Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 3d. 09:24

Kas dedasi mūsų organizme, kai trūksta vandens?

Vanduo
Vida Press nuotr. / Vanduo

Europa ką tik ištvėrė vieną karščiausių vasarų. Italijoje ir Ispanijoje dėl perkaitimo netgi būta staigių mirčių. Visuomenės sveikatos specialisto teigimu, mirtis ištinka, kai organizmas negauna pakankamo kiekio vandens, daug prakaituoja ir vis tiek negali atsivėsinti. Ir nors karščiai atslūgo, tikėtina, kad dauguma žmonių kasdien geria per mažai vandens. Šiame straipsnyje atskleisime, kokie simptomai rodo, jog organizmas trokšta.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pavaduotojas Remigijus Zumeras yra parengęs straipsnių ir informacinių lankstinukų apie dehidrataciją ir vandens vartojimą. Jo teigimu neįmanoma pateikti visiems vienodos rekomendacijos, kiek vandens reikėtų išgerti, nes tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, svorio, fizinio aktyvumo ir netgi kokioje aplinkoje (karštoje, drėgnoje, sausoje) jam tenka praleisti didžiąją dalį dienos.

„Negali lyginti, kiek vandens reikėtų išgerti 50 kilogramų sveriančiai panelei ir 110 kilogramų sveriančiam statybininkui. Tai – absoliučiai individualus dalykas“, – sako R.Zumeras.

Trūkstant vandens organizme, žmogus jaučia nuolatinį troškulį, silpnumą, galvos svaigimą, burnos džiūvimą, širdies virpėjimus („permušimus“), vangumą.

Įvairiuose šaltiniuose rekomenduojama išgerti vandens paros norma svyruoja nuo 2 iki 3 litrų. Vyrams reikėtų savo svorį padauginti iš 0,035 litro, moterims – iš 0,037 litro, tuomet gautumėte individualią savo dienos vandens normą.

Dehidratacija dažniau ištinka vaikus ir senolius

Žmogus kasdien praranda vandenį iš organizmo ne tik tuštindamasis, tačiau ir kvėpuodamas, prakaituodamas. Prarandant vandenį kartu prarandami ir nedideli druskų (kalio, magnio, natrio bei kalcio) kiekiai. Kuo ilgiau negaunama pakankamo kiekio vandens, tuo daugiau mineralinių medžiagų pamažu pasišalina iš organizmo, nes kraujyje jos cirkuliuoja ištirpusios vandenyje. Elektrolitai sudaro teigiamus arba neigiamus jonus ir dalyvauja įvairiose biocheminėse organizmo reakcijose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Moteris geria vandenį
AFP/„Scanpix“ nuotr./Moteris geria vandenį

Dehidratacija dažniausiai ištinka esant aukštai aplinkos arba organizmo temperatūrai (sergant), esant intensyviam fiziniam krūviui, dažnai šlapinantis dėl inkstų ar šlapimo takų infekcijų, vartojant daug gėrimų, turinčių kofeino, taip pat – alkoholio. Nereikia pamiršti ne tik sporto, tačiau ir sunkesnių ūkio darbų – vos griebiamės fiziškai sudėtingų užduočių, skyla raumenyse esantys angliavandeniai, gamina energiją ir organizmo temperatūra pradeda kilti.

Medicinos naujienų portalo medbroadcast.com duomenimis, dehidratacija dažniau ištinka vaikus ir senyvo amžiaus žmones. Vaikus todėl, kad jie susirgę, viduriuodami praranda procentaliai daugiau skysčių nei suaugusieji. Ir apskritai kūdikio bei vaiko organizme yra daugiau vandens nei suaugusiojo. Tuo metu senjorai lėčiau reaguoja į organizmo siunčiamus signalus, „įjungiančius“ troškulį.

Didelis vandens trūkumas gali sutrikdyti ir širdies, ir smegenų darbą

Trūkstant vandens organizme, žmogus jaučia nuolatinį troškulį, silpnumą, galvos svaigimą, burnos džiūvimą, širdies virpėjimus („permušimus“), vangumą, labai mažai prakaituoja arba apskritai nustoja prakaituoti, gali apalpti. Trūkstant vandens taip pat sumažėja šlapimo kiekis, jis tampa tamsiai geltonos arba net rusvos spalvos. Šis požymis geriausiai išduoda, jog turite nedelsiant atsigerti.

Kalbant apie kavą – ji taip pat iš organizmo varo skysčius. Todėl, kad išplečia ne tik smegenų kraujagysles (dėl ko jaučiamės žvalūs ir pasirengę darbams), tačiau – ir inkstų.

Portalas medbroadcast.com rašo, jog apie du trečdaliai mūsų organizme esančio vandens yra susikaupę ląstelėse ir tik dešimtadalis – kraujyje. Ir vis dėlto ilgesnį laiką stingant vandens ląstelės pradeda atiduoti vandenį kraujui ir tuomet pradeda trikti jų funkcijos. Didžiausia žala padaroma, jei sutrinka smegenų ląstelių darbas, tuomet ištinka aukščiau minėti požymiai nuo galvos svaigimo iki alpimo ir netgi komos.

Siekiant atstatyti vandens kiekį organizme, reikia tiesiog daugiau gerti, geriausiai tam tinka mineralinis vanduo, kuriame yra ištirpusių druskų.

Kai turime būti ar dirbti karštoje aplinkoje, mūsų organizmas stengiasi kuo labiau save vėsinti. Vienas iš būdų atsikratyti perteklinės šilumos – prakaitavimas. Prakaituojame, nes organizmas stengiasi atiduoti kuo daugiau vandens ir tokiu būdu atvėsinti kūno paviršių. Antras organizmo būdas gintis nuo karščio – išsiplečia smulkiosios kraujagyslės.

Vida Press nuotr./Prakaituodami atvėsiname organizmą, tačiau prarandame daugiau vandens
Vida Press nuotr./Prakaituodami atvėsiname organizmą, tačiau prarandame daugiau vandens

„Atrodote gražiai įšilęs ir paraudęs. Tačiau to pasekmė – iškart ima kristi arterinis kraujospūdis. Didžioji dalis kraujo nuteka į paviršinius audinius, odą, paodį. Tada širdies veikla suaktyvėja, nes juk vis tiek reikia krauju aprūpinti gyvybiškai svarbius organus. Pavojingiausia, kai temperatūra perkopia leistiną ribą mūsų smegenyse. Kodėl sergant sakoma, kad kritinė riba yra 39° C–39,5° C? Nes viršijus šią temperatūrą smegenys gali nebesusitvarkyti, o tuomet sutriks visų kitų gyvybinių organų veikla“, – paaiškino R.Zumeras.

Kalbant apie kavą – ji taip pat iš organizmo varo skysčius. Todėl, kad išplečia ne tik smegenų kraujagysles (dėl ko jaučiamės žvalūs ir pasirengę darbams), tačiau – ir inkstų. Tai yra priežastis, kodėl netrukus po kavos išgėrimo žvilgsniu ieškome WC ženkliuko: inkstai varo iš organizmo daugiau šlapimo.

Žinoma, nekirskite grybų su spirgais, bet bananas ar košė puikiausiai susivirškina, net jei valgote valanda ar pusantros iki treniruotės.

Sportuojantiems – raumenų skausmai

Kalbant apie aukštos temperatūros ir sporto derinį R.Zumeras priminė, jog per šios vasaros futbolo čempionatą kelis kartus svarstyta, ar atšaukti rungtynes, ar leisti futbolininkams žaisti, kai termometro stulpelis artėjo prie +30° C. Teisėjai skelbė papildomas pertraukėles, per kurias žaidėjai gausiai gėrė vandenį ir pylėsi jį ant galvos.

Kai sportuojant trūksta vandens, gali pasireikšti raumenų spazmai. Taip pat egzistuoja teorija, kad uždelsti raumenų skausmai (atsirandantys praėjus maždaug 12 valandų po kiek per didelio fizinio krūvio) yra sąlygojami tų pačių elektrolitų (mineralinių medžiagų) trūkumo.

Vida Press nuotr./Moteris geria vandenį
Vida Press nuotr./Moteris geria vandenį

Pašnekovas griauna mitus, kad prieš treniruotę negalima gerti ar valgyti. Jo teigimu, tai bent 30-ies metų senumo klaidinga taisyklė.

„Žinoma, nekirskite grybų su spirgais, bet bananas ar košė puikiausiai susivirškina, net jei valgote valanda ar pusantros iki treniruotės. O gerti vandenį reikia ir prieš, ir per, ir po treniruotės. Jaunimas bėgioja ar mina dviratį – dažnai pastebiu, kad su savimi turi buteliuką ar gertuvę. Čia reikia juos pagirti. O jei nusprendžiate imtis iššūkio, pavyzdžiui, bėgti ilgą distanciją, per kurią gerai išprakaituojate, vandens turi būti papildoma nuolat ir geriausia – mineralinio vandens“, – patarė R.Zumeras.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką