Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Endometriozė – mįslingiausia ginekologinė liga: simptomai, priežastys, gydymas

Moters figūra.
Shutterstock nuotr. / Moters figūra.
Šaltinis: 15min
0
A A

Endometriozė – liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys pradeda vešėti už gimdos ribų.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Dažniausiai pasitaikantys simptomai – skausmas menstruacijų metu, tačiau gali skaudėti ir ne jų metu. Taip pat ši liga gali apsunkinti gyvenimą toms moterims, kurios nori tapti mamomis. Pateikiame svarbiausius dalykus, kuriuos reikėtų žinoti apie šią ligą.

Kokie yra endometriozės simptomai?

  • Dažniausias simptomas – skausmas tiek menstruacijų metu, kuris metams bėgant gali dar paaštrėti, tiek ir paprastomis dienomis.
  • Skausmas apatinėje nugaros dalyje bei dubens srityje.
  • Skausmas sekso metu ar po jo.
  • Pilvo skausmai.
  • Skausmas šlapinantis per mėnesines, kartais šlapime gali atsirasti ir kraujo.
  • Kraujavimas ar tepimas tarp mėnesinių.
  • Nevaisingumas ar negalėjimas pastoti.
  • Skrandžio ir virškinimo sutrikimai ypač menstruacijų metu. Pavyzdžiui, užkietėję viduriai, pilvo pūtimas, pykinimas, viduriavimas.

Kodėl endometriozė yra skausminga?

Endometriozė nėra piktybinis susirgimas, tačiau vis tiek gali sukelti kitų sveikatos problemų. Skausmas atsiranda dėl to, kad gleivinė yra ne ten, kur turėtų būti, o už gimdos ribų, todėl per menstruacijas kraujui sunkiau pasišalinti iš organizmo.

Kitos skausmo priežastys:

  • Atsiskyręs gimdos sienelės sluoksnis gali užkimšti kiaušintakius ar priaugti prie kiaušidžių, o susikaupęs kraujas gali suformuoti cistas.
  • Uždegimas, patinimas.
  • Gali formuotis randai ir audiniai, kada organai suauga vienas su kitu.
  • Problemos su virškinamuoju traktu bei šlapimo pūsle.

Kokios moterys serga endometrioze?

Endometriozė – dažna moterų liga. Mažiausiai 5 milijonai moterų Amerikoje serga šia liga, o kartais moterys gali sirgti net ir nejausdamos jokių simptomų.

Šia liga gali sirgti bet kuri menstruacijomis serganti moteris, nuo 30 iki 40 metų amžiaus. Didesnė tikimybė sirgti, jei:

  • niekada neturėjote vaikų;
  • menstruacijos tęsiasi ilgiau nei 7 dienas;
  • trumpas mėnesinių ciklas (27 dienos ar trumpesnis);
  • giminėje yra sergančiųjų ta pačia liga;
  • kitos sveikatos problemos, kurios gali trikdyti kraujo pasišalinimą iš gimdos.

Kokios endometriozės priežastys?

  • Sudėtingas kraujo pasišalinimas iš gimdos – dažniausia priežastis. Pasišalinęs gimdos sienelės sluoksnis (gimdos gleivinė) teka pro kiaušintakius ir patenka į kitas kūno ertmes ir ten kaupiasi, pavyzdžiui, į dubens sritį.
  • Genetiniai veiksniai. Jei kas nors iš senesnės kartos sirgo endometrioze, tuomet tikėtina, jog ir jaunesnės kartos moteris turės tą pačią problemą.
  • Imuniteto silpnumas. Jei jūsų imunitetas nusilpęs, tuomet tikėtina, jog jei į gimdos gleivinę panašus audinys kaupiasi už gimdos ribų, jis nebus pašalintas iš organizmo. Labai dažnai moterys, sergančios endometrioze, turi silpną imunitetą arba joms jau yra diagnozuotas vėžys.
  • Hormonų sutrikimai. Hormonas estrogenas turi didelę įtaką endometriozės vystymuisi. Vis dar yra atliekami tyrimai, kurių metu aiškinamasi, koks yra kitų hormonų poveikis.
  • Operacijos. Per tokias chirurgines operacijas, kaip Cezario pjūvis ar gimdos pašalinimas, endometriumo audinys per klaidą gali būti paimtas ir perkeltas į kitą vietą. Tokiais atvejais pilvo srities randuose randama būtent endometriumo ląstelių.

Kaip išvengti endometriozės?

Visiškai išvengti šios ligos neįmanoma, tačiau galima sumažinti tikimybę ja susirgti. Jei bus sumažintas estrogeno kiekis, tuomet tikėtina, jog rizika susirgti sumažės, nes estrogenas atsakingas už storą gimdos gleivinės sluoksnį, kuris pasišalina menstruacijų metu.

  • Pasitarkite su ginekologu dėl kontraceptinių vaistų vartojimo.
  • Sportuokite (daugiau nei 4 valandas per savaitę). Tai padės sumažinti ir riebalų kiekį, o kartu ir estrogeną.

Taip pat skaitykite: Dalykai, kurių nederėtų slėpti nuo savo ginekologo

  • Venkite alkoholio. Jis padidina estrogeno kiekį kraujyje.
  • Venkite gėrimų su dideliu kiekiu kofeino. Tyrimai atskleidė, jog itin dažnas gėrimų su kofeinu vartojimas, ypač kavos ir žaliosios arbatos, padidina estrogeno kiekį kraujyje.

Kaip endometriozė diagnozuojama?

Jei atpažinote simptomus, vertėtų pasikonsultuoti su ginekologu. Dažnai atliekami tokie tyrimai:

  • Dubens srities tyrimas. Šio tyrimo metu yra tikrinama, ar nėra cistų jūsų gimdoje ar už jos ribų. Mažesni endometriozės audiniai yra sunkiau aptinkami.
  • Echoskopija. Šio tyrimo metu taip pat ieškoma cistų, kurios susidaro dėl endometriozės. Magnetinio rezonanso tyrimas – dar vienas šiuolaikinis ir modernus būdas, skirtas ištirti vidaus organus.
  • Vaistai. Jei gydytojas neranda jokių fiziologinių pakitimų, tuomet gali skirti medikamentinį gydymą.
  • Laparoskopija – tai diagnostinis metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti pilvo ertmės ir mažojo dubens organus bei rasti pakitimų.

Koks endometriozės gydymas?

Visiškai išgydyti endometriozės neįmanoma, tačiau galima sumažinti simptomus ir kitas sveikatos problemas, kurias ji sukelia.

  • Pirmiausia pasitarkite su gydytoju dėl hormonų vartojimo.
  • Operacija yra daroma tokiu atveju, jei hormonų vartojimas nepadeda sumažinti simptomų arba yra problemų su vaisingumu. Procedūros metu gydytojas randa endiometriozės audinius ir gali juos pašalinti dalimis. Po operacijos dažniausiai tęsiamas hormoninis gydymas, jei nėra noro pastoti.
  • Jei skausmas yra minimalus, galima jį malšinti ir ibuprofenu.
  • Papildomos priemonės irgi gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius: papildai su vitaminu B1, magniu ar omega-3 riebiosiomis rūgštimis.

Ar endiometriozė praeina po menopauzės?

Kai kurioms moterims skausmingi endometriozės simptomai sumažėja po menopauzės. Kadangi organizmas nebegamina estrogeno, gimdos gleivinės audiniai palaipsniui mažėja.

Taip pat skaitykite: Pienligė ir bakterinė vaginozė: ką derėtų žinoti?

Visgi, kai kurios moterys, kurios vartoja hormonus, vis tiek gali jausti endometriozės simptomus. Jei vis dar jaučiate bent vieną iš aptartų simptomų po menopauzės, pasitarkite su ginekologu dėl tolimesnio gydymo.

Ar sergant endometrioze yra tikimybė pastoti?

Taip. Dauguma moterų, kurios serga endometrioze, pastoja, tačiau sunkiau. Endometriozė paveikia moteris, kurios turi nevaisingumo problemų. Visgi nėra tikslių tyrimų, kodėl ši liga sukelia nevaisingumą, tačiau yra kelios teorijos:

  • pakitusios struktūros endometriumo audiniai užblokuoja ar pakeičia dubens ir reprodukcinių organų struktūrą, todėl spermatozoidai negali pasiekti kiaušialąstės;
  • imuninė sistema, kuri apsaugo organizmą nuo ligų, neleidžia apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti ir sunaikina susiformavusį embrioną;
  • endometriumas (vidinis gimdos sluoksnis) nesiformuoja taip, kaip turėtų.

Kokios kitos ligos turi įtakos endometriozės atsiradimui?

Tyrimai rodo, jog yra ryšys tarp endometriozės ir kitų sveikatos sutrikimų, paplitusių tarp moterų ir jų šeimų. Pavyzdžiui:

  • alergijos, astma ar jautrumas cheminiams medikamentams;
  • imuninės sistemos sutrikimai, kai organizmas kovoja ne prieš ligas, o pats prieš save. Pavyzdžiui, sklerozė (autoimuninė nervų sistemos liga), vilkligė ar hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės veikla);
  • chroniškas nuovargis arba fibromialgija (sutrikimas, kuriam būdingi išplitę skausmai, lydimi bendro nuovargio, silpnumo, mieguistumo, atminties ir nuotaikų sutrikimo);
  • įvairių tipų vėžys: gimdos ar krūties.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką