Dabar populiaru
Publikuota: 2012 gegužės 1d. 19:19

Netinkama savigyda gali pakenkti

Sveikas maistas prieš tabletes
Fotolia nuotr. / Mityba

Daugeliui žmonių atrodo, kad jie geriau už specialistus žino, kaip gydytis, profilaktiškai stiprinti organizmą. Ima eksperimentuoti: grūdinasi lediniu vandeniu, saujomis ryja maisto papildus ar iki tol niekada nesportavę lyg jogai stojasi ant galvos negalvodami apie pasekmes.

Anot specialistų, savigyda gerai tik tuo atveju, jei žmogus pažįsta savo organizmą, žino, kaip veikia sveikatinimo metodai ir kokį jie gali sukelti šalutinį poveikį.

Be to, neretai žmonės klaidingai nusistato diagnozę ir imasi priemonių (geria maisto papildus, arbatas, puola sportuoti, mėgina nugirstus liaudiškus receptus ir pan.), kurios gali pakenkti, pabloginti savijautą. Didžiausią pavojų kelia gydymasis cheminiais preparatais. Iš pirmo žvilgsnio toks „nekaltas“ vaistas kaip paracetamolis, vartojamas dažnai ir dideliais kiekiais, gali pažeisti kepenis ar net sukelti mirtį. Taigi neišmanėlišką savigydą galima palyginti su šuoliu be parašiuto.

Maisto papildai ir vaistai

Natūraliosios medicinos specialisto Liudviko Šalčiaus teigimu, didžiausia klaida, kurią daro žmonės, – besaikis maisto papildų vartojimas. Anot spaudos, praėjusiais metais Lietuvoje buvo parduota tiek maisto papildų, kad kiekvienam gyventojui tektų net po penkias pakuotes! Taigi kemšame juos tonomis, o kokia iš to nauda?

„Maisto papildai tik kažkam papildo piniginę. Oficialiai neatlikta tyrimų apie jų poveikį. Be to,  manyčiau, kad maisto papildų paskirtis – pastiprinti organizmą ekstremaliais atvejais, tarkim, po gimdymo, sunkių ligų (virusinių infekcijų ir kt.). Atgavus jėgas, reikėtų nutraukti jų vartojimą. O dabar žmonės maisto papildus geria nepasitarę su specialistais kone ištisus metus ir savo nuožiūra. Papildai tapo duona kasdiene. Tai yra blogai, nes organizmas prie jų pripranta, aptingsta ir nesistengia reikiamų vitaminų, mineralų ar kitų medžiagų pasisavinti iš maisto produktų. Kam jam „dirbti“, skaidyti  maisto medžiagas, jei gauna gatavas. Mamos, kurios vaikus nuo mažų dienų girdo įvairiais maisto papildais, daro jiems meškos paslaugą. Kai galės graužti morką ar obuolį, organizmas sakys „nereikia“, gali sutrikti virškinimas, prasidėti viduriavimas ir pan. Mat jis neatpažins tų vaisiuose ar daržovėse esančių vitaminų.“

Patarimas. Pasak L. Šalčiaus, tarkim, jei trūksta geležies, magnio ar kitų medžiagų, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastį, o ne pulti papildomai vartoti maisto papildų. „Jeigu nesveikas žarnynas, trūksta gerųjų bakterijų, sutrikusi kepenų veikla, organizmas nesugeba kokybiškai perdirbti iš maisto gaunamų medžiagų ir per kraują jų perduoti smegenims bei kitiems organams. Tada gerk negėręs papildų – jokios naudos. Štai ėmus traukti mėšlungiui, puolame gerti magnio preparatų. O magnio perteklius „išplauna“ iš organizmo kalcį. Kad jo nepristigtume, atsargas papildome kalcio preparatais. Taip patenkame į užburtą ratą. Gydytojai senyvo amžiaus žmonėms paprastai irgi pataria gerti kaulus stiprinančio kalcio. Negana to, kad geriame kalkingą vandenį, saujomis rydami kalcio preparatus, dar labiau sumažiname magnio atsargas. Ilgainiui ima „streikuoti“ širdelė, didėja nervingumas, atsiranda kitų bėdų. 

Taigi maisto papildus būtina vartoti tikslingai. Kai kurie žmonės, norėdami sužinoti, kokių medžiagų stinga, mėgina tirtis Folio metodu. Tačiau jis ne visada patikimas. Pavyzdžiui, jei norite ištirti cinko kiekį organizme ir ateisite atlikti tyrimo iš vakaro ar ryte išgėrę gazuotų vaisvandenių, tyrimas bus netikslus. Gazuotuose gėrimuose gausu konservantų (vienoje giroje radau net 9 E), o konservantai reaguoja su organizme esančiais mineralais ir tyrimo rezultatai būna iškreipti: išvados vieną dieną gali rodyti, kad cinko trūksta, o kitą, kad yra jo yra perteklius“, – sako L. Šalčius.

Netapkite reklamos aukomis, norinčiomis išmėginti viską, ką pamatote per televiziją, perskaitote spaudoje ar išgirstate per radiją. Nepašalinus priežasčių, naivu manyti, kad maisto papildai ar vaistai padarys stebuklą.

Grūdinimasis šaltu vandeniu

Dažniausiai manome, kad norint būti sveikam geriausias būdas – grūdinti organizmą. Kažkur nugirdę ar paskaitę, kad sveikuoliai, kurie maudosi žiemą eketėje, yra sveiki ir ilgaamžiai, vieną dieną sumanome tapti „ruoniais“. Po pirties krintame į sniegą ar apsipilame lediniu šulinio vandeniu, basomis pasileidžiame per sniegą. Gerai, kad atsiperkame vien peršalimu. Tačiau neretai tokius „sveikuolius“ neišmanėliškas grūdinimasis paguldo į patalą. Gydytojų nuomone, nepasirengus ir pamažu nepripratinus organizmo, kontrastinis dušas ar maudynės lediniame vandenyje gali paūminti ar sukelti lėtines ligas, radikulitą, nervų šaknelių uždegimą, kraujagyslių spazmus ir kt.

Patarimas. Jeigu sergate kokiomis nors ligomis, prieš pradėdami grūdintis, pasitarkite su šeimos gydytoju ar kitu specialistu.

Sveikam žmogui grūdintis reikėtų pradėti po truputį. Iš pradžių kūno temperatūros (36 laipsnių) vandeniu, paskui kasdien jį mažinti 1–2 laipsniais. Oro ir vandens vonios sąlygiškai dalijamos į šiltas (kai oro temperatūra 20–30 laipsnių šilumos), vėsias (14–20 laipsnių) ir šaltas (14 laipsnių bei mažiau). Atminkite: kuo vanduo šaltesnis, tuo procedūra turi būti trumpesnė. Iš pradžių kasdien apsitrinkite kūną vėsiu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu. Prie šalčio greičiau priprasite, jei kasdien kojas apsipilsite vėsiu, o paskui ir šaltu vandeniu. Beje, šaltos kojų vonios veiksmingai šalina nuovargį. Atsparumą šalčiui didina ir kontrastinis dušas.

Organizmui pripratus, kiek vėliau jau galite 20 sekundžių panirti į šalto vandens vonią. Kai kraujagyslės bus „ištreniruotos“, taps elastingesnės, mėginkite kūną ištrinti sniegu ar po pirties apsilieti lediniu vandeniu. Jeigu po procedūrų jaučiatės puikiai, gerėja savijauta, nuotaika, miegas, vadinasi,  grūdinatės taisyklingai.

Per didelis fizinis krūvis kenkia

Specialistų teigimu, dažnai žmonės daro klaidą: kai įsiskausta nugara ar ima kamuoti kiti negalavimai, puola mankštintis. Deja, skausmas rodo, kad yra rimtų pažeidimų, todėl daugeliu atvejų, priešingai, netaisyklingai atliekant pratimus ir ne tuos, kurių reikia, netgi galima sau smarkiai pakenkti.

Pasak masažuotojos Daivos Valinskienės, norint pradėti sportuoti, pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nustatyti skausmo priežastis ir, jei galima, pradėti reabilitacijos programą. T. y. atlikti masažą, paskui – tempimo pratimus, kurie paruošia raumenis, raiščius, sausgysles judėti aktyviai. Tik tada tinka daryti raumenis stiprinančius pratimus (mankštintis su treniruokliais, praktikuoti jogą, pilatesą, plaukioti ir kt.). Jeigu užsisėdėję, prieš tai ilgai nesportavę staiga imtume kilnoti sunkius svarmenis, daryti sudėtingus pratimus, užspazmuoti raumenys dar labiau įsitemptų ir poveikis būtų priešingas.

„Sportas blogai, mankšta gerai, – sako natūropatas Liudvikas Šalčius. – Neprotingai sportuojant, alinamas organizmas. Tai – savęs luošinimas. Profesionalūs sportininkai turi rūpesčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ypač dažnai jiems diagnozuojamas širdies nepakankamumas.“

L. Šalčiaus teigimu, joga yra viena geriausių fizinių praktikų, nes pagrįsta tempimo pratimais,  judesiai derinami su kvėpavimu. Bet jei žmogus mėgina atlikti sudėtingesnes asanas savamoksliškai, nelankęs jogos kursų, labai rizikuoja pakenkti sveikatai. Pavyzdžiui, darant „žvakę“ ar „plūgą“, net galima užspausti kaklo arterijas, pažeisti stuburo ar kaklo slankstelius ir pan. Tai gali baigtis insultu ar net mirtimi. Todėl labai svarbu pasirinkti patyrusį mokytoją.

Patarimas. Kaip pasirinkti tinkamą fizinį krūvį? Geriausias rodiklis – pulsas. Jei mankštinantis jis neviršija 100 tvinksnių per minutę, vadinasi, sveikai mankštinatės. Jeigu pulsas didesnis, vadinasi, „įjungėte“ sportinį režimą. Kai intensyviai sportuojama, gilėja kvėpavimas. Imame gaudyti orą ir kvėpuoti per burną, todėl visos „šiukšlės“ iš aplinkos patenka į kvėpavimo takus, be to, gauname deguonies perteklių, kuris kaip ir jo stygius yra kenksmingas. Kad organizmas pasiimtų tiek deguonies, kiek reikia, kvėpuoti reikėtų lėtai ir giliai. Taisyklingo kvėpavimo mokoma jogos ir kitų kvėpavimo praktikų kursuose.

Kvėpuojant ritmingai, kai įkvepiama per nosį, ji tarsi filtras išvalo nešvarumus, net geba sušildyti nuo 40 laipsnių šalčio ir atvėsinti iki 60 laipsnių karščio orą iki 35 laipsnių, t. y. veikia kaip termoreguliatorius ir tokiu būdu apsaugo nuo per karšto ar per šalto oro patekimo į kvėpavimo takus. 

Robertina Ostapenkienė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja

„Gal nuskambės keistai, tačiau bet kokia sisteminga vienos rūšies sportinė veikla žaloja organizmą. Dabar moterys sportuoja iki nukritimo, kad tik būtų lieknos, bet nepagalvoja, kaip gali pakenkti sveikatai. Per savaitę intensyviai sportuoti daugiau kaip tris valandas neprotinga. Optimalu po valandą kas antrą dieną. Pernelyg intensyvus ir dažnas sportavimas rūgština organizmą, dėl to vyresniame amžiuje (po 30 metų) padaugėja laisvųjų radikalų, greičiau vystosi įvairios ligos, augliai ir pan.

Patarčiau nepulti mankštintis prieš tai neišsiaiškinus savo kaulų ir raumenų būklės. Pavyzdžiui, jogos negalima daryti tiems, kurių ypač elastingi raumenys. Nors lankstiems žmonėms lengva atlikti jogos pratimus, jie rizikuoja įsigyti stuburo išvaržą ar kitų sveikatos problemų. Sportuoti reikėtų pagal individualią programą, įvertinus sutrikimus. Tarkim, vieno prastas regėjimas, kitas turi padidėjusį kraujospūdį ar sąnarių problemų. Nuėjęs į sporto klubą ir pradėjęs kilnoti sunkius svarmenis, žmogus gali atsidurti ligoninėje. Kai raumenys būna minkšti, neįtempti, reikalingi raumenų tonusą didinantys, juos stiprinantys pratimai. Kai raumenys labai įtempti (būdinga vyresnio amžiaus žmonėms), tinkamesni tempimo pratimai. Ar nėra raumenų disbalanso, kokie pratimai kokiems raumenims tinkamiausi, įvertinti gali tik gydytojas reabilitologas.

Taip pat daugelis mano, kad plaukimas – geriausias būdas įveikti stuburo problemas. Deja, plaukiant, tarkim, krauliu, ypač netaisyklingai, t. y. nepanardinus galvos, raumenys staiga įtempiami, o paskui atpalaiduojami. Jei stuburas krypsta ir žmogus ima plaukioti, vanduo atpalaiduoja nugaros raumenis, tada jie nelaiko stuburo, ir šis dar labiau ima krypti. Profesionalus plaukimas tinka tiems, kurių atramos ir judėjimo aparatas yra sveikas. Na, o retkarčiais paplaukioti galima ir naudinga, bet tai gali būti tik laisvalaikio leidimo būdas, o ne sisteminga veikla.“

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką