Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 balandžio 7d. 11:29

Konsultuoja endokrinologė: 7 klausimai apie skydliaukę

Skydliaukė
„Fotolia“ nuotr. / Skydliaukė
Skydliaukės sutrikimus dažnas supainioja su depresija, širdies ar nervų ligomis. Kaip atpažinti ir kada kreiptis į endokrinologą, kad neužleistume ir nekiltų didesnių sveikatos problemų?

Konsultuoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ konsultacijų skyriaus gydytoja endokrinologė dr. Jūratė Butnorienė.

– Kuo svarbi skydliaukė?

– Skydliaukė – drugelio formos liauka – yra prekinėje kaklo dalyje priešais trachėją. Šis organas gamina svarbius hormonus: tiroksiną (T4), trijodtironiną ir kalcitoniną, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Kalcitoninas skatina kalcio kaupimąsi kauluose. Skydliaukė pagamina 20 proc. trijodtironino (T3).

Kita likusi šio hormono dalis pagaminama konversijos būdu iš T4 kituose audiniuose (daugiausia kepenyse ir inkstuose). Tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą, kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė. Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, kai per daug – hipertirozė. Šia liga moterys serga gerokai dažniau nei vyrai.

Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai trinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai.

Skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

– Kodėl sutrikusi skydliaukės veikla dažnai painiojama su širdies, nervų, virškinimo trakto ar net ginekologinėmis ligomis?

– Todėl, kad sutrikus skydliaukės veiklai pasireiškia simptomai, būdingi šioms ligoms. Pavyzdžiui, padidėjus skydliaukės veiklai (esant hipertirozei) padidėja jautrumas, dirglumas, dažnai keičiasi nuotaikos, vargina rankų drebulys, širdies permušimai, karščio bangos ir padidėjęs prakaitavimas (lengva supainioti su premenopauzės simptomais).

Taip pat be priežasties, nors valgoma įprastai, krinta svoris, viduriuojama. Esant hipertirozei, medžiagų apykaita pagreitėja 30–60 proc. daugiau normos. Ligai progresuojant padidėja, t. y. išvešėja skydliaukė, atsiranda vadinamas gūžys. Kaklas pastorėja – atrodo it patinęs. Itin didelis gūžys (gali susiformuoti iki citrinos dydžio) ima spausti stemplę ir trachėją, sunkinti rijimą ir kvėpavimą. Juntamas ankštumas kakle, ypač dėvint drabužius aukšta apykakle.

Na, o susilpnėjus skydliaukės veiklai, vystosi hipotirozė. Jai būdinga bendras silpnumas, bloga nuotaika, vangumas, mieguistumas, padidėjęs jautrumas šalčiui. Taip pat sausėja oda, užkietėja viduriai, be priežasties padidėja svoris (maždaug 2–5 kg) ir sutrinka menstruacijų ciklas. Sergant skydliaukės ligomis, nėščiosioms didėja persileidimo rizika.

– Kokia skydliaukės ligų priežastis, ar jos paveldimos?

– Taip. Dažniausiai skydliaukės hipofunkcija – hipotirozė – būna paveldima, ją lemia Hashimoto (Hašimoto) liga, t. y. autoimuninis sutrikimas. Todėl jei šeimoje yra sergančiųjų ar sirgusiųjų skydliaukės ligomis (taip pat ir hipertiroze), patartina dažniau profilaktiškai pasitikrinti jos veiklą ir kitiems namiškiams, labiausiai vaisingo amžiaus moterims, nes joms dažniau išsivysto skydliaukės hiperfunkcija.

Skydliaukės veiklos sutrikimus gali išprovokuoti hormonų pokyčiai prieš menopauzę, per nėštumą, brendimą. Taip pat žindymo laikotarpiu. To priežastis neretai būna ir jodo trūkumas organizme, ilgą laiką vartojami hormoniniai kontraceptikai, stiprus stresas, netinkama mityba. Tam turi įtakos ir aplinkos užterštumas, padidėjęs radiacinis fonas bei kt.

– Ar tiesa, kad skydliaukės ligos mažina lytinį potraukį ir gali sukelti depresiją?

– Tiesa. Tai gali būti vieni iš daugelio skydliaukės ligų simptomų. Todėl labai svarbu pasikonsultuoti su endokrinologu. Vienas iš hipotirozės simptomų – depresija. Kai kurios moterys kreipiasi į psichoterapeutą manydamos, kad dėl visko kalti pakrikę nervai, tačiau vaistai nuo šios ligos neveiksmingi. Šiuo atveju svarbu ištirti skydliaukę ir skirti tinkamą gydymą. Tuomet sveiksta ir psichika, normalizuojasi ir lytinis aktyvumas.

Kadangi hipotirozė nepagydoma, tiroksiną reikia vartoti visą likusį gyvenimą, periodiškai atliekant tyrimus ir keičiant jo dozes.

– Kaip diagnozuojama ir gydoma hipertirozė?

– Hipertirozė diagnozuojama atsižvelgiant į simptomus, ištyrus tiroksino bei skydliaukę stimuliuojančio hormono tirotropino kiekį kraujyje. Sergant hipertiroze, tiroksino kiekis kraujyje būna didesnis, o tirotropino – mažesnis už normalų.

Gydymą gali skirti tik gydytojas endokrinologas, įvertinęs ligos priežastis bei laipsnį, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Paprastai skiriama skydliaukės veiklą slopinančių vaistų, tam tikrais atvejais operuojama arba gydoma radiojodu.

– Kas yra skydliaukės mazgai ir kaip juos atpažinti?

– Skydliaukėje kartais susiformuoja nedideli mazgai, dažniau vyresnio amžiaus moterims, nors pasitaiko ir jaunoms merginoms. Daugeliu atvejų jie būna nepiktybiniai. Maži mazgai negydomi, tačiau juos svarbu stebėti. Dažniausiai mazgai nesukelia jokių simptomų, tačiau tais atvejais, kai jie gamina per daug tiroksino, pasireiškia hipertirozės požymiai.

Jeigu segantis apykaklę, velkantis drabužius aukštu kaklus ar rišantis skarelę ant kaklo jaučiate ankštumo jausmą, atrodo, kad tarsi kas dusintų arba apčiuopėte kad ir nedidelį mazgelį, pasikonsultuokite su endokrinologu. Skydliaukės mazgai diagnozuojami ultragarsu.

– Kokie skydliaukės vėžio simptomai?

– Skydliaukės vėžiu serga tiek, moterys, tiek vyrai. Jeigu įtariamas skydliaukės vėžys, atliekama biopsija. Švirkštu iš mazgo paimama audinio, kurį ištyrus nustatoma, ar nėra vėžinių ląstelių. Didesnė rizika išsivystyti skydliaukės vėžiui, jei buvo taikytas spindulinis kaklo srities gydymas, šeimoje buvo kas nors sirgęs šia liga.

Skydliaukės vėžio yra keletas tipų. Viena sunkiausių – anaplastinė karcinoma, o labiausiai paplitęs ir mažiau pavojingas papiliarinis skydliaukės vėžys.

Jeigu atsikosėjate su krauju, kimsta ir keičiasi balsas, sunku nuryti, padidėjo skydliaukė ar patino kaklas, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai gali būti skydliaukės vėžio simptomai.

Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • Šokinėja kraujospūdis, suaktyvėjo širdies ritmas, nuolat virpa rankos ar visas kūnas;
  • Be priežasties nuolat keičiasi nuotaika, vargina slogutis, nerimas, išryškėjo depresijos simptomai;
  • Tapote jautresnė šalčiui, muša karštis, pagausėjo prakaitavimas;
  • Išsausėjo oda, ėmė slinkti ir sausėti plaukai, padaugėjo spuogų, pigmentinių dėmių;
  • Nuolat jaučiate silpnumą, būnate mieguista, greitai pavargstate;
  • Be priežasties ėmė augti arba kristi svoris;
  • Atsirado išskyrų iš krūtų spenelių (tiek moterims, tiek vyrams);
  • Padidėjo plaukuotumas, sutriko mėnesinių ciklas;
  • Sumažėjo lytinis aktyvumas, o vyrams sutriko erekcija;
  • Padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje;
  • Sumažėjo ar padidėjo kalio, natrio, kalcio kiekis kraujyje;
  • Ėmė vystytis osteoporozė, retėti kaulai;
  • Padidėjo kaklo apimtis, apčiuopiate mazgelių kakle.

Skydliaukei naudingi jūros kopūstai

Jūros kopūstai saugo nuo daugelio ligų, taip pat skydliaukės, nes aprūpina organizmą jam svarbiu jodu bei kitais mikroelementais. Tad profilaktiškai vertėtų į valgiaraštį įtraukti ne tik juoduotos druskos, bet ir jūros kopūstų (dumblių). Populiariausi – jūros kopūstai (laminaria), kuriuose yra daug svarbių cheminių elementų: bromo, boro, cinko, kobalto, fosforo, cinko, geležies, kalio, A, C, D ir B grupės vitaminų. Pagal vitamino C kiekį šie dumbliai nė kiek nenusileidžia apelsinams, žemuogėms ar svogūnų laiškams. 10 g jūros kopūstų suteikia tiek kalcio, kiek jo yra stiklinėje pieno.

Mitybos specialistų teigimu, jūros dumbliai – puikus ir jodo šaltinis, kurio mūsų platumų gyventojams labai trūksta. Dėl šio mikroelemento stygiaus tampame dirglesni, nervingesni, mažėja darbingumas, be to, didėja skydliaukės ligų, krūtų ir gimdos vėžio rizika.

Jeigu bent du kartus per savaitę maistą (salotas, garnyrą, sriubą) pagardinsite arbatiniu šaukšteliu džiovintų jūros kopūstų miltelių, sumažinsite riziką susirgti skydliaukės, širdies ir kraujagyslių ligomis, susidaryti trombams.

Jūros kopūstai yra natūralus antioksidantas – neleidžia organizme kauptis laisviesiems radikalams, skatina ląsteles atsinaujinti, saugo nuo vėžio. Taip pat dumbliai vertinami dėl algino rūgščių, kurios poveikis panašus kaip ir pektinų – šalina skysčių perteklių ir nuodingąsias medžiagas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Žurnalas „JI“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

12:01
01:00
08:36

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Interviu 15MAX
15MAX
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką