„Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė įstaigos pranešime žiniasklaidai sako, kad per dešimtmetį situacija menkai tepasikeitė. 2012 m. atliktų vitamino D tyrimų analizė parodė, kad net 86 proc. žmonių Lietuvoje trūko vitamino D. Šių metų pirmo ketvirčio duomenys taip pat neguodžia: vitamino D trūko 82 proc. besityrusiųjų, ir tik 18 proc. žmonių, kurie atėjo tirtis, turėjo normalų vitamino D kiekį.
Aiškių specifiniai simptomų vitamino D stokos atveju nėra, tačiau kai kurie leidžia įtarti, kad trūksta būtent vitamino D: kaulų, apatinės nugaros dalies, raumenų skausmas, lėtinis skausmas, nuovargis, plaukų slinkimas. Vitamino D neretai trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems retėja ir lūžta kaulai.
Vitamino D trūkumas grasina ne tik depresija
Sakoma, kad liūdesys, depresija šiaurės šalyse dažnesnė būtent dėl tamsos, saulės stokos ir jų sukelto vitamino D trūkumo. Gydytoja patvirtina, kad tokį ryšį įrodė ne vienas tyrimas.
„2019 m. paskelbta analizė nustatė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir demencijos, įskaitant dažniausiai pasitaikančią būklę — Alzheimerio ligą. Kuo rimtesnis yra vitamino D trūkumas, tuo stipresnis ryšys“, — sako E.Marciuškienė.
Pasak gydytojos, trūkstant vitamino D padidėja ligų ar infekcijų, cukrinio diabeto, agresyvaus prostatos vėžio, krūties vėžio, storojo žarnyno ir kitų vėžių, širdies ligų bei susijusių komplikacijų, įskaitant aterosklerozę, aukštą kraujospūdį, insultą, rizika. Vyrų, sergančių sunkia erekcijos disfunkcija, vitamino D kiekis buvo daug mažesnis nei vyrų, sergančių lengva erekcijos disfunkcija.
Rūkymas išeikvoja ir kitus vitaminus
Rūkymas itin stipriai veikia kalcio ir vitamino D apykaitą ir išeikvoja vitaminus, kurie saugo nuo laisvųjų radikalų ir padeda juos neutralizuoti. Tas pasakytina ne tik apie vitaminą D. Rūkantiems žmonėms rekomenduojama paros vitamino C dozė taip pat yra didesnė — atitinkamai 125 mg vyrams ir 110 mg per parą moterims, palyginti su 90 ir 75 mg, kurie yra rekomenduojami nerūkantiems žmonėms.
„Tyrimų duomenys patvirtinta, kad dėl rūkymo organizme greičiau išeikvojami ir kiti vitaminai — vitaminas B6, folio rūgštis, taip pat rūkantiems nustatoma mažesnė vitamino B12 koncentracija plazmoje“, — kalba E.Marciuškienė.
Mesti rūkyti gali būti nelengva, nes rūkymas yra priklausomybė, todėl valios ir motyvacijos mesti rūkyti iš karto užtenka tik daliai rūkančiųjų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JK, taip pat JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) metant rūkyti rekomenduoja pereiti prie alternatyvių priemonių, tokių kaip elektroninės cigaretės ar bedūmiai tabako gaminiai, kurie yra laikomi mažiau žalinga alternatyva. Tačiau, kol nepakanka tyrimų įvardyti šių gaminių ir vitamino D ryšį, gydytoja rekomenduoja juos vartojantiems taip pat išsitirti dėl vitamino D stokos.
Vienintelis augalinis vitamino D šaltinis — grybai
Natūralūs vitamino D šaltiniai yra gana riboti. Ypač blogų žinių gydytoja turi vegetarams arba nemėgstantiems žuvų.
„Daugiausiai vitamino D turi riebios žuvys — lašišos, silkės, skumbrės, otai, sardinės. Kasdien suvalgydami po 100 g lašišos, net 66 proc. papildome organizmo vitamino D paros poreikį. Beje, vitamino D kiekis šioje žuvyje priklauso nuo to, ar lašiša laukinė, ar išauginta ūkyje. Laukinėje lašišoje vitamino D vidutiniškai yra 988 TV vienoje 100 gramų porcijoje, tai sudaro 124 proc. paros poreikio, tuo tarpu ūkiuose auginamoje lašišoje — tik 32 proc. šio kiekio“, — sako gydytoja.
Lietuvių mėgstamos silkės taip pat gali būti vienas iš vitamino D šaltinių: 100 gramų silkių yra 216 TV vitamino D, arba 27 proc. paros poreikio.
„Nemėgstantiems žuvų, menkių kepenų aliejaus gali būti labai svarbus produktas norint gauti tam tikrų maistinių medžiagų, kurių nėra kituose šaltiniuose. Dabar jau kiek primirštas, daugelį metų jis buvo naudojamas vaikų vitamino D trūkumo prevencijai ir gydymui. Viename arbatiniame šaukštelyje menkių kepenų aliejaus yra maždaug 448 TV, arba 56 proc. per parą reikalingo kiekio“, — primena E.Marciuškienė.
Žmonėms, kurie nevalgo žuvų, dar vienas geras vitamino D šaltinis yra kiaušiniai. Tiesa, vitamino D kiekis juose mažesnis nei žuvyse: viename dideliame kiaušinio trynyje yra 37 TV vitamino D, tai yra tik apie 5 proc. reikiamo vitamino D. Pasak gydytojos, kai vištos auginamos lauke, gauna saulės, būna didesni ir jų kiaušiniai, ir vitamino D kiekis juose. Vištų, lesintų vitaminu D praturtintais pašarais, kiaušinių tryniuose gali būti iki 6000 TV vitamino D.
Vienintelis augalinis vitamino D šaltinis yra grybai.
„Grybai, kaip ir gyvūnai, gali susintetinti šį vitaminą veikiami UV saulės spindulių. Tačiau grybai gamina vitaminą D2, o mes, kaip ir visi gyvūnai, — vitaminą D3. Nors vitaminas D2 padeda padidinti vitamino D kiekį kraujyje, jis gali būti ne toks veiksmingas kaip vitaminas D3. Nepaisant to, laukiniai grybai yra puikus vitamino D2 šaltinis. Tiesą sakant, kai kurios grybų veislės gali turėti iki 2300 TV vienoje 100 g porcijoje, tai yra beveik tris kartus daugiau nei rekomenduojama. Kita vertus, komerciškai auginami grybai dažnai auginami tamsoje ir juose vitamino yra labai mažai“, — kalba E.Marciuškienė.
Rekomenduoja vitamino D3 papildus
Šiaurinio klimato žmonėms ar tiems, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, gali būti sunku pasigaminti reikalingą vitamino D kiekį ir veikiant saulei, juo labiau jeigu reguliariai naudojamas apsauginis kremas nuo saulės. Todėl vienintelė pagalba – vitamino D papildai.
Rekomenduojama vitamino D forma yra vitaminas D3 — natūrali vitamino D forma, kokią organizmas pasigamina veikiamas saulės, tačiau veiksmingi ir vitamino D2 papildai. Vitaminą D galima vartoti bet kuriuo paros metu, svarbiausia — gauti reikalingą dienos dozę. Kadangi rūkantieji patiria kur kas didesnį vitamino D poreikį, rekomenduojamos vitamino D dozės jiems taip pat yra didesnės nei nerūkantiems.
„Nors vitamino D trūkumas neturi specifinių simptomų ir požymių, jaučiant aptartus požymius, esant vitamino D rizikos grupėje, rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą. Jeigu tyrimo rezultatai rodo, kad trūksta vitamino D (<30 ng/ml), rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris, įvertinęs mitybą, gretutines ligas, riziką bei vitamino D atsargas, rekomenduos, kaip geriau ir sveikai atkurti bei palaikyti tinkamą vitamino D koncentraciją organizme“, — sako E.Marciuškienė.
