Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 13d. 15:53

Kaip išvengti gyvūnų alergijos simptomų?

Mergaitė ir katinas.
Shutterstock nuotr. / Mergaitė ir katinas.

„Alergija gyvūnams, kaip ir alergija dulkėms, žiedadulkėms, kyla iš genetinio polinkio, tačiau kalta ir mūsų aplinka. Manoma, jog šiandien per švariai gyvename, tai lemia įvairių alergijų išsivystymą“, – teigia Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė, gydytoja alergologė, klinikinė imunologė, med. dr. doc. Jūratė Staikūnienė.

Kokiems alergenams dažniausiai esame įsijautrinę? Kaip numalšinti įkyrius alergijos simptomus? Apie alergiją gyvūnams kalbamės su med. dr. doc. J. Staikūniene.

– Kokiems gyvūnams dažniausiai žmonės būna alergiški?

– Dažniausiai alergija išsivysto tiems gyvūnams, su kuriais mes turime glaudesnį kontaktą. Be abejo, pirmiausia tai yra naminiai gyvūnai – katės ir šunys. Alergija galėtų išsivystyti ir jūros kiaulytėms (nors tik labai retais atvejais).

Rečiausiai alergines reakcijas sukelia ropliai, dėl to alergiškam vaikui vėžlį laikyti namuose yra saugiausia. Tačiau iš esmės nėra tokio gyvūno, kuris negalėtų sukelti alergijos.

– Ar tiesa, jog dažniausiai alergines reakcijas sukelia alergenas, esantis gyvūno plaukuose?

– Tai yra klaidingas įsitikinimas, kadangi alergenas gali būti ir įvairiuose biologiniuose skysčiuose (seilėse, šlapime, lytinių organų išskyrose), ir odos pleiskanose, ir plaukuose. Todėl net ir visiškai plika katė gali sukelti alergiją, kadangi besiprausdama seiles paskirsto po visą kūną.

Taip pat skaitykite: Kačių elgesio gidas: kodėl jos daro būtent taip?

Todėl net ir visiškai plika katė gali sukelti alergiją, kadangi besiprausdama seiles paskirsto po visą kūną.

Taip pat reikėtų paneigti mitą, jog vieni šunys alergizuoja, o kiti ne. Alergologų nuomonė šiuo atveju yra vieninga – nėra tokių šunų, kurie nealergizuotų.

Tiesiog vienos veislės šunys gali alergizuoti labiau, kitos – mažiau, tačiau net ir tas pats gyvūnas skirtingais savo gyvenimo etapais išskiria tai daugiau, tai mažiau alergenų. Tai priklauso nuo biologinio ciklo, šėrimosi ir t. t.

– Ar alergijos yra įgimtos, ar jos atsiranda dėl kažkokių gyvensenos priežasčių?

– Alergija gyvūnams, kaip ir alergija dulkėms, žiedadulkėms, kyla iš genetinio polinkio, tačiau kalta ir mūsų aplinka. Manoma, jog šiandien per švariai gyvename, tai lemia įvairių alergijų išsivystymą.

Taip pat ir mūsų mityba yra pasikeitusi: jeigu maitinamės maistu, kuriame yra daug konservantų, keičiančių žarnyno mikroflorą (žūva gerosios bakterijos), galime tapti alergiškais tam tikriems maisto produktams.

Be to, miesto žmonių kontaktas su gyvūnais yra kitoks. Beveik nebeturime kontakto su stambiaisiais raguočiais, o yra įrodyta, jog karvės ar jaučio serumo baltymai slopina patį alergijos atsiradimą.

Beveik nebeturime kontakto su stambiaisiais raguočiais, o yra įrodyta, jog karvės ar jaučio serumo baltymai slopina patį alergijos atsiradimą.

Tiesa, yra duomenų, jog jeigu katę laikome namuose nuo pat vaiko gimimo, tai rizika kūdikiui tapti alergiškam katei yra nedidelė. Tačiau jeigu vaikas nuo pat pradžių yra alergiškas maisto alergenams – pienui, kiaušiniui, kviečiams – ir dažnai turi odos problemų, tam vaikui per pažeistą odą gali greitai atsirasti alergija tiems alergenams, kurie yra ore ir nusėda ant odos.

Taip pat skaitykite: Kačių veislės, labiausiai tinkančios šeimai

Tokie vaikai jau po metų ar dvejų (ypač jeigu namuose atsiranda gyvūnas) turi didelę riziką tapti alergiškais, o turint alergiją vienam gyvūnui, labai greitai gali atsirasti alergija ir kitiems gyvūnams, kadangi visi alergenai yra bendri.

– Ar yra būdų, padedančių nuslopinti alergiją, sumažinti jos simptomus?

– Yra įrodyta, jog jeigu katę prausiame bent vieną kartą per savaitę, jos turimą alergenų kiekį labai žymiai sumažiname.

Labai jautriems pacientams ar tiems, kurie negali išvengti kontakto su alergenu, pavyzdžiui, veterinarams, taikome imuno terapiją, kuri palaipsniui gali nujautrinti alergeną. Tačiau, žinoma, efektyviausia (pagal galimybes) tiesiog atsisakyti to gyvūno.

Shutterstock nuotr./Moteris su kate.
Shutterstock nuotr./Moteris su kate.

– Ar pats žmogus pagal simptomus gali nustatyti, ar jis yra alergiškas kokiam nors gyvūnui?

– Žmogus dažniausiai jau įtaria, kad jis yra alergiškas. Pirmiausiai pasireiškia dvi požymių rūšys: kvėpavimo takų ir odos.

Tik įėjus į svečius, kur yra, tarkime, katė, po kelių minučių prasideda čiaudulys, niežti akis, nosį, iš nosies pradeda tekėti skystas sekretas, parausta akys, užburksta nosis, atsiranda kosulys, dusulys, sunkumo krūtinėje priepuoliai. Kiti simptomai – odoje atsiranda niežtinčios, patinusios odos dėmės (dilgėlinė).

Alergija patvirtinama labai paprastais metodais – alergenai yra užlašinami ant odos, ir jau po 15 minučių yra rezultatas.

Tačiau būna ir neakivaizdžių simptomų. Šiandien yra įrodyta, kad katės alergenas ir kiaulienos alergenas yra labai panašus. Taigi, gali žmogus nejausti alergijos priepuolių, tačiau turėti nuolatinę alerginę slogą ir nesuprasti, kas ją palaiko.

Kilus įtarimams, visuomet geriausia kreiptis į gydytoją specialistą – alergologą, kuris patikimiausiai nustatys tikslią alergijos priežastį. Alergija patvirtinama labai paprastais metodais – alergenai yra užlašinami ant odos, ir jau po 15 minučių yra rezultatas. Tuomet ir pats žmogus mato, kiek tas gyvūnas jam yra kenksmingas.

– Ar sunkesniais atvejais gali pasireikšti anafilaksija?

– Tik išskirtinai retais atvejais. Gyvūnų alergija dažniausiai sukelia astmos priepuolį, tačiau ne anafilaksinę reakciją. Pastarąją dažniau sukelia alergenas, kuris į organizmą patenka su maistu ar vaistu.

Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei rezultatui pasiekti pasitelkiamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių, teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų.

Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis – kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau tam, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje“ – susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti.

Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių.

Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoj cheminio imta naudoti kitus ginklus – probiotikus. Draugiškosios arba gerosios bakterijos („probio“ reiškia „už gyvenimą“), turi vieną puikią savybę – užpildydamos mūsų gyvenimo aplinką, jos paprasčiausiai išstumia ir neleidžia daugintis bei plisti patogeniniams organizmams, nes šiems nebelieka tam palankios terpės.

ProBiotic“ purškiklis nuo gyvūnų alergenų mažina alergenų skaičių išpurkštame plote bei naikina gyvūnų kailio ir odos likučius.

Parengta bendradarbiaujant su projekto partneriu

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Maistas

Eurovizija 2018

Sveikata

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką