Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nepaprastos paprasto vandens galios

Vanduo
Fotolia nuotr. / Vanduo
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Vanduo mums yra kasdienis ir įprastas dalykas, kurio visai nevertiname – kuo ramiausiai pilstome į kairę ir į dešinę. Tačiau jeigu jis netikėtai imtų ir išnyktų, štai tada ir suprastume, kokiais gyvybiškai svarbiais saitais esame su juo susieti...

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

„Vanduo. Tu mums atrodai pats paprasčiausias dalykas. Tavimi mėgaujamės neturėdami nė menkiausio supratimo, kas iš tikrųjų esi“, – taip apie vandenį yra pasakęs legendinio kūrinio „Mažasis princas“ autorius Antoine‘as de Saint-Exupery. Tikra tiesa. Vandenį naudojame kasdien pačioms įvairiausioms reikmėms: gerti, gaminti valgyti, praustis, skalbti ir dar tūkstančiams kitų dalykų. Jis mums atrodo toks elementarus ir paprastas, kad net nevertas menkiausio dėmesio. Bet, kaip sakoma, genialumas arba unikalumas ir slypi paprastume. Būtent taip apie vandenį sako ir šių laikų mokslas. Moksliškai vanduo, regis, yra viena paprasčiausių, bet ir viena paslaptingiausių bei menkiausiai ištyrinėtų substancijų Žemėje. Kai buvo pradėti kelti klausimai, kas jis yra ir kokią reikšmę mums turi, faktas po fakto pradėjo ryškėti tiesiog neįtikėtinos, galima sakyti, stebuklingos vandens savybės. Pastarojo meto atradimai visiškai sujaukė mūsų supratimą apie vandenį. Suvokėme, kad iš tikrųjų apie jį nieko nežinome. Vanduo – tarsi neatrastas pasaulis.

 

Didžioji paslaptis

Tikriausiai visi esate girdėję, o gal ir matę filmą „Didžioji vandens paslaptis“. Jame atskleisti dalykai iš tiesų pribloškia. „Vanduo gyvas, jis turi atmintį ir reaguoja į mūsų mintis bei emocijas. Taigi savo mintimis ar išgyvenimais galime paversti jį arba nuodu, arba nuostabiausiu pasaulyje gėrimu“, – tokios idėjos plėtojamos šiame filme. Dar pabrėžiama, kad vandens kiekis Žemėje nekinta jau milijonus metų – jis visą laiką cirkuliuoja ratu. Kiekviename mūsų yra dalelė  pirmykščio vandenyno, kuriame sukaupta informacija apie visą žmonijos evoliuciją. Skaitydami jo įrašą apie Visatą, pasak vandenį tyrinėjančių mokslininkų, galėtume sužinoti viską – nuo jos susikūrimo iki tolimiausios ateities. Galbūt ne veltui senovėje, o kai kur ir iki šių dienų, žmonės vandenį garbino ir meldėsi jam kaip dievui. Kas, jeigu jis iš tikrųjų yra mūsų dievas?.. Teorija, kad visas mūsų planetos gyvybės formas, taip pat ir žmones sukūrė ne kas kitas, o vanduo, rutuliojama jau ne vieną amžių. Ir, reikia pripažinti, ji visai panaši į tiesą. Ypač kai labiau įsigilini į žmogaus (ir ne tik) organizmo sandarą...

 

Jei vieną dieną vanduo išgaruotų...

Apie 70 proc. suaugusio žmogaus organizmo sudaro vanduo: kraujyje cirkuliuoja net 90 proc. vandens, raumenyse – 77 proc., o smegenyse – apie 85 proc. Be vandens neįmanomi jokie gyvybiniai procesai: virškinimas, medžiagų apykaita, kraujo apytaka. Kitaip tariant, gyvybiškai svarbi organizmo veikla gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Beje, vandens stygių pajuntame labai greitai, kai organizme pradeda trūkti vos 1 procento. Netekti maždaug 12–20 procentų vandens jau yra kritinė riba – žmogus miršta apsinuodijęs savo apykaitos produktais. Vien dėl to į vandenį vertėtų žiūrėti itin pagarbiai – jis palaiko mūsų gyvybę. Jei netikėtai dingtų – jau po savaitės didesnė dalis gyvybės formų žūtų. Po kelių savaičių žalioji mūsų planeta taptų panaši į negyvenamą, beorę dykynę, nes žuvus augalams neliktų ir deguonies... Košmariška apokalipsė, tiesa? Tačiau skaitant šią eilutę tikriausiai tik retam šmėsteli mintis, kad kada nors tai galėtų tapti realybe. Gamta Lietuvą dosniai apdovanojo vandens gausa. Mūsų šalis tarsi vandens Kuveitas. Deja, mes neįvertiname, kokie iš tikrųjų esame turtingi.

Mūsų požemiuose teka vertingiausias pasaulyje turtas, brangesnis net už naftą ar auksą – gėlas vanduo. Dėl įdomumo priminsime: gerti tinkamas gėlas vanduo tesudaro mažiau nei 3 proc. visų Žemės vandens išteklių. Iš jų net 2 proc. „sukaustyti“ ledynuose ir viršukalnėse. Taigi matematika paprasta: gerti vargiai telieka vos vienas procentas. Ir tai viso pasaulio žmonėms. Mokslininkų manymu, dėl vandens, tiksliau, jo stygiaus, ateityje gali užvirti didžiuliai karai. Tiesą sakant, jau dabar kai kur jaučiamas didžiulis jo trūkumas. Apie 25 proc. pasaulio populiacijos jau šiandien neturi švaraus geriamojo vandens ir atiduotų viską, kad tik jo turėtų – ne maudytis, ne skalbti, o tik iki soties atsigerti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80 procentų atvejų infekcinėmis ligomis užsikrečiama per vandenį – net 500 milijonų žmonių kasmet suserga, dar apie 25 tūkstančiai (daugiausia vaikai) kasdien miršta dėl blogos kokybės vandens arba jo stygiaus.

 

Apie vandens atmintį

Fotolia nuotr./Vanduo
Fotolia nuotr. / Vanduo

Kai kurie mokslininkai teigia, kad vandenį teršiame ne tik nesuskaičiuojama gausybe chemikalų, bet ir nešvariomis mintimis bei emocijomis. Jau minėjome apie teoriją, teigiančią, kad vanduo turi atmintį. Tiesa, visiškai neginčijamai ji neįrodyta ir skeptikų vis neigiama. Tačiau pasaulyje juk egzistuoja gausybė reiškinių, kurių neįmanoma pirštu prikišamai įrodyti... Nepaisant to, mes  žinome, kad jie egzistuoja.

Taigi mokslininkai tikina, kad pastaraisiais laikais žmonės tapo ypač pikti ir nepakantūs vienas kitam bei aplinkai. Į visuotinę vandens atmintį nenutrūkstamais milžiniškais srautais teka neigiama informacija. Laimė, vanduo sugeba nuo viso to iš žmonijos sugerto blogio išsivalyti. Antraip jis „išprotėtų“ iš proto išvesdamas ir visą žmoniją. Tiesa, kartais vanduo, anot tyrinėtojų, jau nepajėgus susidoroti su tais blogio srautais. Ir visa tai išsiveržia galingomis stichijomis – cunamiais, potvyniais, uraganais...

 

Ar žinote, kad...

Tonai anglies gauti sunaudojama 3 tonos vandens. Tonai kviečių išauginti – 1500 tonų vandens. Tonai sintetinio pluošto pagaminti reikia 4000 tonų vandens.

♦ Daugiau kaip 20 proc. išvis nepanaudoto geriamojo vandens nuteka į kanalizaciją.

♦ Apskaičiuota, kad vandenį kibirais iš šulinio semiantis žmogus per parą suvartoja vidutiniškai 25–40 litrų. O štai bute ar name, kur yra įrengtas vandentiekis ir sanitariniai mazgai, suvartojama apie 200–300 litrų vandens.

♦ Tik mažiau nei 1 proc. viso geriamojo vandens, kuris yra tiekiamas miesto vandentiekiais, suvartojamas gerti ir gaminti maistą.

 

Kaip išvalyti vandenį

Ir visgi kaip vanduo išsivalo? Daugiausia garuodamas į atmosferą ir paskui virsdamas krituliais. Arba užšaldamas. Tirpsmo vanduo, tyrėjų teigimu, būna tyrut tyrutėlis – lyg švari balta lenta. Pastaroji žinia gali puikiai pasitarnauti tiems, kurie neabejingi kasdien geriamo vandens kokybei. Beje, tokio kokybiško vandens, pasak garsaus rusų vandens tyrinėtojo V. Kiurino, parašiusio knygą „Vandens energetika“, galima užsišaldyti ir namuose. „Gali kilti klausimas: ar verta triūsti užšaldant vandenį, o paskui ledą atitirpinant? Gal pakanka jį tiesiog išvalyti geru filtru? Pasirodo, nepakanka. Nuo neigiamos informacijos vanduo geriausiai išsivalo tik užšaldamas, o paskui vėl atitirpdamas“, – tikina V. Kiurinas, pridurdamas, kad skubant neigiamą informaciją galima išsklaidyti ir vandenį smarkiai (kad susidarytų sūkuringa srovė) maišant. „O tirpstant ledui vanduo iš tikrųjų įgauna nepaprastų savybių. Tai gyvasis vanduo“, – teigia mokslininkas. Tačiau užšaldyti vandenį dar ne viskas. Jei norite, kad jis įgytų aukščiausios kokybės, turite jį struktūruoti. Ką tai reiškia? Pasak V. Kiurino, struktūruoti vandenį – tai įkrauti jį gerąja energija – esą tik tokiu  ingredientu“ papildytas vanduo įgauna aiškią, tikslią harmoningą struktūrą. „Galima sukalbėti maldą, mantrą, leisti vandeniui „pasiklausyti“ klasikinės muzikos arba paprasčiausiai pasakyti ką nors gražaus. Reikškite  vandeniui dėkingumą, pagarbą, ir jis už viską jums atsilygins“, – įsitikinęs V. Kiurinas. Pasak jo, daugelis tyrėjų mano, kad mūsų organizme skysčiai turi tirpsmo vandens struktūrą. Vadinasi, jei mes geriame struktūruotą tirpsmo vandenį, tai organizmas jį iškart panaudoja. O jei vanduo yra kitokios struktūros, organizmas turi eikvoti jėgas, kad vanduo taptų toks, kokio reikia. Tikėti tuo ar ne, jūsų valia. Juk pati renkatės, kokį gyvenimą ir kaip nugyvensite...

 

Bioenergetiko J. A. Dainausko patarimas:

Puikios kokybės išgryninto vandens galima pasiruošti ganėtinai paprastai. Tereikia į dubenį (tik nesirinkite pagaminto iš aliuminio!) pripilti paprasčiausio vandens ir jį užšaldyti. Svarbiausia, kad vanduo šaltų pamažu.  Pirmiausia, esant 3,6 laipsniams, užšąla sunkusis vanduo. Paskui dubens viduryje užšąla toks tarsi matinis vanduo. Atitirpinant pirmiausiai atitirpsta sunkusis vanduo. Taigi paviršinį sluoksnį reikėtų nupilti. Tada peiliu išskobti dubens viduryje esantį matinį ledą ir mesti jį į kriauklę. Kraštuose liks tarsi žiedas – tai geras, išvalytas vanduo. Tokį atitirpusį vandenį geriausiai gerti gryną, maždaug 10 laipsnių temperatūros. Tada jis yra pačios puikiausios struktūros, kuri atitinka žmogaus kraujo struktūrą. O jei iš tokio vandens ruošite arbatą, jį paprasčiausiai sugadinsite.

 

Žinovo nuomonė

Mokslininkas, bioenergetikas
JONAS ALGIMANTAS DAINAUSKAS

Vandenį tyrinėju jau ne vienerius metus. Esu atlikęs daugybę eksperimentų ir galiu drąsiai daryti išvadą, kad tai – gyva substancija, turinti atmintį ir reaguojanti į mūsų emocijas bei mintis. Vanduo lyg kempinė iš aplinkos sugeria viską. Jis gali mus gydyti ir harmonizuoti, tereikia su juo tinkamai elgtis. Esti daugybė būdų vandenį paveikti teigiamai. Jau seniai pastebėta, kad ypač gerai veikia malda. Taip pat muzika. Tiesa, labai paplitusi nuomonė, kad vandenį galima struktūruoti tik klasikine muzika. Tačiau asmeniškai aš manau, kad nebūtinai tam reikia rinktis klasikos kūrinius. Muzika konkrečiam žmogui turi tikti ir patikti. Tai gali būti netgi sunkusis rokas. Jei sunkiojo roko paveiktą vandenį gers šią muziką dievinantis paauglys, kurio organizme siaučia hormonų audros, kuriam reikia išsišėlti, iškrauti energiją, poveikis jam bus teigiamas. Tokia muzika atitinka to paauglio organizmo virpesius – tai jo muzika. Tačiau jei tokio vandens atsigers, tarkim, jo močiutė, poveikis gali būti net labai neigiamas.

 

Kiekvienas žmogus yra individualybė, todėl nėra ir negali būti visuotinio recepto, kaip įkrautą vandenį gerti. Visgi esama tam tikrų dienų, kada vanduo įgauna tiesiog stebuklingų galių. Daugybę metų biolokacijos metodu tyrinėju gyvąjį ir negyvąjį, taip pat energiškai įkrautą vandenį. Esu pastebėjęs, kad sausio 19-osios (pagal senąjį maldyną Jėzaus krikšto diena), vasario 15-osios ir birželio 24-osios (Joninės) naktimis vyksta neregėti stebuklai. Vanduo įgauna kone dešimteriopai stipresnės energijos. Atlikdamas bandymus pastebėjau, kad tuo metu  keičiasi ne tik vandens struktūra. Visoje gamtoje vyksta galingi bioenerginiai procesai. Pasikeičia visos Žemės energija, neigiamos geopatogeninės zonos virsta teigiamomis. Būtent todėl pakinta ir vandens savybės. Toks vanduo neabejotinai turi gydomųjų galių ir teigiamai veikia žmogaus  savijautą. Svarbiausia, kad tomis naktimis (iki 7 valandos ryto) net ir iš čiaupo bėgantis vanduo savo galias išlaiko labai ilgai. Jo galima gurkštelėti, kai apninka bloga nuotaika, puola ligos ir pan.

 

Vandens gėrimo filosofija

Nuo neatmenamų laikų žmonija stengiasi išrasti itin veiksmingą jaunystės ir grožio eliksyrą. Eliksyro paieškos galiausiai atvedė net iki plastinės chirurgijos ir gausybės pavojingų chemikalų gausios kosmetikos. O štai rytiečiai, ypač jogai tikina, kad nereikia išradinėti jokių eliksyrų. Toks eliksyras Žemėje jau egzistuoja nuo jos susikūrimo pradžios. Tai – tyras vanduo. Turimas galvoje iš tiesų tyras. Toks vanduo teikia visa, ko mums reikia: ir grožio, ir jaunystės, ir sveikatos, ir  energijos. Tereikia jį išmokti tinkamai ir, svarbiausia, tinkamu laiku vartoti. Rytų išmintis byloja, kad maždaug 90 procentų visų ligų žmogaus organizme įsisiautėja dėl netinkamai geriamojo vandens.

Rytų jogos filosofijoje net yra sukurtos specialios vandens gėrimo taisyklės. Jos žinomos jau ne vieną tūkstantį metų, taigi yra patikrintos laiko.

 

Kaip gerti vandenį

1. Ryte vos pakirdusi iš miego tuščiu skrandžiu išgerkite stiklinę gryno vandens ir bent 1–1,5 val. nieko nevalgykite.

2. Pusvalandį prieš kiekvieną valgį išgerkite stiklinę vandens.

3. Valgydama ir dar apie pusvalandį po valgio nieko negerkite.

4. Apie 30 minučių prieš miegą išgerkite stiklinę vandens.

5. Kai norisi gerti, gerkite tik vandenį ir nieko kito. Jo kiekis neribojamas – gerkite, kiek širdis geidžia. Gaiviuosius gėrimus, arbatą, sultis ir kitokius „patobulintus“ gėrimus rytiečiai vadina maistu. Taigi, pagal jų principus, nusprendusi pasimėgauti, tarkim, puodeliu kavos, 30 minučių prieš tai turėtumėte išgerti stiklinę vandens.

 

VERTA ŽINOTI

Daugelio specialistų nuomone, kad organizmas puikiai funkcionuotų, reikėtų išgerti 1,5–2 litrus vandens, neskaičiuojant tų skysčių, kuriuos gauname su maistu. Sakydami „vandens“, jie turi galvoje gryną vandenį. Bėda ta, kad šių laikų žmonės įprato gerti įvairius saldžius gėrimus, o paprasčiausias vanduo jiems neskanus. Iš tikrųjų tokių gėrimų derėtų gerti kuo mažiau, nes taip apsunkinate organizmą. Juk iš visų tų skaniųjų gėrimų organizmas pats turi išgauti gryną vandenį. Kol išvalo nereikalingus priedus, yra gerokai apkraunamas ir be reikalo eikvoja energiją. Gertumėte gryną vandenį, viskas būtų paprasta, mat jis organizmui idealus skystis – kaip tik toks, kokio reikia.

Dar viena puiki žinia – vokiečių mokslininkai įrodė, kad geriant pakankamai vandens ne tik valomas organizmas, gražėja oda ir pan., bet ir geriau funkcionuoja smegenys, stiprinama atmintis. Kaip jau minėjome, per 80 procentų smegenų sudaro vanduo, taigi jo stygių pats svarbiausias mūsų organas jaučia bene smarkiausiai.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Vanduo Sveikata
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką