Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Garsus prancūzų medikas: kodėl mes sergame vėžiu ir kaip įmanoma jo išvengti

Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Jean-Claude Laprazas
Šaltinis: 15min
1
A A

Naujos medicinos sampratos kūrėjas, prancūzų medikas Jeanas Claude'as Laprazas, per 40 darbo metų sukūręs endobiogeninės medicinos koncepciją, pagal kurią į žmogų žvelgiama kaip į visumą, nesusitelkiant tik į simptomų gydymą, viešėdamas Lietuvoje susilaukė nemenko gydytojų dėmesio. Su 15min skaitytojais jis dalijasi mintimis apie vėžio atsiradimo priežastis ir jį skatinančius veiksnius.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kodėl stresas vieniems sukelia vėžį, o kitiems – ne

Paklaustas, kodėl šiais laikais vis didėja sergamumo vėžiu mastai, J.C.Laprazas teigė, kad mūsų gyvenimo būdas labai išsibalansavęs, taip pat kalta netinkama mityba, aplinkos tarša, pagaliau paveldimumas, tačiau niekada nebūna vienos vėžio priežasties. Labai svarbus veiksnys – stresas, bet vėlgi ne vienintelis.

„Pavyzdžiui, moteris sirgo vėžiu ir jau seniai pasveiko. Tačiau pastaruoju metu ji išgyveno sukrečiančią situaciją gyvenime ir vėžys atsinaujino. Taip nutiko todėl, kad stresas mūsų organizme gali sukelti reakcijas, kurios užblokuoja mūsų imunitetą. Dėl to gali prabusti organizme mieganti ir iki tol nepasireiškusi liga. Tuo tarpu kitai moteriai, kuri nesirgo vėžiu, tas pats stresas panašių padarinių nesukeltų.

Stresas pats savaime nesukelia vėžio, bet paskatina vėžį sukeliančių veiksnių atsiradimą.

Dar vienas pavyzdys. Moters, kuri dažnai patiria stresą, organizmas linkęs gaminti daugiau estrogenų nei vidutiniškai. Žinome, kad stresas turi labai didelį poveikį skydliaukei, o sutrikus skydliaukei derinyje su estrogenų pertekliumi, gali pradėti vystytis vėžys. Taigi stresas pats savaime nesukelia vėžio, bet paskatina vėžį sukeliančių veiksnių atsiradimą. Toks pats stresas kitai moteriai, kurios estrogenų kiekis normalus, vėžio nesukels“, – aiškino medikas.

Kaip sumažinti patiriamą stresą, kuris taip pat smarkiai veikia mūsų sveikatą? J.C.Laprazas pašmaikštavo, kad kartais reikia pakeisti vyrą arba žmoną. O jei rimtai, reikia dirbti su savo mintimis ir jausmais, kad mūsų reakcijos į stresą būtų kuo mažesnės. Pavyzdžiui, jeigu stresą sukelia santykiai su aplinkiniais, reikia arba pasikalbėti su jais, paaiškinti, kad tokie santykiai yra žalingi, arba keisti savo požiūrį į šiuos santykius.

Pastaruoju metu labai paplitusios mindfulness meditacijos (įvairios dėmesingumo ir atidumo technikos). Galima kiekvieną rytą pradėti tiesiog maždaug 15–20 min. pabūnant su savimi – savo mintimis ir emocijomis.

Labai jautriai į dirgiklius reaguojantiems žmonėms padeda augalai, galintys šias reakcijas sumažinti, pavyzdžiui, levandų arba melisų arbatos puodelis vakare.

Vėžys neatsiranda atsitiktinai

Kaip J.C.Laprazas teigia knygoje „Individualizuota medicina. Atgauti ir išsaugoti sveikatą“, kurią išleido leidykla „Tyto Alba“, vėžio iš išorės nematyti. Ir vėžio pasigauti neįmanoma. Jis atsiranda neatsitiktinai – klastingai tūno organizme ir pasireiškia po daugelio pasirengimo metų. Tai ilgalaikio fiziologinės pusiausvyros sutrikimo padarinys ir pasireiškia vienai ląstelei (arba jų grupei) išsivadavus iš bendros organizmo kontrolės ir tapus savarankiškai.

Iš tikrųjų mes net nenumanome, kad mūsų organizme patyliukais nuolat veikia apsaugos sistema, sauganti mus nuo pavojingų ląstelių ir navikų susidarymo. Jeigu natūralios apsaugos sistema pamažu tampa neveiksminga, ilgiau ar trumpiau užtrukęs atsiranda navikas. Būdamas ligonio kūno dalis, jame įsitvirtina, juo minta ir vystosi jam kenkdamas.

Kadangi ligonio organizmas visiškai įtraukiamas į vėžio atsiradimo ir raidos procesą, t. y. organizmas dalyvauja prieš vėžiui atsirandant, jam augant ir plintant, gydant ir iki pat gydymo pabaigos, todėl pacientui reikia nuolatinės priežiūros – atsižvelgiant į būklę tik jam pritaikyto gydymo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jeanas Claude'as Laprazas

Vėžio sukėlėjai

Organizmo nesugebėjimas kovoti su nenormalių ląstelių raida priklauso nuo jį veikiančių medžiagų, vadinamų kancerogenais, poveikio intensyvumo ir trukmės. Vis dėlto kad ir koks svarbus būtų šių kenksmingų medžiagų vaidmuo, jis ne toks reikšmingas, kaip iki šiol manyta, todėl pasitelkus naują požiūrį stengiamasi teisingai interpretuoti individo atsaką atsižvelgiant į jo ypatingą būklę.

