Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 3d. 13:57

Gastroenterologas – apie sultinio naudą: ar jis gali padėti metant svorį bei norint užmigti?

Vištienos sultinys
Fotolia nuotr. / Vištienos sultinys

Šiltas sultinys žvarbiais žiemos vakarais gali suteikti ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir organizmui reikalingų medžiagų. Kai kurie liaudyje dalinami patarimai apie sultinio naudą turi ir mokslinio pagrindo. Vertingiausia sultinio savybe gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas įvardija baltymus, kurie naudingi žmogaus kaulams, kremzlėms ir odai, tačiau perspėja – sultinio iš miltelių geriau nevartoti.

Iš mėsos kaulų, kremzlių ar odos virtuose sultiniuose vyrauja baltymai. Kaip pranešime žiniasklaidai sako vaikų gastroenterologas prof. V.Urbonas, angliavandenių ar riebalų sultinio sudėtyje labai nedaug, o didžiąją dalį baltymų sudaro kolagenas, dėl kurio atvėsęs sultinys sustingsta.

„Kolagenas – tai maisto baltymas, esantis kauluose, kremzlėse, odoje, iš kurių ir patenka į sultinį jį verdant. Kolagenas sudaro apie 30 proc. visų žmogaus organizme esančių baltymų. Tai labai svarbi medžiaga“, – sako V.Urbonas.

Kadangi kolagenas įeina į daugelio žmogaus organų sudėtį, tokių kaip kremzlės, kaulai ar oda, jis naudojamas ir gydant sąnarių ligas, pavyzdžiui, osteoartritą. Pasak specialisto, netgi daugelis odos kremų savo sudėtyje turi kolageno.

„Komerciškai paruoštuose preparatuose specialiai tokioms ligoms gydyti kolageno koncentracija būna labai didelė. Sultinyje koncentracija mažesnė, tačiau tai natūralus kolagenas, kuris galėtų padėti mažinti sąnarių skausmą“, – svarstė gastroenterologas.

Padeda mesti svorį?

Sultinys yra mažai kaloringas produktas, jo sudėtyje riebalų – labai mažai. Anot V.Urbono, egzistuoja mokslinių įrodymų, kad sultinys netgi gali padėti numesti svorio. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad tie įrodymai – kol kas itin menki ir nesvarūs.

„Jeigu žmogus valgo daug baltymų, jo svoris linkęs mažėti. Jo riebalų masė traukiasi. Kai žmogus valgo didelį kiekį maisto, ištempiamas jo skrandis. Sultinio gėrimas gali padėti mechaniškai ištempti skrandį ir sumažinti apetitą“, – tikina profesorius.

Asmeninio archyvo nuotr. /Vaidotas Urbonas
Asmeninio archyvo nuotr. /Vaidotas Urbonas

Jo teigimu, tyrimas, atliktas su vyresnio amžiaus žmonėmis, parodė, kad tie, kurie vartojo daugiau kolageno ir darė fizinius pratimus, geriau kaupė raumenų masę lyginant su tais, kurie tik sportavo, bet maisto su kolagenu nevartojo.

„Didesnis baltymų kiekis vyresnio amžiaus žmonėms galėtų būti naudingas. Žinant tai, jog skrandžio rūgštingumas mažėja su amžiumi, ekstraktinės medžiagos, esančios sultinyje, šiek tiek skatina druskos rūgšties ir fermento gamybą skrandyje. Tačiau sultinys netiktų tam žmogui, kuris turi gastroezofaginio refliukso ligą, kai graužia rėmuo ir kyla rūgštys“, – įspėja V.Urbonas.

Sultinys – ir geresniam miegui

Be kolageno ir baltymų, sultinio sudėtyje galima rasti ir įvairių mineralų – kalcio, fosforo, magnio, taip pat ir nedidelius kiekius vitaminų.

Tačiau specialistas atkreipia dėmesį ir į dar vieną sultinio sudėtyje randamą baltymą – tai viena iš amino rūgščių, glicinas.

„Kai kas rekomenduoja lengvo sultinio išgerti prieš miegą. Egzistuoja mokslinių darbų, kurie rodo, kad jo sudėtyje esantis glicinas gali pagerinti miego kokybę. Tiesa, tai nėra labai stipriai moksliškai įrodyti faktai, bet jei žmogus tikės tuo, o emocijos yra stiprus veiksnys mūsų sveikatai, nauda gali būti“, teigia profesorius.

Jis pabrėžia, kad į sultinį druskos papildomai dėti nereiktų. Per didelis kiekis druskos gali būti žalingas žmonėms, kuriems padidėjęs kraujospūdis, ypač vyresniame amžiuje.

Rekomenduoja prieš valgį

Sultinys, anot V.Urbono, turėtų būti vartojamas pietų ar vakarienės metu, tačiau ne dažniau kaip kartą per dieną. Jeigu žmogus sultinį labai mėgsta, galima jį gerti ir kasdien, tačiau optimalu būtų tai daryti 23 kartus per savaitę.

„Tradiciškai sultinį geriame prieš pagrindinį patiekalą. Jis palengvina ir mūsų virškinimo trakto veiklą. Kai pradedame valgyti, išsiskiria fermentai. Kartais tam užtenka ir užuosti ar pamatyti maistą – tada jaučiame, kaip kaupiasi seilės, skiriasi skrandžio sultys, druskos rūgštis ir fermentai.

Jeigu valgome sultinį prieš pagrindinį patiekalą, jis labai greitai patenka iš skrandžio į žarnyną.

Tačiau pagrindinis mūsų fermentų fabrikas yra kasa. O ji nei į vaizdą, nei į kvapą beveik nereaguoja. Ji reaguoja tik į maisto medžiagas, kurios patenka į žarnyną iš skrandžio. Jeigu valgome sultinį prieš pagrindinį patiekalą, jis labai greitai patenka iš skrandžio į žarnyną, kadangi tai skysta medžiaga, ir pradeda stimuliuoti mūsų kasą.

Vėliau valgomas maistas, patekęs į dvylikapirštę žarną, susitinka su pakankamai dideliu kiekiu fermentų, kurie tas medžiagas suskaldo. Kai žmogaus kasa truputį „miega“ ir nespėja reaguoti į maistą, maistas yra blogai suskaldomas. Gali atsirasti virškinimo problemų“, – sakė profesorius.

Kaip išsirinkti?

Išvirti tikrą sultinį gali tapti varginančiu iššūkiu. Kad jame būtų pakankamai daug naudingų medžiagų, jį virti tenka 4–6, o kartais – ir 10 valandų. Natūralu, kad ne visi nori tiek laiko praleisti virtuvėje. Ar parduotuvėse randamas sultinys atstoja namuose pasigamintą?

V.Urbono nuomone, sultinys, parduodamas kubeliais, nėra naudingas sveikatai.

„Tai praktiškai sintetinis, dirbtinis produktas, kaip bulvių traškučiai ar sausi pusryčiai. Tokiuose kubeliuose pridėta papildomų skonį suteikiančių medžiagų, gliutamato, druskos, hidrintų riebalų ir kt. Perkant sultinį parduotuvėje, reikia rinktis tikrą, kurie įprastai būna stikliniuose indeliuose.

Juos užtenka su vandeniu praskiesti ir galima vartoti“, – sakė gastroenterologas.

Temos: 2 Skrandis Maistas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką