Kiekvienas galime išvardinti daugybę situacijų, kai lūkesčiai neišsipildė: negavome geidžiamo darbo, vizos, o gal išgirdome „ne“ iš mylimo žmogaus. Tėra tik du keliai: arba nuleisti rankas arba bandyti dar kartą. Su dviguba energija.
1. Kiekybė pereina į kokybę
Kaip rodo apklausos, vidutiniškai kiekvienas rūkantis žmogus, norintis mesti rūkyti, tai meta po trijų ar daugiau bandymų. Kiekvienas bandymas, nors ir nesėkmingas – tai nauja patirtis. Ir kiekvieną kartą mes vis daugiau sužinome apie save, savo galimybes ir ribotumą. Lygiai tas pats ir su neigiamu atsakymu – koks bebūtų jūsų tikslas, norint pasiekti stabilių rezultatų, jums reikės įveikti neigiamų atsakymų ruožą. Norint gauti naują darbą, kelis kartus dažniausiai tenka išklausyti frazę: „Atleiskite, bet jūs mums netinkate“. O ieškant gyvenimo draugo, kartais nuvilia frazė: „Gal likime tik draugais?“ ar kategoriškas: „Ne!“.
SVARBU: Neįsigilinkite į savo išgyvenimus, stenkitės galvoti, kad kiekvienas neigiamas atsakymas jus priartina prie tikslo. Aleksanderis Bellas kartą taikliai pastebėjo: „Kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro. O mes dažnai godžiai žvelgiame į užsidariusias duris, visai nepastebėdami tų, kurios mums atsivėrė“.
2. Patyrę nesėkmę mes atrodome simpatiškesni kitų akyse
Kaip bebūtų keista, nesėkmės kartais gali išeiti į naudą. Prie tokios išvados dar prieš 50 metų priėjo psichologas Elliotas Aronsonas. Jis stebėjo žiūrovų, kurie vertino dviejų žmonių intelektualinę kovą, elgesį. Pirmasis atrodė itin pasitikintis savimi, į daugelį klausimų atsakydavo teisingai, antrasis gi dažnai klydo ir atrodė sutrikęs. Tam tikru metu, paprašyti psichologo, žaidimo dalyviai tarsi netyčia apsiliedavo kava. „Nevykėlio“ žiūrovai neužjausdavo, tačiau jei kava apsipildavo pirmaujantis žaidėjas, žiūrovai jo gailėdavo labiau: dabar jis jiems atrodydavo, jų žodžiais tariant, „žmogiškesnis“, „žemiškesnis“.
SVARBU: Nuolatinė sėkmė aplinkiniams kelia įtarimų, tačiau nesėkmės sukelia užuojautą. Lyderis, patyręs pralaimėjimą, kitų akyse iškart tampa artimesniu, labiau suprantamu ir pelno palaikymą bei užuojautą. Jei savo nesėkmę vertinsite su humoru ir kitiems papasakosite apie ją linksmą istoriją – sulauskite itin daug simpatijų.
3. „Ne“ – laisvų žmonių prerogatyva
Tie, kurie negali niekam pasakyti „Ne“, nepasitiki savimi. Tas nepasitikėjimas neleidžia jiems pajusti savo išskirtinumo ir verčia taikytis prie kitų žmonių poreikių ir tarsi „užsitarnauti“ teisę egzistuoti. Na, o neigiamas atsakymas – laisvo, žinančio savo vertę, žmogaus pasirinkimas.
SVARBU. Sugebėjimas priimti neigiamą atsakymą – irgi laisvos asmenybės savybė.
4. Ieškokite prasmės
„Ne“ visada kur kas sąžiningesnis už „Taip“, kuris pasakomas patiriant spaudimą ar trokštant išlaikyti gerus santykius.
Kartais kiti žmonės mums atsako tiesmukai ir netgi šiurkščiai. Tačiau kartais neigiamame atsakyme gali slypėti ir gyvenimiškos išminties kruopelių. Žinoma, svarbu jas pastebėti.
SVARBU. Supraskite, kad „Ne“ visada kur kas sąžiningesnis už „Taip“, kuris pasakomas patiriant spaudimą ar trokštant išlaikyti gerus santykius.
5. Sunkiausia – laukti, o ne išgirsti neigiamą atsakymą
Dažniausiai situacijos baubu tampa nežinomybė. Skaičiuojame dienas ir valandas, laukiame telefono skambučio ar laiško, ir kasdien tas nerimas auga. O kai jis didėja, piešiame vis liūdnesnius scenarijus.
SVARBU: Tokioje situacijoje bet koks atsakymas tampa palengvėjimu: galima judėti toliau, o ne trypčioti vietoje. „Ne“ – tai realaus pasaulio dalis. Tai reiškia tik tiek, kad durys užsidarė. Nereikia jų daužyti galva ir raudoti ant slenksčio. Geriau susirasti atviras duris!