Štai kad ir tabakas. Manoma, kad jis labai skatina plaučių vėžį. Tačiau kiekvienas iš mūsų turime pažįstamų, kurie trisdešimt metų kiekvieną dieną surūkydavo po dvidešimt cigarečių, bet tebėra sveiki, ir pažįstamų, kurie nerūkė, bet vis tiek susirgo plaučių vėžiu. Todėl galime daryti išvadą, kad nors tabakas yra pagrindinis veiksnys, ligai išsivystyti vien jo negana, nes kiekvieno individo organizmo struktūra taip pat turi lemiamos įtakos.

Per dešimt metų labai išaugo moterų sergamumas plaučių vėžiu, apskaičiuota, kad 2020 m. jis gali pasivyti sergamumą krūties vėžiu. Žinoma, kad vis daugiau moterų rūko, turi neginčijamos įtakos, tačiau nėra vienintelė padidėjusio sergamumo priežastis. Iš tikrųjų neseniai atlikti tyrimai iškėlė klausimą, ar nepaskatino šio vėžio protrūkio estrogenai.

Antai 2011 m. paskelbti tyrimai parodė, kad dėl estrogenų poveikio moterims padidėja rizika susirgti galvos ir kaklo srities vėžiu. Tuo pat laikotarpiu su pelėmis atlikti kiti tyrimai parodė, kad dėl tabako dūmų pelių plaučiuose padidėjo estrogenų kiekis, ir jos plaučių vėžiu sirgo dažniau.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jeanas Claude'as Laprazas

Taigi egzistuoja neatsiejama trijulė – dirgiklis, ligonis ir liga.

Vis dėlto reikėtų neapsiriboti tik estrogenų poveikio vertinimu, bet numatyti viso organizmo tyrimo būdus, o remiantis šiais duomenimis numatyti prevencines priemones.

Daugelis žmonių pagrįstai nerimauja dėl pavojaus, gresiančio vartojant maisto produktus, kuriuose esama kancerogenais laikomų priedų ir saldiklių. Tačiau vėžio rizika ir šiuo atveju priklauso nuo kiekvieno žmogaus konkrečios būklės ir organizmo pokyčių, kuriuos sukelia vartojami produktai.

Panaši rizika gresia ilgai ir nuolat patiriant cheminių teršalų, kurie taip pat laikomi kancerogenais, poveikį. Du gretimus sklypus dirbantys ir savo auginamas kultūras tokiais pat pesticidais tręšiantys ūkininkai nebūtinai suserga vienodomis ligomis. Po dvidešimt metų vienas gali susirgti ūminiu kasos vėžiu, o kitas ir toliau be rūpesčių tęs savo veiklą.

Kaip iš tiesų organizmą veikia stresas

Bet koks gyvenimo būdo pokytis, bet koks smarkus, naujas, netikėtas, fizinis arba psichologinis dirgiklis būtinai sukelia neišvengiamą fiziologinį kūno atsaką, paskatina konkrečius mechanizmus. Emocinis šokas, patiriamas vienodomis aplinkybėmis, neišvengiamai sukelia organizmo atsaką. Iš tikrųjų stresą išgyvename ne vien psichologiškai, bet ir visu kūnu, nes taip organizmo fiziologija atsiliepia į dirgiklį.

Dabar visuomenę pragaištingai sutrikdė streso sąvoka: paprastai jis sumenkinamas kaip emocinis pojūtis ir priskiriamas grynai psichologijos sričiai. Mūsų nuomone, stresas, be abejo, yra pojūtis (nerimas, baimė, susijaudinimas, abejonės), bet pirmiausia tai nedelsiamas kūno atsakas: suveikia parengties sistema, išsiskiria adrenalino, kepenys išskiria cukraus energijai gaminti... Taigi stresas yra subtilesnis ir sudėtingesnis mechanizmas už psichinį sukrėtimą, nes emociniai jutimai sužadina aibę fiziologinių kūno reakcijų, sutelkiančių visas organizmo pajėgas dirgikliui atremti.

Toks susitelkimas, sunaudojantis daug energijos, sukelia padarinių, kurie, atsižvelgiant į dirgiklį patiriančio paciento būklę, gali paskatinti ligą ar jos paūmėjimą. Jei stresą ir depresiją patiriantiems ligoniams teskirsime raminamųjų ar antidepresantų, ignoruosime realybę. Neigti ar pamiršti kūną, kaip kartais elgiasi psichiatrai, gydantys tik „sielos kančias“ – žalingas vienpusio medicininio mąstymo padarinys.

Ilgalaikis stresas paveikia įvairius organus ir išderina kūno funkcijas, o struktūrinės hormonų pusiausvyros sutrikimas per skirtingus fiziologinius mechanizmus paskatina ligą.

Hormonai, išskiriami pasireiškus tokiai būsenai (adrenokortikotropinis hormonas, kortizolis ir kt.) blokuoja ląstelių apsauginę veiklą ir ypač veikia užkrūčio liauką, turinčią didelės įtakos antikūnų sintezei. Laipsniškas imuninės sistemos silpimas taip pat gali tapti papildomu rizikos veiksniu, nes smarkiai stimuliuojamos estrogenų ląstelės tapo pernelyg aktyvios.

Veikiamas dirgiklių, kūnas reaguoja kaip kompasas, kurio rodyklė blaškosi į visas puses, kol sustoja reikiama padėtimi, jei tik pavyksta ją rasti. Tai kritinis momentas, kai organizmas turi prisitaikyti. Ar jis tai padarys tinkamai ir išliks sveikas, ar priešingai?

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką