Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 8d. 18:58

Gimdymo namuose gulėjusi vilnietė pateikia trijų dienų meniu: ar taip turi būti maitinamos nėščiosios ir gimdyvės?

Vilniaus gimdymo namų maistas
Asmeninio albumo nuotr. / Vilniaus gimdymo namų maistas

Jau buvo ne kartą kelta maitinimo gydymo įstaigose problema. Kad situacija pagerėtų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su specialistais netgi organizavo reidus po visą Lietuvą ir fiksavo pacientų maitinimo pažeidimus. Po jų situacija esą turėjo pagerėti, tačiau 15min GYVENIMO pašnekovė stebisi: jeigu dabar situacija yra geresnė, kas buvo anksčiau?

Be papildomo maisto būtų badavusi

„Taip jau nutiko, kad kelioms dienoms buvau paguldyta į Vilniaus gimdymo namus. Džiaugiuosi, kad patekau į tokių puikių gydytojų ir slaugytojų rankas. Visi malonūs, draugiški, teikia profesionalią pagalbą ir priežiūrą.

Tačiau ligoninės maistas nemaloniai nustebino ir gerokai nuvylė.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, jog nė karto per visas tris dienas nebuvo duota jokių vaisių. Vietoj jų kas vakarą buvo duodami du eiliniai, saldūs sausainiai, tikrai nesveikuoliški, dvi dienas gavau saldaus jogurto ir saldintos košės.

Labai keista, kad gimdymo namuose neduoda jokių vaisių, juk besilaukiančioms ir ką tik pagimdžiusioms mamoms ypač svarbu valgyti kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, kad neužkietėtų viduriai, kad mama gautų kuo daugiau vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, o sausainiai tėra bevertės kalorijos.

Asmeninio albumo nuotr./Vilniaus gimdymo namų maistas
Asmeninio albumo nuotr./Vilniaus gimdymo namų maistas

Siekiant, kad besilaukiančioji nesusirgtų nėščiųjų diabetu, rekomenduojama atsisakyti ar vengti lengvai pasisavinamų angliavandenių (pvz., sausainių, cukraus), o čia kasdien duodami saldinti produktai“, – pasakojo jauna moteris.

Vakarienė patiekiama apie 17 val., o pusryčiai – apie 8 val. 45 min. Tai prilygsta protarpiniam badavimui!

Kitas dalykas, kuris ją nustebino, – laiko tarpas tarp vakarienės ir pusryčių. Vakarienė patiekiama apie 17 val., o pusryčiai – apie 8 val. 45 min. Vadinasi, tarpas tarp maitinimų yra beveik 16 valandų.

„Tai prilygsta protarpiniam badavimui, o protarpinis badavimas yra tikrai nerekomenduojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nėštumo metu reikia maitintis reguliariai, mažais kiekiais, valgyti sveiką, subalansuotą maistą, nedarant tokių ilgų pertraukų“, – svarstė pašnekovė.

Taip pat vilnietei abejonių sukėlė gaunamas dienos kalorijų kiekis. Tiesa, ji patiekalų nesvėrė ir kalorijų neskaičiavo, bet, jos manymu, pasirodė, kad jų visgi yra per mažai. Jos įsitikinimu, nėščia ir pagimdžiusi moteris jų turėtų gauti daugiau.

„Tiesą pasakius, nežinau, ką būčiau dariusi, jei vyras būtų neatnešęs maisto papildomai. Būtų buvę labai sunku ištverti alkį... O aš nesu iš tų, kurios daug valgo. Kitos moterys taip pat turėjo savo atsinešto ar užsisakyto maisto, vyrai joms nešė. Maisto trūko tikrai ne tik man. Jau nekalbu apie maisto estetinį vaizdą ir skonį, kurio beveik nebuvo.

Kodėl vietoje saldinto jogurto nepasiūlomas natūralus, be cukraus?

Be to, susidarė įspūdis, kad stengiamasi pacientą pamaitinti kuo pigiau, derinant kuo didesnį kalorijų kiekį su kuo mažesne kaina. Ir visai nesvarbu, koks tas maistas – sveikas ar bevertis. Kodėl vietoje saldinto jogurto nepasiūlomas natūralus, be cukraus? Kodėl vietoje sausainių neduodamas obuolys? Kodėl vis dar siūloma šlapia dešra (vieną kartą gavau ir jos) ar keisto skonio ir konsistencijos sardelė, kai rinkoje yra daug sveikesnių produktų?

Tikrai nesitikiu, kad ligoninės maistas bus kaip restorane, bet viliuosi, kad jis bus bent sveikas ir jo kiekis bus pakankamas. Ypač tai svarbu besilaukiančiai moteriai ir jos besivystančiam kūdikiui bei ką tik pagimdžiusioms mamoms“, – tikino moteris.

Trijų dienų meniu

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ji pateikia trijų dienų meniu. Iš jo matyti, kad maisto ji gavo tik keturis kartus, o vieną dieną – vos tris, nors įstaiga teigia, kad maitina penkis kartus per dieną.

Pirma diena

8:00 varškė su grietine, pusė riekės duonos, arbata

11:00 saldintas jogurtas su persikais

13:30 žuvies maltinis su virtomis bulvėmis ir šaldytomis daržovėmis, ryžių sriuba

17:30 sardelė (keisto skonio ir konsistencijos), tarkuoti burokėliai, du sausainiai, arbata

Antra diena

09:00 kiaušinis, saldi ryžių košė su razinomis, pusė riekės duonos, sviestas, šlapios dešros riekelė, arbata

13:30 mėsos (tikriausiai vištienos) maltinukas, kruopos, marinuoti agurkai, daržovių sriuba su pievagrybiais

17:05 košė, du sausainiai, arbata

Trečia diena

08:45 grikių košė su morkomis, pusė riekės duonos, sviestas, fermentinis sūris

11:25 saldintas jogurtas su persikais

13:00 maltinis (tikriausiai kiaulienos) su bulvių koše ir pusė pomidoro, perlinių kruopų sriuba

17:00 varškės apkepas su ryžiais, arbata, du sausainiai

Asmeninio albumo nuotr./Vilniaus gimdymo namų maistas
Asmeninio albumo nuotr./Vilniaus gimdymo namų maistas

Labai kontroliuojame tiekiamą maistą, o konkurso sąlygas esame taip sudarę, kad jis būtų brangesnis nei kitose ligoninėse.

Įstaiga: maistas tinkamai subalansuotas

Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigė, kad pacienčių skundų dėl maisto sulaukia daug, tačiau dauguma jų yra nepagrįsti. Pasak jos, įstaiga deda daug pastangų, kad maistas joje būtų sveikas. Pavyzdžiui, nėščiai moteriai geriausia valgyti sezonines daržoves, taip pat grūdų košes, kurios suteikia ilgai veikiančių angliavandenių, o egzotinių vaisių reikėtų vengti, nes organizmas į juos gali sureaguoti netinkamai.

„Mes labai kontroliuojame įmonę, kuri mums tiekia maistą, o konkurso sąlygas esame taip sudarę, kad jis būtų brangesnis nei kitose ligoninėse. Tačiau pas mus guli daug moterų su nėštumo diabetu, jos maitinamos pagal specialią dietą, ribojančią angliavandenius.

Tos, kurioms pakilęs kraujospūdis, gauna maistą visiškai be druskos. Ir, apskritai, laikydamiesi reikalavimų stebime, kad maiste būtų kuo mažiau cukraus, nesaldiname arbatų. Jeigu moteris įpratusi pavalgyti sočiai, čia ji taip tikrai nepavalgys. Tačiau pagal kalorijas maistas atitinka normas – specialiai atlikome auditą, kad įsitikintume, kvietėme ir maisto tiekėjus, ir tikrintojus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kornelija Mačiulienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kornelija Mačiulienė

Gal maistas nėra visoms skanus, bet jis subalansuotas taip, kad būtų gauta visų reikalingų medžiagų. O kad moterys nori joms įprasto maisto, tai natūralu. Pavyzdžiui, atvykusios iš rajonų nori ir lašinių, ir taukų. Kitos nori dar ko nors.

Pas mus vyrai, kurie guli su moterimis, gali užsisakyti maisto, ir kartais tikrai nustembu pamačiusi, kaip moteris, gulinti dėl nėščiųjų diabeto, kartu su vyru kerta jo užsisakytą picą, kuri yra tikra angliavandenių bomba, o jai reikia laikytis griežtos dietos. Taigi turime išmokti taisyklingai reaguoti į maistą – jis nėra nei supuvęs, nei sugedęs. Mūsų gydytojai valgo tokį patį maistą, tačiau nesiskundžia“, – teigė pašnekovė.

K.Mačiulienė sutiko, kad kartais iš tiesų pacientės gauna nenatūralų jogurtą, bet visada gali paprašyti diabetinio jogurto, kuris yra be jokio cukraus. Sausainiai dažniausiai būna avižiniai, o dar dažniau duodama džiūvėsėlių. Visas septynias dienas jokie patiekalai nesikartoja. Maistas paskirstytas penkiems valgymams, tačiau priešpiečiams arba pavakariams duodama jogurto, sausainių ar obuolio.

Vilniaus gimdymo namai pacientų dietinio maitinimo paslaugas perka iš paslaugų teikėjo UAB „Dussmann Service“. Pacientų maitinimas organizuojamas pagal 2019-08-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1000 patvirtintą „Pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašą“ bei kitus teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus gimdymo namuose pacientą gydantis gydytojas dietinį maitinimą skiria pagal šias 4 dietas ir jų modifikacijas: Sveikų žmonių dieta (P1); Pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta (P2); Pooperacinė dieta (Pa); Pooperacinė dieta (Pb). Esant reikalui, jeigu pacientui iškyla mitybos problemų dėl ypatingos fizinės ar fiziologinės būklės, gydytojas skiria individualų maitinimo režimą.

Gydytojas dietinį maitinimą skiria pagal 4 dietas ir jų modifikacijas: sveikų žmonių dieta; pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta ir dvi pooperacinės dietos.

Pagal vidutinę paciento gulėjimo trukmę – 3 paras – pacientas pasikartojančio dietinio maisto kelias dienas iš eilės negauna, kadangi dietologas yra sudaręs 7 dienų skirtingus valgiaraščius.

Dietologės įvertinimas

Šį meniu sutiko pakomentuoti gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė. Pasak specialistės, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pacientų maitinimas Lietuvoje reglamentuojamas Pacientų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu. Šiuo aprašu turi vadovautis tiek gydymo įstaigos, gaminančios pacientams maistą pačios, tiek maitinimo paslaugos tiekėjai. Įsigaliojus šiam aprašui gydymo įstaigos keitė savo valgiaraščius, žaliavas, gaminimo būdus, maisto pateikimą.

„Galbūt ne visiems maisto gamintojams gerai pavyko prisitaikyti prie naujų taisyklių, šito komentuoti negaliu. Tačiau apraše yra daugybė reikalavimų – rekomenduojama pirmenybę teikti ekologiškoms žaliavoms, maisto produktams, atitinkantiems „Rakto skylutės“ kriterijus. Aprašomi galimi naudoti tausojantys patiekalų gaminimo būdai, išvardyti draudžiami pacientų maitinimui produktai ir žaliavos, draudžiami gaminimo būdai, tokie kaip virimas riebaluose, skrudinimas, barstymas džiūvėsėliais, ir daugybė kitų reikalavimų.

Asmeninio albumo nuotr./Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė
Asmeninio albumo nuotr./Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė

Apraše yra nurodomas didžiausias leidžiamas cukraus, druskos kiekis ir mažiausias skaidulų kiekis maisto produktuose. Pavyzdžiui, didžiausias leidžiamas cukraus kiekis, galintis būti jogurtuose, varškės gaminiuose, – ne daugiau kaip 5 g/100 g produkto.

Patiekalai turi būti pateikiami estetiškai, jeigu lėkštėje nėra sekcijų, joje neturėtų būti tiekiama košė ir sumuštinis, – vardijo D.Pipiraitė-Lazarevičienė.

Taip pat yra reikalavimas daržovių kiekiui – daržovių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio, pagrindiniai patiekalai negali kartotis, kasdien turi būti tiekiama daržovių ir vaisių. Taigi vaisių turi gauti ne tik nėščiosios ir žindyvės, bet visi ligoninių pacientai. Patiekalai turi būti pateikiami estetiškai, jeigu lėkštėje nėra sekcijų, joje neturėtų būti tiekiama košė ir sumuštinis“, – vardijo D.Pipiraitė-Lazarevičienė.

Asmeninio albumo nuotr./Vilniaus gimdymo namų maistas
Asmeninio albumo nuotr./Vilniaus gimdymo namų maistas

Pasak jos, nėščiųjų ir žindyvių dieta iš tiesų turi tam tikrų ypatumų. Yra sudėties reikalavimai, jog baltymų turi būti 125 g per dieną, kilokalorijų – 2500. Tai yra 400 kcal daugiau negu įprastai. Valgymo režimas turėtų būti ne mažiau kaip 4 kartai per dieną. Siekiant, kad nebūtų per ilgo nevalgymo periodo tarp vakarienės ir kitų pusryčių, pacientėms turėtų būti skiriami priešnakčiai.

„Pritarčiau pacientės pastaboms, kad vaisių turėtų būti tiekiama kasdien, kad cukraus patiekaluose turėtų būti kuo mažiau, košėse cukraus visai nereikia, labiau tiktų natūralus jogurtas, o vietoj sausainių reikėtų duoti vaisių. Nereikėtų kasdien tiekti desertams priskiriamų produktų.

Dešrelės, sardelės – taip pat nėra tinkamas ir sveikatai palankus maistas. Mėsos kukuliai, įvairios košės, varškės apkepas – tinkamas maistas, jeigu prisilaikoma žaliavų kokybės reikalavimų“, – teigė gydytoja dietologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

16:30
01:11
00:56

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką