Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Menas nieko nedaryti – verta to išmokti. Nes nuvarytus arklius nušauna

Laiminga mergina
„Fotolia“ nuotr. / Laiminga mergina
Šaltinis: Žurnalas „JI“
1
A A

Atsakykite į klausimą, kada be sąžinės graužaties mėgavotės saulėlydžiu, ilsėjotės su knyga rankoje ar ramiai gėrėte puodelį kavos? Pasiūlymas nieko nedaryti skamba kurioziškai šioje darbais, rūpesčiais, pareigomis ir taisyklėmis perkrautoje kasdienybėje, tiesa? Vis dėlto verta išmokti šio meno, kad atgautume pusiausvyrą, ramybę ir blaivų protą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kada pradėti

Liūdna, bet kad ilsėtis būtina kiekvienam, dažniausiai suprantama per vėlai. Meno nieko nedaryti žmonės ima mokytis gyvenime pasiekę kritinį momentą: dėl nuolat patiriamo streso susirgę sunkia liga, dėl pervargimo ir neadekvataus elgesio praradę mylimus žmones, mėgstamą darbą, pamiršę, ką reiškia iš tikrųjų justi laimę ir pasitenkinimą.

Dažnai kartojate frazes: „Neturiu laiko“, „Darbai nelaukia“, „Pailsėsiu, kai numirsiu“, „Negaliu sau leisti sirgti“ ir pan.? Akivaizdu, kad pats laikas stabtelėti.

Turime jums dvi nemalonias žinias: nepakeičiamų žmonių nėra ir nuvarytus arklius nušauna. Skamba gal kiek šiurkštokai, bet tai yra tikrų tikriausia tiesa. Kad dažniau šypsotumėtės, sparčiau ir kokybiškiau atliktumėte skirtas užduotis, būtumėte geresnė mama, žmona ir draugė, išmokite kartais nieko nedaryti, skirti laiko sau be sąžinės graužaties. Nuo ko pradėti, klausiate? Ogi nuo šio straipsnio.

Išjunkite kompiuterį, televizorių, pasidarykite gardžios arbatos arba kavos, pasimėgaukite vaizdu per langą ir kelias minutes skirkite skaitymui. Galbūt sužinosite arba išmoksite ką nors išties naudingo.

Sustok, akimirka žavinga

Visą dieną skubame: ryte nekramtę praryjame sumuštinį ir vienu mauku išgeriame puodelį kavos, vidurdienį lekiame papietauti ir kuo greičiau grįžtame į darbą, vakare skubame namo ruošti vakarienės, susitikti su šeima.

Atlikę viską, kas buvo suplanuota, stengiamės kuo greičiau užmigti... Kodėl nuolatos taip skubame? Siekiame daugiau uždirbti, daugiau turėti, daugiau pasiekti?

Priežastis, pasak psichologų, gana dažnai būna kurioziška – skubame todėl, kad skubame. Be jokios rimtos priežasties.

Priežastis, pasak psichologų, gana dažnai būna kurioziška – skubame todėl, kad skubame. Be jokios rimtos priežasties. Paprasčiausiai taip esame įpratę. Pagal vakarietišką gyvenimo stilių, svarbu išnaudoti laiką efektyviai. Rytuose ir Azijos šalyse skubama mažiau – atrodo, kad ten net viešasis transportas važiuoja tada, kada patinka, ir niekas dėl to nesistebi, juolab nesinervina.

Psichologai taip pat teigia, kad skubėjimas dažnai yra reakcija į stresą. Negana to, skubėjimas yra ir streso priežastis. Taigi atsiduriame užburtame rate. Ką daryti? Kaip iš jo ištrūkti?

  • Stabtelėkite ir giliai pakvėpuokite.
  • Paklauskite savęs, ar skubate, nes turite laiku baigti labai svarbią užduotį, ar todėl, kad taip esate įpratę, kitaip nemokate.
  • Pamirškite rezultatus ir susitelkite į dabartinį momentą.
  • Sulėtinkite tempą ir veikite sąmoningai.
  • Pabandykite suvokti, kaip jaučiatės sumažinę tempą.

Taip nusiųsite signalą smegenims, kad turite pakankamai laiko, esate atsakingi už tai, ką darote, ir kad viskas yra gerai. Jūsų protas ir kūnas nurims, mintys taps aiškesnės, o darbas eisis sklandžiau.

Kvėpuokite skaičiuodami

Kvėpavimo pratimai, pasak specialistų, yra puikus būdas sumažinti nerimą, nuslopinti jaudulį ir stresą. Jie padeda atsipalaiduoti, suteikia vidinės ramybės. Šiam menui įvaldyti gali prireikti šiek tiek laiko, bet tą daryti tikrai verta. Juk ramus protas ir atsipalaidavęs kūnas atsparesnis aplinkos poveikiui.

Kvėpavimas lemia fiziologiją ir mąstymo procesus. Jaučiatės liūdni, dėl ko nors nerimaujate, ramybės neduoda kaltės jausmas? Visa tai perkelkite į kvėpavimą. Daugelis specialistų pradedantiesiems siūlo išmėginti pratimą, pavadinimu „4–7–8“.

Jį atlikti galima bet kur: namuose, darbe, automobilyje, prekybos centre ar lūkuriuojant prie gydytojo kabineto durų. Kvėpuoti geriausia sėdint tiesia nugara. Liežuvio neįtempkite – atpalaiduokite ir priglauskite prie gomurio už priekinių dantų.

1. Užsičiaupkite ir skaičiuodami iki keturių įkvėpkite pro nosį.

2. Sulaikykite kvėpavimą ir suskaičiuokite iki septynių.

3. Skaičiuodami iki aštuonių lėtai, bet garsiai iškvėpkite pro burną.

4. Pratimą kartokite dar tris kartus.

Atkreipkite dėmesį, kad reikia įkvėpti tyliai pro nosį ir iškvėpti garsiai pro burną. Liežuvio galiukas visą laiką turi būti prigludęs prie gomurio. Iškvėpimas turi trukti du kartus ilgiau negu įkvėpimas. Praktikuokitės bent porą kartų per dieną. Pirmą mėnesį nedarykite daugiau nei keturių kvėpavimo pratimų iškart. Vėliau, jei norite, galite pailginti iki aštuonių įkvėpimų ir iškvėpimų.

Šilto vandens galia

Fotolia nuotr./Maudynės
Fotolia nuotr./Maudynės

Tobula vonia nesusijusi su galvos trinkimu ar kūno šveitimu. Tai ritualas, ceremonija, pamaitinanti mūsų sielą ir pozityvesnėmis spalvomis papildanti minčių paletę. Karštas vanduo yra visagalis, tai tam tikras paguodos elementas. Jis leidžia mums atsiriboti nuo rutinos ir stebėti arba ignoruoti konkrečią akimirką.

Vonios ritualui nereikia dėsningumo ar nustatyto laiko. Į šiltą vandenį panirkite tada, kai jums to labiausiai reikia. Nepamirškite į vandenį įberti kokybiškos druskos, įlašinti mėgstamo kvapo eterinio aliejaus ir uždegti kelias žvakes.

Atsigulkite ir tegul kvapas jus kur nors nuneša. Pavyzdžiui, įsivaizduokite ryškiai žalią saulės sušildytą pievą, kupiną rausvų žiedų. Vėjas atneša pušų ir sauso smėlio dvelksmą nuo netoliese plytinčio miško. Lai nuovargis ir pyktis įauga į žemę kartu su samanomis. Jaučiatės visiškai atsipalaidavusi... Lėtai atsimerkiate. Jus pasitinka rami žvakių šviesa. Jeigu norite, galite skaityti knygą, tiesiog mėgautis šilto vandens glėbiu arba medituoti.

Tobulos ir veiksmingos vonios paslaptis, pasirodo, yra eteriniai aliejai:

  • Levandų padeda atgauti psichines ir fizines jėgas.
  • Levandų, mairūnų, pačiulių, mandarinų, snapučių ir ramunėlių mišinys atpalaiduoja.
  • Kvapiųjų šalavijų suteikia sparnus, bet ne visiems patinka šis kvapas.
  • Sandalmedžių yra prabangus ir padeda sukoncentruoti dėmesį.
  • Jazminų nuteikia romantiškai.
  • Eglių padeda išlaikyti balansą, suaktyvina protinę veiklą.
  • Bergamočių, pačiulių, raudonųjų apelsinų, kanangų ir greipfrutų veiksmingai malšina stresą.
  • Apelsinų šalina nemigą (tinka su levandų aliejumi), mažina nervingumą.

Juskime, uoskime, ragaukime

Paimkite vieną raziną. Apžiūrėkite ją atidžiau. Pauostykite. Užsimerkite ir pirštu lėtai braukite per susiraukšlėjusią odelę. Atsikąskite ir stebėkite, ką daro jūsų liežuvis. Kramtykite labai lėtai ir atidžiai.

Psichologai, gydytojai ir mitybos specialistai teigia, kad sąmoningasis valgymas yra modernaus skuboto gyvenimo būdo priešnuodis. Jis naudingas gydant valgymo sutrikimų turinčius, nutukusius, kitokių sveikatos problemų varginamus žmones.

Siūlome išbandyti. Galbūt patiks.

1. Pagerbkite maistą. Pradėdama valgyti pagalvokite, kokie laimingi esate, kad turite ką padėti ant stalo, kuo pamaitinti šeimą, pavaišinti draugus. Padėkokite prie maisto ruošos prisidėjusiems namiškiams, ūkininkams, užauginusiems derlių, ir jį parduodantiems prekeiviams. Prie stalo venkite nemalonių pokalbio temų, neigiamų emocijų – taip būsite tikri, kad valgote maistą, o ne savo nusivylimą.

2. Įtraukite visus pojūčius. Ar žinojote, kad labai svarbus yra ne tik maisto skonis, bet ir spalvos, kvapas, konsistencija. Į burną įdėję pirmą kąsnį, stabtelėkite ir pabandykite įsivaizduoti, kad patiekalą valgote pirmą kartą...

3. Tiekite kuklias porcijas. Ne tik nepersivalgysite, bet ir sumažės rizika iššvaistyti daugybę maisto. Rinkitės mažesnes lėkštes, valgykite nedideliais kąsniais.

4. Kramtykite kruopščiai. Taip ne tik greičiau pajusite sotumo jausmą, bet ir galėsite mėgautis naujais potyriais. Ar žinojote, kad ilgai kramtant kinta skonis? Išbandykite. Kramtyti reikia nuo 20 iki 40 kartų, atsižvelgiant į tai, ką valgote.

5. Valgykite lėtai. Taip suprasite, kada pasisotinate. Išvengsite persivalgymo ir sunkumo jausmo skrandyje. Jeigu vis dėlto laikas riboja ir negalite sau leisti valgyti lėtai, pavyzdžiui, per pietus darbo dieną, rinkitės lengvesnius patiekalus, mažesnes porcijas.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką