Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 8d. 20:00

Prof. R.Stukas apie daržovių naudą: „Visos ligos nuo nervų, o nuraminti juos gali padėti daržovės“

Moteris ir obuolys
Vida Press nuotr. / Moteris ir obuolys

Ekologiška žemės ūkio produkcija nėra naujiena, tačiau tik pastaraisiais metais lietuviai susidomėjo, kur ir kaip augintos daržovės pasiekia jų namus. „Viskas, ko reikia mūsų organizmui, užauga Lietuvoje“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas. Su juo kalbamės apie tai, kodėl svarbu valgyti šviežius vaisius ir daržoves.

Sveikos mitybos specialistai pabrėžia – nebūtina ieškoti egzotiškų vaisių ir daržovių: viskas, ko reikia ir naudinga mūsų organizmui, užauga čia pat, Lietuvoje.

Kalbėdamas apie tai, prof. R.Stukas priminė ropę, kuri, anot jo, Lietuvoje yra nepelnytai pamiršta daržovė. „Kartais man tenka pasakoti vaikams apie sveiką mitybą: pradinukams, vyresniems, bet pasaką apie ropę visi žino. Vaikai prisimena, kaip senelis augino, paskui kartu su senele, anūke, pelyte rovė. Bet kad valgė – pamiršta. Kartais nebūna klasėje nė vieno vaiko, ragavusio ropės, nė vienas nežino jos skonio. O juk kol Kolumbas nebuvo atvežęs bulvių į Europą, ropė buvo pagrindinė daržovė!“ – kalbėjo pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Rimantas Stukas
Asmeninio archyvo nuotr. /Rimantas Stukas

Renkantis daržoves jis patarė vadovautis atstumo ir sezoniškumo principais. „Žmogui palankiausia valgyti tai, kas auga netoliau kaip 500 km spinduliu nuo jo namų“, – sakė VU mokslininkas.

Jis taip pat paragino prisiminti ir nuolat valgyti žalialapes daržoves, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta. „Jose yra labai daug magnio. Tėvai kartais skundžiasi, kad vaikai nervingi. Na, tai va, valgytų jie visi daugiau žalialapių daržovių, ir būtų ramesni“, – apie natūralų magnio šaltinį priminė mokslininkas.

Vaisių suvalgome vis daugiau, daržovių – per mažai

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja, kad suaugusiam žmogui per dieną reikėtų suvalgyti nuo 400 iki 600 g vaisių ir daržovių. Tuo metu lietuviai, anot prof. R.Stuko, vaisių ir daržovių per dieną suvalgo vos 300 g. Taigi, nesuvartoja net minimalaus rekomenduojamo kiekio. Panaši situacija yra ir su vaikais.

Pasak pašnekovo, tai nestebina: vaikų mitybos įpročiai formuojasi šeimoje, tarp suaugusių. Vadinasi, jei šeimoje suaugusieji nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, nevalgo ir vaikai.

Kalbėdamas apie tendencijas, jis priminė, kad PSO rekomendacijose aiškiai nurodyta, jog daržovių kasdien reikia valgyti šiek tiek daugiau nei vaisių. Tuo metu lietuviai daro atvirkščiai: iš to nedidelio kiekio vaisių ir daržovių, kuriuos suvalgome per dieną, didžioji dalis yra vaisiai.

Tai patvirtina ir VU atliekami tyrimai, rodantys tendenciją, kad lietuvių suvalgomų vaisių kiekis kasmet auga.

„Bendra vaisių ir daržovių vartojimo tendencija Lietuvoje lyg ir didėja. Tačiau, kas yra iš tiesų: vaisių mes valgome daugiau, o daržovių – vis mažiau“, – apgailestavo VU profesorius, pridūręs, jog norint gauti visas augaluose esančias medžiagas reikia gerti ne sultis, bet valgyti grynas daržoves ir vaisius.

Daržovės „atsakingos“ ir už mūsų laimės jausmą

Kodėl taip svarbu kasdienėje mityboje valgyti daugiau daržovių? Anot prof. R.Stuko, pirmiausia tai – pagrindiniai mūsų organizmo stambiamolekulinių angliavandenių tiekėjai. Be to, vaisiuose ir daržovėse gausu natūralių vitaminų ir mineralų.

„Ką dažnai pamirštame, kalbėdami apie daržoves, tai, kad jos (ypač šakniavaisinės – morkos, burokai, ridikėliai, kaliaropės ir ropės) mums tiekia skaidulines medžiagas. O skaidulos, kas jau įrodyta moksliniais tyrimais, ne tik palaiko žarnyno veiklą, peristaltiką, bet ir gerųjų bakterijų, esančių žarnyne, gyvybingumą. Iš esmės skaidulos yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas“, – pasakojo pašnekovas.

123RF.com nuotr./Vaikai valgo daržoves ir vaisius
123RF.com nuotr./Vaikai valgo daržoves ir vaisius

Kam reikalingos gerosios žarnyno bakterijos, sako prof. R.Stukas, taip pat jau daug žinome – moksle įvykęs proveržis, įvairūs tyrimai atskleidžia, kad jos veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus sveikatą.

„Gerosios bakterijos svarbios bendrai sveikatos būklei, gerai savijautai, psichomotorinei raidai, net turi įtakos sergamumui kai kuriomis ligomis. Jos siejamos ir su psichoemocine sveikata. Daugelis žino laimės hormoną serotoniną – 95 proc. serotonino yra gaminama žarnyne, ne smegenyse. Jeigu žmogus nevalgo pakankamai skaidulų, kurių daugiausia galima gauti iš daržovių, anksčiau ar vėliau susiduria su sveikatos problemomis – tiek virškinimo, tiek emocinėmis. Jau nekalbant apie lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių“, – kalbėjo pašnekovas.

95 proc. serotonino yra gaminama žarnyne, ne smegenyse.

Pasak jo, dauguma lietuvių mitybą koreguoti pradeda jau susidūrę su sveikatos problemomis. Tačiau valgyti daugiau daržovių ir vaisių reikėtų nuo pat gimimo. T.y. jau su mamos pienu kūdikis turėtų gauti pakankamą vaisiuose ir daržovėse esantį vertingų medžiagų kiekį.

„Rūpintis savimi ir valgyti pilnavertį maistą reikia ne tada, kai liga suima, bet kai esi visiškai sveikas. Geriausia – kuo ankstyvesniame amžiuje – tada būsime ir liksime sveiki“, – apie ligų profilaktikos svarbą sakė mitybos specialistas.

Mokyklinukams – lietuviški vaisiai, daržovės ir pieno produktai

Prie tinkamų mitybos įpročių formavimo jau kelerius metus prisideda ir įvairūs projektai. Vienas jų – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros kartu su Žemės ūkio ministerija vykdomas mokykloms skirta „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programa, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama. Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent programoje dalyvaujančių mokyklų bei darželių ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai tiekiami šie produktai:

  • vaisiai ir daržovės: morkos, obuoliai, kriaušės bei obuolių, kriaušių, morkų, serbentų, braškių, aviečių, aronijų sultys ar jų mišiniai. Tiekiami tik ekologiški arba nacionalinės kokybės produktai;

  • pieno gaminiai: geriamasis pienas, kefyras, geriamasis jogurtas, švieži ir brandinti puskiečiai ir kietieji ilgai brandinti sūriai. Tiekiami tik ekologiški produktai.

Lietuva prie pieno programos, vykdomos Europos Sąjungos valstybėse, prisijungė nuo 2004 metų, o prie vaisių ir daržovių – nuo 2009 metų. Pagrindiniai programos tikslai yra pagerinti vaikų ir moksleivių mitybą, ugdyti pieno produktų vartojimo įpročius, paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves, vartoti jų daugiau ir ateityje, supažindinti moksleivius su lietuviškų žemės ūkio produktų nauda bei kilme, ekologijos svarba, maisto švaistymo problema.

Ugdymo įstaigos, norinčios prisijungti prie programos daugiau informacijos gali rasti www.pienasvaisiai.lt interneto puslapyje.

Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

06:04
11:42
10:55

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką