimą ir gerina emocinę būseną, o žinduolių skleidžiamos bangos padeda lavinti motoriką ir koordinaciją.

Lietuvoje autizmo sindromą turintiems vaikams taip pat taikoma delfinų terapija. Kaip rodo rezultatai, beveik 90 proc. mažųjų ligoniukų, paplaukiojus su šiais vandens gražuoliais, pagerėjo motorika, žvilgsnio sutelkimas. Be to, buvimas vandenyje, judėjimas ir plaukimas priverčia organizmą veikti ypač aktyviai. Specialistai nuolat kartoja, kad bet koks judėjimas vandenyje yra labai veiksmingas.

Tačiau yra ir kita nuomonė: delfinų terapija yra labiau sveikatingumo programa, padedanti žmogui atsipalaiduoti ir įveikti vidines baimes, bet ne gydymo būdas. Vis dėlto, kai sveikata itin bloga, svarbu išbandyti viską, kas tik gali padėti.

Žurnalas „JI“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką