Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kokio maisto labiausiai reikia mūsų smegenims?

Mūsų smegenys labai daug dirba. Mintys, judesiai, pojūčiai, kvėpavimas, širdies plakimas, sapnai... Visa tai be jų neįmanoma. Nereikia būti psichiatrijos specialistu, kad suprastum: smegenims, kaip ir automobilio varikliui, reikia „kuro“, o šio kokybė neišvengiamai lemia tai, kaip gerai mūsų nervų sistemos komandinis centras susidoroja su daugybe kasdien vykdomų užduočių. Taigi – kuo maitiname savo smegenis?
Sveiki produktai
Sveiki produktai / Vida Press nuotr.

Daugėja vakariečių medikų, kuriems nebepakanka žinių, įgytų universitetuose, nes jos nepadeda pamatyti viso vaizdo. „Jo neturėdamas, psichiatras negali pagelbėti pacientui iš esmės“, – įsitikinęs daktaras Robertas J.Hedaya, visuminės psichiatrijos (angl. „whole psichiatry“) metodo kūrėjas.

Pasak jo, ne tik kūno, bet ir proto negalavimus lemia įvairių organizmo sistemų – hormoninės, imuninės, genų, virškinimo ir kitų, sąveika: „Noriu atkreipti žmonių dėmesį į mitybą. Tai, ką dedame į burną, nepaprastai svarbu! Ar pakankamai valgome baltymų, sveikų riebalų, kompleksinių angliavandenių, skaidulų? Ar valgome subalansuotus jų kiekius? Kokias pertraukas darome tarp valgymų? Šie faktoriai beveik visada lemia mūsų nuotaiką. Nuo maisto kokybės, to, kaip jį valgome, kokios emocijos tuo metu vyrauja, labai priklauso, ar organizmas bus pajėgus optimaliai funkcionuoti. Bet juk valgymas neatsiejamas nuo virškinimo, medžiagų įsisavinimo, imuniteto, ir depresija nuo jų neatsiejama. Mes jau žinome, kad žarnyno ir imuninės sistemos sąsajos labai glaudžios, o pastaroji, savo ruožtu, sudaro tandemą su smegenimis. Psichiatras turi pasidomėti, kaip veikia paciento žarnynas, ir atsižvelgti į tai skirdamas gydymą. Kai žarnynas dirglus – protas dirglus, ir atvirkščiai. Deja, visuminio psichikos sveikatos vertinimo stinga, o supaprastintas požiūris skatina vaistų gamybą ir vartojimą.“

Vida Press nuotr./Pagyvenusi moteris
Vida Press nuotr.

Žmogus, kuriam ne vis vien, kaip jo smegenys dirba, turėtų pasirūpinti, kad žarnyno mikrobiota ir jos aplinka būtų sveikos, o tai padeda pasiekti sveikas maistas.

Ar žinojote, kad apie 95 proc. laimės hormono serotonino susidaro ten, kur vyksta, hm, labai žemiški procesai? Tas periferiniu vadinamas serotoninas reguliuoja signalus tarp žarnyne gyvenančių neuronų, kuriuos (ir serotonino gaminimą) labai stipriai veikia tam tikros bakterijos iš nesuskaičiuojamos jų galybės, irgi gyvenančios žarnyne. Ir vėl pasiremkime mokslu: daugėja duomenų, kad keičiantis mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) sudėčiai keičiasi ir jos savininko elgesys. „Kad egzistuoja mikrobiotos ir imuninės bei medžiagų apykaitos sistemų ryšys, šiandien niekas nesiginčija. Bet tyrimas, atskleidžiantis, kad žarnyno bakterijos daro įtaką nervų sistemai, – nuostabi galimybė išplėsti biologijos mokslų ribas“, – sako vienas iš tokį tyrimą vykdžiusių mokslininkų. Jo rezultatai buvo paviešinti pernai. Žmogus, kuriam ne vis vien, kaip jo smegenys dirba, turėtų pasirūpinti, kad žarnyno mikrobiota ir jos aplinka būtų sveikos, o tai padeda pasiekti sveikas maistas. Kai ten nedominuoja blogosios bakterijos, organizme mažėja uždegimo židinių. „Uždegimas veikia nuotaiką ir suvokimo gebėjimus“, – aiškina Drew Ramsey.

Medžiagos, kurių verkiant reikia smegenims

„50 lapinių kopūstų atspalvių“ autorius Drew Ramsey, kuris yra praktikuojantis psichiatras ir universiteto profesorius, pernai Amerikos psichiatrų asociacijos metinėje sueigoje paskelbė, kad kartu su kolegomis parengė moksliniais įrodymais pagrįstą smegenų maisto skalę. Joje (dar nepaviešintoje, tik pristatytoje visuomenei žodžiu) svarbiausias pozicijas užima nesočiosios riebalų rūgštys omega 3, magnis, kalcis, cinkas, geležis, skaidulos, vitaminai B1, B9, B12, D ir E.

Šių medžiagų prevencinės galios labai stiprios, kita vertus, kai jų trūksta, atveriamas kelias tokioms ligoms kaip depresija. Skalėje, kai ji bus paskelbta, turėtume pamatyti produktų, kurie yra pelnę didžiausią specialistų palankumą, sąrašą. Pasak Drew Ramsey, „mums buvo labai svarbu naudojantis moksline literatūra atsijoti maistines medžiagas, kurios, kaip rodo jau surinkti duomenys, labai labai susijusios su depresija“. Kol kas aišku, kad smegenų maisto skalės viršutinėse pozicijose – lapinės daržovės, ekologiška gyvulių ir laukinių gyvūnų mėsa, riešutai (karijų, graikiniai, žemės), jūrų gėrybės (midijos, austrės, moliuskai, aštuonkojai, kalmarai, sraigės), žuvys (lašišos, sardinės, silkės).

Vida Press nuotr./Sveiki produktai
Vida Press nuotr.

Skalės sudarytojas atkreipė dėmesį, kad svarbu vartoti tokį iš vandens ištrauktą maistą, kuriame būtų kuo mažiau gyvsidabrio. Be to, jis priminė, kad veganiška ir vegetariška mityba neretai lemia B12 trūkumą organizme. Kai jo stinga, smegenys būna ne tokios atsparios uždegimui, žmogus labiau rizikuoja susirgti depresija ir demencija.

Žmonių, kurių valgiaraštyje buvo gausu vaisių, daržovių, visų grūdo dalių produktų, smegenys dirbo geriau nei tų, kurie reguliariai vartojo raudoną mėsą, keptą ir perdirbtą maistą.

Galima paminėti ir dar vieną plačiai aptartą darbą, kurio tikslas irgi buvo maisto ir smegenų „partnerystės“ analizė. Kanados tyrėjų komanda penketą metų stebėjo ir vertino 28 tūkst. moterų ir vyrų iš 40 šalių mitybą ir jos įtaką suvokimui bei atminčiai. Tyrimo dalyvių amžius – 55 metai ir daugiau. Paaiškėjo, kad žmonių, kurių valgiaraštyje buvo gausu vaisių, daržovių, visų grūdo dalių produktų, smegenys dirbo geriau nei tų, kurie reguliariai vartojo raudoną mėsą, keptą ir perdirbtą maistą. Neaišku, kaip pakomentuotų šiuos rezultatus Drew Ramsey, teigiantis, kad smegenims reikia ekologiškos gyvulių ir laukinių gyvūnų mėsos. Teks lukterėti, kol jo smegenų maisto skalė bus paskelbta.

Kad ir kaip būtų, šis psichiatras tikriausiai pritartų kolegoms kanadiečiams, kurie pabrėžė, jog maža įtraukti į valgiaraštį sveikų produktų – dar reikia jų nesugadinti. Tarkim, vaisių nauda bus prarasta valgant juos su daug cukraus ir riebalų. „Mūsų surinkti duomenys rodo, kad apskritai sveika mityba smegenų darbui yra svarbesnė nei kokio nors vieno sveiko produkto vartojimas. Stebuklingo produkto ar stebuklingos maisto medžiagos nėra. Esmė – sveika mityba apskritai.“

Šviežia žuvis ir jūros gėrybės / 123rf.com nuotr.
123rf.com nuotr.

Apie gyvsidabrį

  • Jo būna ir laukinėse, ir dirbtinai užaugintose žuvyse, nes visiems vandenims įtaką daro žmogaus veikla. Žalingą gyvsidabrio poveikį organizmui, manoma, neutralizuoja selenas.
  • Daug gyvsidabrio randama tunuose, kardžuvėse, karališkosiose skumbrėse, jūriniuose upėtakiuose ir ešeriuose, omaruose.
  • Mažai gyvsidabrio randama lašišose, sardinėse, silkėse, plekšnėse, vėgėlėse, kuojose, ančiuviuose, vėžiuose, austrėse.

Ryšys tarp mitybos ir hipokampo dydžio

Atliktas ir pirmas tyrimas, aiškinantis, koks ryšys egzistuoja tarp mitybos ir hipokampo – smegenų dalies, reguliuojančios atmintį. Žmogaus, įkopusio į penktą dešimtį, smegenys pradeda trauktis, mažėti ir tai veikia jų pajėgumą. Ketverius metus trukęs tyrimas, apie kurį visuomenė buvo informuota pernai, parodė, kad žmonių, kurių valgiaraštyje dominavo įvairių spalvų augalai, jūrų gėrybės ir visų grūdo dalių produktai, kurie vengė pirktinio perdirbto maisto, kairiojo hipokampo, atsakingo už gebėjimą įsiminti žodinę informaciją, tūris sulaukus 60–64 metų buvo didesnis ir natūralus jo mažėjimo procesas vyko lėčiau, palyginti su tų, kurie teikė pirmenybę vadinamajam vakarietiškam, t. y. nesveikam, maistui.

Vida Press nuotr./Išsilavinimas
Vida Press nuotr.

Įdomu, kad tyrėjai nepastebėjo reikšmingų dešiniojo hipokampo, reguliuojančio regimąją, erdvinę, muzikinę atmintį, pokyčių, susijusių su valgomu maistu. Vertindami rezultatus tyrėjai padarė optimistinę išvadą: smegenų veiklą galima pagerinti atsisakius maisto, kuris smegenims nenaudingas, ir perėjus prie maisto, kuris tiekia joms aukštos kokybės „kurą“.

Galime paeksperimentuoti

Taigi, turime galimybę rinktis: keikti savo besikeičiančias nuotaikas, nerimastingas mintis arba išmėginti gydymąsi maistu. Specialistai pataria:

  • pradėti nuo kasdienės analizės – sąmoningai kreipti dėmesį į tai, kaip vieni ar kiti maisto produktai veikia savijautą. Ne tik iškart, bet ir kokia ji būna kitą dieną;
  • pamėginti laikytis „švarios“ dietos dvi tris savaites, t. y. visiškai nevartoti perdirbto maisto ir cukraus;
  • papildyti valgiaraštį fermentuotais produktais (tokiais kaip kefyras, jogurtas su gerosiomis bakterijomis, kimchi, misas, rauginti kopūstai ir agurkai), kurie skatina draugiškų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Beje, kai kurie žmonės pasijunta geriau, kai nevartoja jokių pieno produktų. Yra ir tokių, kuriems palengvėja galva atsisakius grūdų produktų, todėl nereikėtų aklai laikytis bendro pobūdžio rekomendacijų, labai svarbu klausytis savo organizmo;
  • pasilaikius „švarios“ dietos verta palengva, po vieną, grąžinti į valgiaraštį išbrauktus produktus ir stebėti, kaip tai veikia fizinę ir psichinę būklę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius