Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 10d. 10:14

Dvi priešingos mitybos – keto ir veganiška: specialistas sklaido mitus apie jas

Mityba
123RF.com nuotr. / Mityba

Su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu mitybos specialistu Tomu Kravec'u apžvelgėme dvi kardinaliai priešingas, tačiau visame pasaulyje labai populiarias mitybos sistemas – ketogeninę ir veganiškąją. Pirmosios dažniausiai griebiamasi norint numesti svorio, antrosios – gyventi sveikiau. Tačiau ar pasiteisina joms iškelti lūkesčiai?

Kodėl žmonės neatlaiko ketogeninės dietos

Ketogeninė mityba iš kitų išsiskiria tuo, kad yra valgoma daug riebalų ir baltymų, didžiąja dalimi (išskyrus augalinį aliejų ir riešutus) gaunamų iš gyvūninės kilmės produktų, bet griežtai ribojamas angliavandenių kiekis, kad energijai pagaminti organizmas naudotų ir degintų kūne susikaupusius riebalus.

Laikantis ketogeninės dietos, organizmas pereina į ketozės būseną, t. y. pradedami gaminti organiniai junginiai ketonai, kurie naudojami vietoje trūkstamų angliavandenių. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojama apie 75 proc. kalorijų gauti iš riebalų, apie 20 proc. – iš baltymų ir tik iki 5 proc. – iš angliavandenių.

Ketogeninė dieta buvo sukurta gydant epilepsija sergančius vaikus.

Ketogeninė dieta buvo sukurta gydant epilepsija sergančius vaikus – angliavandenių atsisakymas jų sveikatai turėjo teigiamą poveikį, taigi ji gali būti taikoma epilepsijos, diabeto ir kai kurių kitų ligų kontrolei. Vėliau ji buvo sėkmingai pritaikyta sporte, kadangi efektyviai mažina svorį, kurį laiką išlaikydama tą patį energijos kiekį, tačiau, pasak mitybos specialisto, paprastam žmogui visiškai atsisakyti angliavandenių – gana drastiškas sprendimas.

„Sportininkams, kad pasiektų geresnių rezultatų per varžybas, yra aktualu sumažinti kūno masę, bet išlaikyti tą patį kiekį energijos arba jėgą. Tokiais atvejais mitybos racione turėtų būti maždaug dvigubai daugiau riebalų nei įprastai ir apie pusantro karto daugiau baltymų. Šis skaičius įvairuoja, priklausomai nuo sporto šakos. Tačiau net ir sporte ji taikoma tik tam tikrą laiką iki varžybų, ir tenka paeksperimentuoti, kol atrandamas tas optimalus laikas, duodantis geriausią rezultatą.

Taigi 2–6 savaites laikantis ketogeninės mitybos, įmanoma išlaikyti pakankamai aukštą energijos lygį. Tačiau, kaip rodo mano praktika, ilgiau žmonės neiškenčia. Aš asmeniškai pažįstu tik vieną žmogų, kuris sugebėjo griežtai laikytis ketogeninės dietos šešis mėnesius. Per tą laiką jis neteko 10 kg. Po to 6 kg sugrįžo, bet visgi liko minus 4 kg, taigi kaip ir geras rezultatas“, – aiškino pašnekovas.

Pasak T.Kravec'o, laikantis ketogeninės mitybos, svoris krenta todėl, kad organizmas, negaudamas angliavandenių, kaip energijos šaltinį pradeda naudoti riebalus ir baltymus. Tačiau toks režimas turi ir pašalinį poveikį: gyvūninės kilmės produktai lėtina medžiagų apykaitą, nes jie virškinami ilgiau nei augalinės kilmės produktai. Be to, smegenys, negaudamos angliavandenių, siunčia labai aštrius signalus – žmogus darosi pasyvesnis, prastėja jo nuotaika. Smegenims angliavandeniai yra tiesiog būtinybė.

Asmeninio albumo nuotr./Tomas Kravec
Asmeninio albumo nuotr./Tomas Kravec

„Angliavandeniai reikalingi mūsų normaliai emocinei būsenai, todėl smegenys padarys viską, kad jų gautų. Toks žmogus darosi nervingas, konfliktiškas, bet, gavęs ir suvalgęs apelsiną, iš karto nurims. Daugelis žmonių neatlaiko angliavandenių trūkumo, todėl, kaip dabar stebiu, atsiranda įvairių kompromisų – į mitybos planą įtraukiama 5–6 ar net daugiau procentų angliavandenių. Pavyzdžiui, žmonės suvalgo vieną vaisių per dieną, bet vienas vaisius tikrai nėra 5 proc. angliavandenių, palyginti su baltymų ir riebalų dienos kiekiu. Ir tai jokia ketogeninė dieta, o tik savęs apgaulė. Iš tiesų tai tik angliavandenių mažinimas“, – tikino mitybos specialistas.

Pasak jo, norint numesti svorio, naudingiau paieškoti šaknų, kas lemia svorio augimą, ir pirmiausiai atsisakyti produktų, kurie yra žalingi organizmui. Jeigu tai nepadės, tik tada verta pagalvoti, gal būtų variantas trumpam išbandyti ketogeninę dietą.

Kur suklumpama maitinantis veganiškai

Kitas kraštutinumas – veganiška mityba, kai atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų (mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų).

„Dažnai deklaruojama, kad veganizmas pasirenkamas kaip sveikesnė mityba, bet iš tiesų šis pasirinkimas paprastai susijęs su etiniais motyvais – neprisidėti prie gyvūnų žudymo. Kaip turi atrodyti ši mityba, informacijos nerasite. Vienintelė sąlyga – nevalgyti gyvūninės kilmės produktų, bet ką valgyti – rekomendacijų nėra. Todėl labai dažnai veganai pradeda vartoti labai daug miltinių produktų ir cukraus, o tai neturi nieko bendra su sveika mityba.

Atsisakę tam tikrų produktų ir nežinodami, ką valgyti vietoj jų, veganai neretai pereina prie įvairių kepinių, blynelių, patiekalus saldina „sveikais“ sirupais, kurie, nors ir turi mažiau kalorijų, sukelia tokius pačius insulino šuolius, kaip ir cukrus.

Žmonės apsigauna vartodami ir sveikuoliškus batonėlius, ant kurių pakuotės puikuojasi užrašas, kad juose nėra pridėtinio cukraus, o tik natūralūs cukrūs. Bet tie natūralūs cukrūs yra chemiškai atskirta fruktozė, kuri veikia lygiai taip pat, kaip baltas cukrus.

Taigi retas žmogus, perėjęs prie veganizmo, atsisako cukraus. O reikėtų pradėti nuo to, kad mes pirmiausiai atsisakome tų produktų, kurie labiausiai kenkia organizmui. Tai saldumynai bei balti miltai. Cukrus ne tik augina svorį, bet žaloja kepenis, žarnyną, sukelia alergines odos reakcijas. Pajutę panašius negalavimus, žmonės nusprendžia, kad veganizmas jiems netinka ir grįžta prie mėsos. Tuomet iš tiesų suvartoja mažiau cukraus. Bet tai nereiškia, kad atsisakyti mėsos yra blogai, kalbu apie tai, kad mitybos įpročius reikia keisti sąmoningai, žinant, ką ir kodėl darome“, – patarė T.Kravec'as.

123RF.com nuotr./Cukrus
123RF.com nuotr./Cukrus

Kita problema, pasak jo, yra ta, kad žmonės, nusprendę pereiti prie veganizmo, nedaro to laipsniškai, o organizmui reikia laiko persitvarkyti pasisavinant kitokį maistą nei buvo įpratęs iki šiol. Be to, ir emociškai sunku – atmintis vis dar gyva, mėsiški patiekalai skaniai kvepia ir jų norisi.

„Mano patirtis rodo, kad sveikiausia prie veganizmo pereiti per devynis mėnesius, kas tris mėnesius iki 30 proc. mitybos racione mažinant gyvūninės kilmės produktų. Kad organizmo fermentai ir mikrobiota jau persitvarkė ir priprato prie alternatyvos, galima teigti tuomet, kai nebevilioja gaminamos mėsos kvapas, o net atvirkščiai – erzina. Taigi nieko negalima daryti drastiškai, reikia susidraugauti su savo organizmu ir, pereinant prie bet kokios mitybos, tai daryti palaipsniui“, – teigė pašnekovas.

Retas žmogus, perėjęs prie veganizmo, atsisako cukraus.

Pasak jo, taisyklinga veganiška mityba (be baltų miltų ir cukraus) gali būti rekomenduojama esant odos problemoms, alergijoms. Jis pats, atsisakęs pieno produktų, išsigydė dilgėlinę. Veganiškai besimaitinantiems žmonėms pagreitėja virškinimas, kadangi angliavandenius virškinti organizmui lengviau. Žmogus reguliariai tuštinasi, kas taip pat svarbu. Yra atlikta tyrimų, kad, atsisakius gyvūninės kilmės produktų, išnykdavo diabetas. Tiesa, tokie atvejai reti. Įdomu ir tai, kad atsisakius mėsos, kuri neretai būna riebi ir kaloringa, krenta svoris. Kita vertus, vėliau, jeigu mitybos racione padaugėja miltinių produktų, svorio priaugama.

„Aš pats nesu linkęs į kraštutinumus ir savo klientams siūlau mitybos planą, kuriame pirmiausiai yra daug šviežių (termiškai neapdorotų) augalinės kilmės produktų. Jeigu jie sudaro mitybos racione 70 proc., jau yra gerai. Tuomet galima valgyti ir mėsą“, – patarė mitybos specialistas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

05:21
01:30
01:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką