Aukštas glikemijos indeksas (GI)
Pagrindinis angliavandenių šaltinis – grūdų produktai, bulvės, vaisiai. Sveiko gyvenimo būdo propaguotojos Ksaveros Vaištarienės nuomone, žmogaus organizmui per dieną reikia apie 350 gramų angliavandenių, kurių yra grūdiniuose produktuose ir bulvėse. Vyrams šiek tiek daugiau. Jie suteikia žmogaus organizmui energijos, o visiškas atsisakymas gali sukelti nuotaikos sutrikimus, vangumą.
Vieni angliavandeniai prilygsta cukrui ir turi aukštą glikemijos indeksą (GI), kiti – turi daug organizmui naudingų medžiagų ir žemą GI. Pirmuosiuose – mažai skaidulinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų bei mineralų.
Juos galima būtų pavadinti „blogaisiais“, nes jie nesuteikia naudos organizmui. Jis staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje, o tai skatina uždegiminius procesus. Patiekalai su miltais, kurie pagaminti iš javų ar ryžių endospermo (branduolio), turi aukšto GI angliavandenių.
Angliavandeniai su žemu GI
Knygos „Maisto farmacija“ autorės Lina Nertby Aurell ir Mia Clase rašo: „Šiandien daugelis baiminasi angliavandenių ir visus juos rikiuoja į vieną eilę. Tačiau reikalas tas, kad kasdien valgyti maistą, turintį žemą angliavandenių koncentraciją, yra sveika, tai stiprina žarnyno mikroflorą ir imuninę sistemą. Moksliniai tyrinėjimai patvirtina tiesioginį ryšį tarp gausaus iš augalinio maisto gaunamų angliavandenių vartojimo ir geros savijautos.“
Vos pakeitus valgiaraštį ir pasirinkus angliavandenius su žemu GI, sveikata gali žymiai pagerėti. „GI tai svarbus dalykas, padėjęs daugybei žmonių visame pasaulyje atsikratyti nutukimo, antro laipsnio diabeto, metabolizmo – ir be jokių vaistų“, – rašoma knygoje „Maisto farmacija“. Siūloma rinktis maisto produktus, pagamintus iš kviečių, turinčių sėlenas ir gemalą.
Mažą ar vidutinį GI turintis maistas:
- Baltos pupos;
- Žali ir raudoni lęšiai;
- Žali žirneliai;
- Pilno grūdo kviečių miltai;
- Avinžirniai, avinžirnių miltai ir makaronai;
- Japoninės pupuolės ir jų makaronai;
- Grikiai, pilno grūdo grikių makaronai;
- Kukurūzai, kukurūzų miltai
- Greipfrutai;
- Braškės;
- Bananai;
- Obuoliai.
Glitimas
Medicinos mokslų daktaras Alvydas Unikauskas savo laidoje „Klauskite daktaro“ sako, jog dabar vartojami kvietiniai miltai, mūsų angliavandenių šaltinis, labai skiriasi nuo tų, kuriuos valgydavo mūsų proseneliai.
Apie 1960 metus kviečiai, kuriuos mes dabar valgome, buvo išvesti selekcijos būdu. Jie turi maždaug keturis kartus mažiau cinko, vario, geležies, magnio ir kitų naudingų medžiagų žmogaus organizmui. Per paskutinius 200 metų glitimo kiekis šiuose kviečiuose yra žymiai padidėjęs.
Glitimas yra kai kurių javų endospermuose esantis baltymas, susijungęs su krakmolu. Televizijos laidos vedėjas A.Unikauskas pasakoja apie maisto su glitimu žalingą poveikį. Patekęs į organizmą, jis gali sunaikinti žarnyno sienelėje išsidėsčiusius gaurelius.
Todėl nepriimtinos mūsų organizmui medžiagos prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir patenka į kraują. Žmogaus imuninė sistema tampa priversta nuolat kovoti su šiomis medžiagomis. Ji greičiau nusilpsta, nebekovoja su infekcijomis, peršalimais ir netgi vėžiu.
Būtent todėl žmonės, valgantys daug miltinių patiekalų ir turintys jautrumą glitimui, dažniau serga autoimuninėmis ligomis, reumatoidiniu artritu, skundžiasi nuotaikos nebuvimu, vangumu.
Pasaulyje vis daugiau žmonių netoleruoja glitimo ar yra jam jautrūs. Sveikiausia rinktis angliavandenius su žemu GI ir be glitimo.
Sveikata pagerėjo pasirinkus sveikus angliavandenius
Viena iš šeimų, turinti jautrumą glitimui yra Aušros Rutkauskienės šeimyna. Būtent ši problema moterį pastūmėjo įkurti sveiko maisto parduotuvę „Allergy“.
A.Rutkauskienė pasakoja, jog viskas prasidėjo atsiradus naujagimiui. Vaiką netikėtai pradėjo berti. Paaiškėjo jog jis alergiškas glitimui. Aušra nežinojo, ko griebtis. Tinkamų maisto produktų Lietuvoje sunku buvo rasti. Ji nusprendė iš pagrindų keisti savo valgiaraštį, atsisakyti „blogųjų“ angliavandenių, kadangi maitinant berniuką maisto medžiagos persiduodavo jam.
„Pradžia buvo labai sunki, nes atsisakyti maisto, kurį buvau įpratusi valgyti reikėjo nuo tos akimirkos, kai tik sužinojome apie kūdikio jautrumą glitimui. Tada net neįsivaizdavome, kad mums įprastiems kviečiams yra sveikų pakaitalų, kaip žaliųjų žirnelių ar lęšių makaronai, pilno grūdo ryžių makaronai ir miltai, japoninių pupuolių makaronai.
Po truputį mūsų valgiaraštyje atsirado bolivinės balandos, burnočiai, sorgai, soros, avinžirniai, lęšiai, lukštentos pluoštinės kanapės. Visus šiuos maisto produktus atradome atostogaudami užsienyje. Ten maisto, skirto alergiškiems glitimui žmonėms, pasirinkimas – daug platesnis. Būdami svečiose šalyse bandydavome naujus produktus, džiaugėmės ne tik atrastais naujais skoniais, bet ir produktų sudedamosiomis dalimis,“ – atvirauja A.Rutkauskienė.
