Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 24d. 09:00

Arbatos grybas, arba kombučia: apie poveikį sveikatai ir neįprastus panaudojimo būdus

Andrius Vilkas
Asmeninio archyvo nuotr. / Andrius Vilkas
Legendomis apipintas fermentuotas arbatos gėrimas kombučia (tradiciškai vadinama arbatos grybu) šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja. Nors kombučios atsiradimo ištakos pasaulyje nėra tiksliai žinomos, o per amžius šio gėrimo pavadinimai bei ruošimo būdai ne kartą kito, istoriškai įvairiose kultūrose arbatos grybas dažniausiai vartotas gydomaisiais tikslais. Kaip yra šiandien?

Gausu probiotikų

„Dievų gėrimas“, – taip arbatos grybą pristato Andrius Vilkas, 2014 metais pirmasis Lietuvoje pradėjęs prekiauti rankų darbo kombučia.

Jis paaiškina, jog tradicinės kombučios pagrindas yra bakterijų ir mielių koncentratas, vadinamas arbatos grybu (arba kitaip – meduzomicetu), kuris užpilamas juodąja arbata, cukrumi ir „auginamas“ stikliniame inde fermentacijos būdu.

„Po 4–5 dienų (iki savaitės) rauginimo kombučia tampa tinkama gerti; originalus jos skonis yra saldžiarūgštis, primenantis girą“, – priduria A.Vilkas.

Anot jo, kombučios sudėtyje galima rasti apie 160 skirtingų bakterijų kultūrų bei kitų naudingų maistinių medžiagų, todėl gėrimas organizmą veikia itin teigiamai.

„Kombučia suteikia žvalumo, gyvybingumo, energijos pojūtį, tonizuoja (daug švelniau nei kava ar energetiniai gėrimai), taip pat gerina virškinimą, stiprina imunitetą“, – kalba pašnekovas.

Anot A.Vilko, kombučios sudėtyje galima rasti apie 160 skirtingų bakterijų kultūrų bei kitų naudingų maistinių medžiagų, todėl gėrimas organizmą veikia itin teigiamai.

Netikėta „pažintis“

Pats A.Vilkas pasakoja kombučios pirmą kartą paragavęs atsitiktinai – 2012-aisiais, po vakarėlio Latvijoje.

„Tuomet ryte jaučiausi gan prastai ir draugė patarė išgerti kombučios. Pamenu, įpylė šio gėrimo iš stiklainio su kažkokiais neaiškiais dalykais – pažiūrėjau skeptiškai. Tačiau atsigėręs po 10–15 minučių pradėjau visai gerai jaustis. Galvoju, geras!“ – prisimena pašnekovas.

Po to jis teigia iškart susidomėjęs šiuo gėrimu: „Pradėjau namuose „auginti“ arbatos grybą, eksperimentuoti su gėrimo gamyba. Nors ir taip visuomet rūpinausi tinkama mityba, pastebėjau, kad vartojant kombučia mano savijauta pagerėjo: susireguliavo virškinimas, neapninka sunkumo jausmas, atrodo, tarsi visada energingas ir linksmas. Be to, atsiradus kombučiai, iš gyvenimo natūraliai išėjo alkoholis – sakyčiau, ji suteikia tą patį efektą, tik kitą dieną nebloga.“

123RF.com nuotr./Arbatos grybas
123RF.com nuotr./Arbatos grybas

Idėja gimė festivalyje

A.Vilkas toliau pasakoja, jog per vieną 2014-ųjų vasaros festivalį, kur dirbo savo „keliaujančioje“ virtuvėje, jis sugalvojo pagaminti kombučios, spirulinos ir žaliosios citrinos gėrimą.

„Tai buvo pirmasis toks eksperimentas – paragavęs negalėjau patikėti, koks kosminis skonis, puikus derinys. Kiti pabandę buvo taip pat sužavėti“, – pasakoja pašnekovas.

Jis sako, jog būtent festivaliuose, gamtoje ir gimė idėja plačiau užsiimti kombučios gamyba: „Pradėjau po truputį gaminti draugams, pažįstamiems, vėliau atsirado pasiūlymų bendradarbiauti su vienais, kitais restoranais. Tų susidomėjusiųjų vis daugėjo.“

Dabar A.Vilkas nurodo jau ketverius metus gaminantis įvairių skonių kombučią, tradicinę gėrimo sudėtį papildydamas uogomis, vaisiais, sultimis, prieskoniais, žolynais.

„Tokia kombučia fermentuojama du kartus, po to seka brandinimas. Gamybos technologija panaši kaip šampano“, – prideda pašnekovas.

Ištakos siekia Antikos laikus

Vyro teigimu, šaltiniuose minima, jog kombučia pradėta gaminti dar Antikos laikais, dabartinės Kinijos ir Japonijos teritorijų kraštuose. Tuomet arbatos grybas buvo randamas vos ne kiekvienuose namuose, netgi imperatoriai gėrimą naudojo kaip gydymo priemonę – imuninės, virškinimo sistemos stiprinimui.

XIX amžiuje kombučia paplito Rusijos imperijoje; panašiu metu gėrimas pasiekė ir Lietuvą.

„Kai pradėjome prekiauti kombučia Lietuvoje, daugelis nesuprasdavo, kas tai per gėrimas. Pasakius, kad tai vadinamasis arbatos grybas, kartais žmonės prisimindavo, kad tokį mama ar močiutė „augindavo“ namuose. Žinoma, tais laikais arbatos grybą gerdavo gryną, nefermentuotą ir nebūtinai skanų, kadangi jis buvo naudojamas labiau kaip vaistas, skirtingai nei dabar“, – komentuoja pašnekovas.

Atsiradus kombučiai, iš gyvenimo natūraliai išėjo alkoholis.

Šiais metais jis teigia pastebintis, jog susidomėjimas kombučia Lietuvoje – didžiulis: „Ne tik sveikuoliai ar senyvo amžiaus žmonės žino šį gėrimą. Vis daugiau jaunimo renkasi kombučią vietoje populiariųjų limonadų, energinių gėrimų. Situacija čia panaši kaip ir kitose pasaulio valstybėse. Pavyzdžiui, JAV per pastaruosius metus atsirado itin daug naujų kombučios prekės ženklų.“

Daugiau nei tik gėrimas

Anot jo, šiuolaikinėmis technologijomis gaminama kombučia gali pakeisti įvairius įprastus gėrimus – išskyrus vandenį: „Priklausomai nuo ingredientų sudėties, kombučia gali priminti sultis, limonadą, alų, sidrą, šampaną ar vyną. Gali būti ir daržovinė – kaip sriuba.“

Be to, pašnekovas priduria, jog yra ir daugiau kombučios panaudojimo alternatyvų.

„Dėl sudėtyje esančių vitaminų ir mineralų kombučia yra ir tam tikras maisto papildas. Ją galima naudoti ir maisto gamyboje: kaip actą, pavyzdžiui, konservuojant daržoves, – nurodo jis. – Be to, daugėja informacijos, kad arbatos grybas šviesiną odą, gydo aknę, todėl gali būti naudojamas kaip tonikas ar makiažo valiklis, taip pat plaukų skalavimui, kaip kondicionierius. Kadangi kombučioje daug fermentų, ją galima naudoti netgi kaip kilimų valiklį.“

Negendantis produktas

Paklaustas apie arbatos grybo galiojimo laiką, A.Vilkas teigia, jog jis nesensta: „Iš tikrųjų arbatos grybas negenda, tik stiprėja jo skonis dėl didėjančio rūgščių kiekio, todėl, tarkime, išlaikius stiklainyje metus, jį galima naudoti kaip actą ar kosmetinę, valymo priemonę. O jei butelyje kombučią brandinsite metus laiko – gausite puikiausią šampaną. Kaip gėrimas, apie mėnesį laiko ji būna įprasto, švelnaus skonio. Bet kuo „vyresnė“, tuo macnesnė.

Daugėja informacijos, kad arbatos grybas šviesiną odą, gydo aknę, todėl gali būti naudojamas kaip tonikas ar makiažo valiklis.

Pasak jo, svarbiausia gėrimą laikyti vėsiai, neplakti, o atidarant turėti omeny, kad gali putoti.

„Jei atidarius butelį gėrimas putoja, reikėtų jo šiek tiek nupilti – taip viskas susinormalizuoja. Jei parą laiko gėrimas laikomas šiltai, ant saulės, atidarytas gali iššauti kad ir 5 metų „fontaną“ ir taip išbėgti iki dugno. Bet per vakarėlius tai visai neblogas vaizdas, kaip šampano“, – šmaikštauja A.Vilkas.

Komentuoja gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė

Asmeninio archyvo nuotr. /Kristina Jasmontienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Kristina Jasmontienė

„Kaip tradicinės įrodymais pagrįstos medicinos atstovė, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti tų teigiamų savybių, priskiriamų arbatos grybui. Iš esmės, jokių mokslinių tyrimų, kurie tirtų, analizuotų šį produktą, vis dar nėra.

Kiek pastebiu, viešojoje erdvėje periodiškai vis susidomima kombučia, po to ši tendencija nuslūgsta, bet ilgainiui vėl grįžta.

Kalbant apskritai, kadangi arbatos grybo ruošimo esmė yra fermentacija (rauginimas), natūralu, jog fermentacijos procesas jam suteikia tam tikrų medžiagų (gyvųjų bakterijų). Visi produktai, gaminami šiuo būdu, dabar yra madingi ir ta jų nauda sveikatai yra pagrįsta.

Visgi arbatos grybas pats savaime negali turėti kažkokio teigiamo poveikio sveikatai (jo sudėtyje galima rasti nebent „pėdsakus“ vitaminų ar kitų medžiagų); žalos sveikatai taip pat negalėtų padaryti. Ypatingos gėrimo galios, dėl kurių pasveikstama nuo rimtų ligų, nėra patvirtintos.

Kaip ir minėjau, nėra atlikta jokių klinikinių studijų, kurios tirtų kombučios maistines savybes, tarp jų ir sudėtyje esantį fermentų kiekį. Todėl bandymas apibendrinti kombučios maistinę vertę ar ją lyginti su kitais produktais – tėra burtai.

Žinoma, jei žmogus geria per mažai vandens, galbūt toks pasirinkimas padidins išgeriamų skysčių kiekį ir tai bus irgi į naudą.

Bet kalbant apie produkto įtaką sveikatai, kombučios poveikis ir grindžiamas tuo, kad vienam padėjo, kitam – ne. Būtent dėl to tai ir yra alternatyviosios medicinos dalis. Reziumuojant, manyčiau, kad tokių produktų poveikis sveikatai labai priklauso nuo to, kuo mes tikime.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką