Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kuo organizmui svarbi medžiagų apykaita?

Kūno svoris
Fotolia nuotr. / Kuo lėtesnė medžiagų apykaita, tuo sunkiau išsaugoti normalų kūno svorį.
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Daugeliui medžiagų apykaita asocijuojasi tik su lieknumu ar antsvoriu. Visi žinome, kad, kuo ji lėtesnė, tuo sunkiau išsaugoti normalų kūno svorį. Tačiau medžiagų apykaita iš tiesų atlieka daug daugiau funkcijų – ji lemia bendrą savijautą ir sveikatą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Medžiagų apykaitą lemia daugelis dalykų: prigimtis (genetika), amžius (vaikų greitesnė, o vyresnių žmonių lėtesnė), virškinimo sistemos būklė, endokrininių liaukų ir nervų sistemos veikla, tam tikros ligos. Taip pat gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, mityba, vartojami vaistai.

Bene didžiausią įtaką medžiagų apykaitai daro hormonų veikla, t. y. tam tikros endokrininių liaukų išskiriamos aktyviosios medžiagos. Būtent hormonai reguliuoja viso mūsų organizmo medžiagų apykaitą, lemia energiją, darbingumą, charakterį, figūrą, plaukuotumą, lytinį potraukį ir kt. Praktiškai kiekvienas organas susijęs su endokrinine sistema. Taigi, norint turėti normalią medžiagų apykaitą, reikia stengtis išsaugoti normalią hormonų veiklą. Deja, ją greitai gali išbalansuoti ne tik hormonų audros per brendimą, nėštumą ar menopauzę, stresas, nuovargis, bet ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, ilgas skrydis, kai pasikeičia laiko juosta. Taip pat net menkiausia nesėkmė darbe ar pyktis šeimoje, orų permainos, ypač temperatūrų pokyčiai. Visa tai veikia ir medžiagų apykaitą.

Štai vasarą, kai šilta, medžiagų apykaita būna greičiausia, o žiemą, priešingai, sulėtėja, nes taupo energiją, kaupia kalorijas, kad organizmas turėtų iš ko gaminti šilumą. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku lengviausia priaugti svorio. Tad klaidinga manyti, kad grūdindamasi lediniu vandeniu paskatinsite medžiagų apykaitą. Anot natūraliosios medicinos atstovų, veikiant šalčiui, organizmas pradeda kaupti riebalus, tokiu būdu siekdamas apsisaugoti nuo peršalimo. Tad apsipylimai labai šaltu vandeniu, mažiau kaip 12 laipsnių temperatūros, sulėtina medžiagų apykaitą. Kur kas greičiau ims tirpti poodinis riebalinis sluoksnis, jei kartą ar du per savaitę pasigarinsite pirtelėje ar paprakaituosite mankštindamasi.

Turi įtakos ne vien dailiai figūrai

Medžiagų apykaita turi įtakos kone visoms organizmo funkcijoms. Vykstant medžiagų apykaitos procesui, organizmas gauna būtiniausių maisto medžiagų, be kurių jis negalėtų normaliai funkcionuoti. Tad sutrikus (sulėtėjus ar pagreitėjus) medžiagų apykaitai, gali kilti vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Daugelis džiaugiamės greita medžiagų apykaita, nes be sąžinės graužaties galime mėgautis skaniu maistu ir nestorėti. Tačiau, anot gydytojų, tokie žmonės dažniau skundžiasi sutrikusia virškinamojo trakto veikla (ypač skrandžio ir žarnyno). Jiems patariama valgyti dažniau, bet po mažiau. Na, o tie žmonės, kurie turi sulėtėjusią medžiagų apykaitą, dažniau serga endokrininės sistemos ligomis, ypač kasos ir kt.

Kodėl lėtėja

Natūraliai medžiagų apykaita ima lėtėti nuo trisdešimties metų. Kas dešimtmetį – 5–7 proc. Ypač polinkis tukti moterims padidėja nuo 45–54-erių metų, nes organizmas liaujasi gaminęs estrogenus. O kai jų stinga, pilvo srityje ima kauptis daugiau riebalų. Tad jei nenorite papilnėti, turite gauti 100 kalorijų mažiau nei būdama keturiasdešimties.
Anot gydytojų, medžiagų apykaita gali imti lėtėti dėl jodo stygiaus. Jei be priežasties ėmėte sparčiai pilnėti, sutriko miegas, nervinatės dėl smulkmenų, kraujyje daugėja cholesterolio, į valgiaraštį įtraukite jūrų gėrybių ir žuvies, jūros kopūstų – geriausias jodo šaltinis.

Medžiagų apykaitos sulėtėjimo priežastis neretai būna ir sutrikusi hormonų veikla, skydliaukės, kasos ligos, kiaušidžių pašalinimas ir kt. Taip pat netinkamai parinkta hormoninė kontracepcija. Jei nepadeda dieta, sportas, būtinai pasikonsultuokite ne tik su dietologu, bet ir su šeimos gydytoju ar endokrinologu.

Jeigu yra sutrikęs virškinimas ar medžiagų apykaitą lemiančio kokio nors organo veikla, būtina keisti mitybą. Kai prasčiau virškinamas maistas, lėtėja medžiagų apykaita, kaupiasi toksinai, didėja apetitas, todėl ima augti svoris. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti medžiagų apykaitos lėtėjimo priežastis. Tik tada gydymas bus veiksmingas.

Medžiagų apykaitą trikdo ir dietos

Gydytojų teigimu, labiausiai medžiagų apykaitą gali išderinti organizmą alinančios mažo kaloringumo dietos. Ne veltui medikai juokauja, kad dietos reikia laikytis po valgio. Mat su maistu turime gauti visų reikalingų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių ir kt. Kai laikomasi vien angliavandenių arba vien baltymų dietos, išbalansuojamas organizmas, taip pat hormonų sistema. Dieta ypač gali pakenkti jauniems žmonėms. Dabar daugelis išbraukia riebalus iš savo valgiaraščio, todėl jų organizme stinga naudingojo cholesterolio. O tam tikras jo kiekis būtinas, kitaip nesigamina lytiniai hormonai ir kitos svarbios medžiagos. Taip pat be riebalų nesigamina vitaminas D, kurio, pagal naujausius tyrimus, žmonėms stinga net vasarą.

Kai moteris neturi riebalinio audinio, organizme nesigamina relišerių, medžiagų, skatinančių lytinį potraukį. Taip pat – pakankamai moteriškųjų lytinių hormonų. O kad žavėtume ir trauktume vyriškąją lytį, mūsų organizme turi būti pakankamas kiekis estrogenų. Dažniausiai merginos ar moterys, kurios badmiriauja, laikosi įvairių dietų ir yra labai liesos, kenčia dėl sutrikusių mėnesinių ciklo, yra nevaisingos arba joms sunkiau išnešioti kūdikį. Tad nenuostabu, kad nevaisingumas tampa civilizuotų šalių, kur vyrauja lieknumo kultas, problema.

Kaip paspartinti medžiagų apykaitą

► Nesilaikykite labai mažo kaloringumo dietos. Gyvenant pusbadžiu ir gaunant minimalų kiekį kalorijų (700–1000 kcal), organizmas aptingsta ir lėtėja medžiagų apykaita.

► Kad medžiagų apykaitos procesai vyktų nepriekaištingai, dietologai pataria valgyti reguliariai 4–6 kartus per dieną (porcijų dydis kiekvienam individualus, tad geriausia pasikonsultuoti su mitybos specialistu). Kai valgoma po mažai, organizmas spėja gerai suvirškinti maistą ir jį pasisavinti – jam nėra poreikio kaupti atsargai riebalų. Kai svoris pamažu didėja, akivaizdu, kad vartojame per daug maisto ir išeikvojame per mažai energijos.

► Kasdien darykite mankštą. Svarbu tinkamai parinkti treniruotės rūšį, intensyvumą ir trukmę. Rinkitės ištvermę didinančius pratimus – medžiagų apykaita greitesnė, kai organizmas gauna tolygų krūvį. Be to, kuo daugiau raumenų ir kuo jie tvirtesni, tuo greitesnė medžiagų apykaita.

► Į valgiaraštį įtraukite skaidulų turinčių produktų (įvairių grūdų košių, vaisių, daržovių). Venkite saldumynų, keptų, riebių patiekalų, pusgaminių. Reikėtų gerti pakankamai vandens (1,5–2 litrus per dieną), nes be jo negali vykti normali medžiagų apykaita.

► Kad suaktyvintume medžiagų apykaitą, reikėtų du kartus per metus išvalyti organizmą nuo toksinų. Dabar yra įvairių natūralių preparatų, vaistažolių mišinių. Taip pat kartą per savaitę daryti iškrovos dieną.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką